Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui E. N. dėl santuokos nutraukimo, institucija byloje teikianti išvadą – Kretingos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo bankas „Swedbank“ AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje įregistravo santuoką su atsakovu, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 2016 m. liepos 26 d. gimė sūnus G. N.. Ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, vyko ginčai ir nesutarimai, atsakovas negerbė žmonos, nepasitikėjo ja kaip moterimi, buvo agresyvus, psichologiškai smurtavo prieš ją. Ieškovė su mažamečiu vaiku išsikėlė iš atsakovo gyvenamosios vietos. Jai pragyventi ir rūpintis mažamečiu sūnumi padeda artimieji. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, todėl bendras gyvenimas tapo negalimas, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja - vaiko motina, nes tai atitinka sūnaus interesus. Ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą kas mėnesį po 168 Eur , o teismo posėdžio metu reikalavimą padidino iki 200 Eur periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą prašo priteisti nuo bylos iškėlimo dienos. Prašo ją paskirti nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja. Prašo nustatyti, kad skyrium gyvenantis vaiko tėvas bendraus su sūnumi iš anksto pranešęs motinai jų susitartu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikui sulaukus 3-4 metų amžiaus ir vaikui sutikus, tėvas galės išsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą abiejų tėvų susitartam laikui. Nurodė, kad gyvendami santuokoje, iš bendrų santuokinių lėšų jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Bendrų kreditorių neturi, sau išlaikymo priteisti nereikalauja. Prašo palikti santuokines pavardes.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad norėtų išsaugoti santuoką, tačiau jai iširus, prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė nesistengė šeimoje prie jo prisiderinti, išklausyti jo nuomonės, kilus konfliktams, nesiekė jų išspręsti, o išsikėlė gyventi kitur. Sutinka su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos, pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo, tačiau nesutinka su prašomu vaiko išlaikymo dydžiu, nes jo pajamos nėra pastovios tik dabartiniu metu dirba užsienyje, bet ieškosi darbo Lietuvoje, be to moka kreditą bankui už įgytą butą. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl jo bendravimo su sūnumi apribojimų, prašo nustatyti konkrečią jo pasiūlytą bendravimo tvarką.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad pripažindamas abiejų tėvų konstitucinių teisių ir pareigų lygybę, vadovaudamasi nacionaline ir tarptautine teise įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, pritaria ieškovės prašymui nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina ir reikalavimui priteisti vaiko išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo. Vertina, kad ieškovės prašomas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja-motina ir prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota 2016 m. balandžio 1 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šeimoje 2016 m. liepos 26 d. gimė sūnus G. N..

Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nustatyta, kad šeima yra faktiškai iširusi. Ieškovė su mažamečiu sūnumi išsikėlė gyventi kitur, nebegyvena atsakovui priklausančiame iki santuokos jo asmeninės nuosavybės teise įgytame bute. Sutuoktinių bendravimas yra įtemptas, konfliktiškas. Galima daryti išvadą, kad dėl sutuoktinių išsilavinimų ir išsiauklėjimų skirtumų, atsakovo darbo kitoje šalyje, jų santykiai pašlijo, šeima iširo ir nėra galimybių, kad jie galėtų susitaikyti. Nors ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad atsakovas su ja bendrauja itin nepagarbiai ir įžeidžiamai (b.l. 52-56), teismas, laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina remiantis CK 3.61 str. 2 d., nes šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais, šeimos įstatymai turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises.

Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl remiantis CK 3.169 str. 2 d., nepilnamečio G. N. gyvenamoji vieta nustatytina motinos gyvenamojoje vietoje.

Byloje yra ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio. Atsakovas dabartiniu metu realiai teikia po 130 Eur ir sutinka tik su tokia suma, nurodydamas, kad dabartiniu metu ir dažnai komandiruojamas ir dirba užsienyje, tačiau, ateityje, radus kitą darbą Lietuvoje, grįš ir ieškovės prašomo išlaikymo dydžio teikti negalės. Visiškai nesutinka su teismo posėdžio metu padidintu išlaikymo dydžiu 200 Eur, nes ieškovė net nepagrindė tokio išlaikymo dydžio. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir dydžio nustatymo, nustato teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Teismų praktikoje orientaciniu vieno vaiko išlaikymo dydžiu laikoma viena minimali mėnesinė alga. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis skiriasi. Ieškovės pajamos yra mažesnės, tačiau ji realiai negalėtų prisiimti didesnės darbinės naštos ir tuo pačiu gauti didesnį uždarbį, nes pati augina ir auklėja vaiką, o tai yra itin didelių laiko sąnaudų reikalaujantis rūpestis ir užsiėmimas. Teismas vertina, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti pareigos padėti išlaikyti skyrium gyvenantį nepilnametį vaiką, nes atsakovas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir uždirbti sau ir nepilnamečiam vaikui, taip pat neturi kitų išlaikytinių, prašomas išlaikymo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, poreikius, teismas laiko, kad G. N. išlaikymui iš skyrium gyvenančio jo tėvo priteistino išlaikymo dydis nustatytinas po 180 Eur per mėnesį (CK 3.194 str. 1. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d.). Išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo bylos iškėlimo dienos, vaiko motina paskirtina nepilnamečio sūnaus piniginių lėšų tvarkytoja.

