- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-925-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas (pran.), Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- H. B., H.
- Atsakovas
- D. O. K.
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei ir Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovo H. B. atstovui advokatui A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00740-528/2009 pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei D. O. K. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) stovinti kryžių; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (16-17 b.l.). Ieškovas nurodė, kad prašomą nugriauti kryžių pastatė atsakovės sutuoktinis A. K., miręs (duomenys neskelbtini), po kurio mirties visą jo turtą, o tuo pačiu ir kryžių, nuosavybės teise paveldėjo atsakovė. Kryžius priskirtinas prie nesudėtingų statinių, leidimas-sutikimas išduodamas supaprastinta tvarka, tačiau nei sutikimas, nei leidimas nebuvo gautas. Atsakovė nesutinka nusikelti kryžiaus, todėl prašė įpareigoti atsakovę kryžių nugriauti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė (110-112 b.l.). teismas sprendime nurodė, kad be paties dabar jau mirusio A. K. rašyto prokuratūrai pareiškimo ir jo sūnaus A. K. pareiškimų, kuriais buvo siekiama išsaugoti visuomenės rūpesčiu sutvarkytos valstybinės žemės plotelį rekreaciniams tikslams, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog dabar jau miręs A. K. tik savo vieno lėšomis ir iniciatyva pastatė minėtą ginčo kryžių ir šis kryžius priklauso atsakovei ar anksčiau yra priklausęs jos sutuoktiniui, to nepatvirtina ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nėra nurodyta apie atsakovės paveldėtą mirusio sutuoktinio pastatytą kryžių (b.l.10,72). Atsakovė neginčija savo sutuoktinio prisidėjimo prie kryžiaus pastatymo iniciatyvos, bet neigia, jog tai buvo jo vieno indėlis ir iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad kryžius buvo pastatas ne privačioje teritorijoje, bet tuo metu laisvame valstybinės žemės sklype, prižiūrimas ir puoselėjamas ne valstybės ar savivaldybės iniciatyva, labiau tikėtina, jog tai darė ne vienas asmuo, bet tam pritarė ir prie to prisidėjo daugiau visuomenės narių (CPK 3 str. 1d., 177, 178, 185 str.). Auka yra laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui (CK 6.476 str. 1d.). Taigi, aukodamas turtą asmuo ar jų grupė atsisako savo nuosavybės teisių – jas praranda, todėl akivaizdu, kad A. K. vienas ar su kitais asmenimis jokių teisių į kryžių, pastatytą (duomenys neskelbtini) nebeturėjo ir atsakovė, kuri priėmė mirusiojo palikimą, negalėjo to turto – kryžiaus paveldėti. Ieškovo atstovo argumentas, kad auka turėjo būti perduota, o kitos šalies priimta, kaip reglamentuoja dovanojimo sutarties normos, atmestinas, nes aukai priimti, juolab, ją teikti, nereikalingas joks leidimas ar sutikimas (CK 6.476 str. 2d.). Kadangi atsakovė aukos - kryžiaus nepaveldėjo, o ieškovas nepateikė įrodymų dėl kryžiaus, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) priklausymo atsakovei ar jos mirusiam sutuoktiniui, tai pripažintina, jog atsakovė ieškovo nuosavybės teisių nepažeidžia ir jai nėra pareigos tą kryžių griauti, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 4.98, 6.476 str., CPK 177, 178, 185 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad iš bylos dokumentų galima daryti išvadą, jog ginčo kryžius buvo pastatytas gerokai anksčiau nei ieškovas įsigijo žemės sklypą, todėl įsigydamas turėjo jį matyti ir, jeigu tas statinys jo netenkino, galėjo to žemės sklypo nepirkti arba reikšti dėl jo pretenzijas asmeniui, iš kurio sklypą įsigijo, be to, dėl kryžiaus perkėlimo ieškovas taip pat turi galimybę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrių, kaip jam yra nurodyta 2008 01 17 Kauno miesto apylinkės prokuratūros išvadoje „Dėl H. B. pareiškimo Nr.P-61(15-53) nagrinėjimo“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (113-115 b.l.).
1. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Byloje yra A. K. pareiškimas, kuriame jis pripažino, kad organizavo ir vienas pastatė ginčo kryžių. Be to, byloje yra A. K. sūnaus pareiškimai, rašyti prokuratūrai, kuriose nurodoma, kad kryžių pastatė jo tėvas. Todėl teismo išvada, kad kryžių pastatė ne vienas asmuo yra paremta tik prielaidomis, o ne įrodymais.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Aukas reglamentuojantį CK 6.476 straipsnį. Asmuo gali paaukoti bet kokį turtą tik tuo atveju, jeigu tai daroma teisėtai. Atsakovės sutuoktinis kryžių pastatė neturėdamas jokių leidimų ir sutikimų. Taigi, neteisėtai pastatytas kryžius negalėjo būti paaukotas, todėl nuosavybės teisės į kryžių išliko atsakovės sutuoktiniui, o šiam mirus kryžių paveldėjo atsakovė.
3. Net tuo atveju, jei kryžių pastatė atsakovės sutuoktinis ne vienas, ieškovas vis tiek turi teisę reikalauti iš atsakovės pašalinti kryžių, nes bendrai žalos paradę asmenys atsakovo solidariai, be to, atsakovė viena perėmė visą atsakovo palikimą, o palikimas negali būti priimamas su išlygomis ar dalinai (CK 6.6 str. 3 d.; 6.279 str. 1 d.; 5.50 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (119-122 b.l.).
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad kryžius A. K. nuosavybės teise nepriklausė.
Šalies argumentai
2. Apelianto argumentai yra prieštaringi, nes jis, viena vertus, teigia, kad kryžius yra atsakovės nuosavybė, antra vertus, nurodo, kad kryžius yra savavališkas statinys, o toks statinys negali būti nuosavybės objektu.
3. Atsakovės sutuoktinis ieškovui žalos nėra padaręs, nes kryžius buvo pastatytas laisvoje valstybinėje žemėje, dar iki ieškovui įsigyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame stovi kryžius.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Sprendžiant ar ieškovas, įsigijęs 2005 m. sausio 11 d. žemės sklypą, pagrįstai reikalauja, kad atsakovė, kaip sutuoktinio turto paveldėtoja, nugriautų ieškovo žemės sklype stovintį kryžių, kurį, ieškovo teigimu, savavališkai pastatė atsakovės sutuoktinis, visų pirma, būtina išsiaiškinti ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.
Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovės sutuoktinis, kuris ieškovo teigimu pastatė kryžių, mirė (duomenys neskelbtini) (105 b.l.). Ieškovas sklypą, kuriame stovi ginčo kryžius, įsigijo 2005 m. sausio 11 d. (6 b.l.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo praėjus beveik ketveriems metams po atsakovės sutuoktinio mirties, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės sutuoktinio veiksmai pastatant kryžių žemės sklype, kuris tuo metu ieškovui nepriklausė, niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių. Ankstesni žemės sklypo savininkai (Lietuvos Respublika; G. S.) jokių pretenzijų kryžiaus statytojams (konkrečiai atsakovės sutuoktiniui ar jai pačiai) niekada nereiškė. Tai leidžia daryti išvadą, kad ankstesni žemės sklypo savininkai nelaikė, jog kryžius kaip nors pažeidžia jų nuosavybės teisę į žemės sklypą. Ieškovas įsigydamas žemės sklypą apie jame stovintį kryžių žinojo. Tai patvirtina prie 2005 m. sausio 11 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties esantis žemės sklypo planas, kuriame kryžius yra pažymėtas (102 b.l.). Be to, 2005 m. sausio 11 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad pardavėjas patvirtino, jog į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Toks pardavėjo patvirtinimas, be kita ko, reiškia, kad sklype nėra jokių tretiesiems asmenims priklausiančių statinių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu ieškovas mano, kad ginčo kryžius pažeidžia jo teises, tai jis su tuo susijusius reikalavimus turėtų reikšti žemės sklypo pardavėjui G. S., o ne atsakovei, nes būtent ieškovą ir žemės sklypo pardavėją sieja sutartiniai santykiai (CK 6.321 str. 1 d.).
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.395 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Sutartyje kryžiaus nuosavybės teisės perėjimo klausimas nėra aptartas, todėl laikytina, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esantį kryžių perėjo žemės sklypo pirkėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas ieškinį dėl kryžiaus nugriovimo reiškia netinkamam atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.