Šalims paaiškintina, kai, teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta siūloma bendravimo su vaiku tvarka, atsiliepime nurodė savo variantą. Byloje priešieškinio nepareiškė. Bylą nagrinėjant teisme, pats atsakovas paaiškino, kad dabartiniu metu jis pats negalėtų laikytis savo atsiliepime siūlomos tvarkos (bendrauti kas antrą savaitgalį ir t.t.), nes dirba užsienyje ir grįžta ženkliai rečiau. Tai patvirtina ir atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo – teismo posėdžių skyrimo dėl jo darbo užsienyje. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu su vaiku bendrauti vaiko gyvenamoje vietoje iki vaikui sueis 7 metai, tačiau su ieškove teismo posėdžio metu ir buvo rastas kompromisas, nes ji sutiko, kad tiks ribojimas galėtų būti iki vaikui sueis 3-4 metai. Be to, ieškovė iš viso nepateikė įrodymų ar argumentų, kodėl vaiko tėvas negalėtų vaiką išsivežti pas savo artimuosius, į vaikų ugdymo, pasilinksmino įstaigas ir pan. Veikiant išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, kad jis turi teisę bendrauti su abiem tėvais, bei atsižvelgiant į abiejų tėvų teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, byloje šalims nepateikus iš viso jokių įrodymų, kad yra problemų dėl bendravimo, kad ieškovė neleistų ar kaip kitaip trukdytų ar suvaržytų atsakovo teises, konkreti bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina, nes bendravimo tvarkos nustatymas riboja nepilnamečio vaiko maksimalias bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu galimybes ir užtikrina tik minimalų skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime. Esant šioms aplinkybėms, nustatytina, kad atsakovas turi teisę ir pareigą matytis ir bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, pasimatymus iš anksto suderinęs su vaiko motina, kurios gyvenamoje vietoje nustatoma nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovo prašymu į bylą trečiuoju asmeniu 2018-01-05 įtrauktas bankas „Swedbank“ AB atsiliepimo neteikė. Teismas vertina, kad teismo sprendimas niekaip neįtakoja banko interesų, nes paskolą atsakovas yra paėmęs iki santuokos sudarymo.

Šalių sutarimu, paliktinos santuokoje turimos pavardės: N., N.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

2017-10-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2014-19025 ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 21). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 165,00 Eur (100,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo yra išvestiniai ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami) ir 65,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus į civilinę bylą pateiktas pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad šioje byloje valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 286,00 Eur (2017-12-11 – 104,00 Eur (b.l. 30), 2018-01-25 – 182,00 Eur (b.l. 80)).

Pagal į civilinę bylą pateiktą detalizuotą pažymą bei mokėjimo kvitus nustatyta, kad atsakovas turėjo 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 86-88) ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovės.

Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 70 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkinto ieškinio daliai, t.y. iš atsakovo valstybei priteistina 115,50 Eur žyminio mokesčio ir 200,20 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Remiantis ta pačia įstatymo nuostata, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančių procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, todėl atsakovo naudai priteistinos jo turėtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 70,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti 2016 m. balandžio 1 d. Kretingos metrikacijos ir archyvų skyriuje įregistruotą E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio G. N., gim. 2016-07-26, gyvenamąją vietą motinos A. N. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. N., gim. 2016-07-26, išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos 2017-11-30 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti A. N. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio sūnaus G. N. išlaikymo lėšas.

Nustatyti, kad bendru tėvų A. N. ir E. N. susitarimu, tėvui iš anksto pranešus motinai, tėvas bendraus su nepilnamečiu sūnumi G. N. abiejų tėvų susitartu laiku.

Sutuoktiniai bendrų kreditorių, dalintino turto neturi.

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą (ar nurodymas, kad jo nėra) reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.

Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: N., N.

Priteisti iš atsakovo E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,20 Eur (du šimtus eurų ir 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, kurios turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai, kurios išlaidos turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos), atsakovo E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.