Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-01 J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-07-01, apie 18.30 val., Sungailiškių k., Mažonų sen., Tauragės r., kelyje Tauragė–Šilalė vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su M. G. (pastarasis automobilio salone prie savęs turėjo 100 vnt. cigarečių pakelių), daiktinėje gabeno 145,60 Lt vertės 20 cigarečių pagelių (400 vnt. cigarečių) „NL new line full flawor“, nepaženklintų jokiomis banderolėmis. Tokiais veiksmais J. A. pažeidė LR ūkio ministro įsakymo 2004-05-26 Nr. 4-200 ,,Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo LR teritorijoje“ taisyklių 3.3 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 6 d., nes jam 2011-08-22 buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 163² str. 4 d., o paskirta 10 000 Lt bauda nesumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. A. padarė ATPK 163² str. 6 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

ATPK 163² str. 1 d. įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu. ATPK 163² str. 4 d. numato, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. To paties straipsnio 6 dalis nustato, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ar septintojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu. Remiantis bylos duomenis nustatyta, jog J. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis savo automobilio daiktadėžėje laikė ir gabeno 145,60 Lt vertės 20 pakelių cigarečių „NL new line full flawor“, nepaženklintų jokiomis banderolėmis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog automobilio daiktadėžėje buvusios cigaretės priklausė ne jam, o kartu su juo važiavusiam M. G., kad jis nematė ir nežinojo, jog M. G. į daiktadėžę įsidėjo cigaretes, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tokie J. A. paaiškinimai niekuo nepagrįsti. Iš policijos patrulių tarnybinių pranešimų, jų parodymų, duotų teismo posėdyje, fotonuotraukų matyti, jog cigaretės buvo rastos J. A. priklausančiame ir jo vairuojamame automobilyje. M. G. 2013-07-25 paaiškinime nurodė, jog 2013-07-01 buvo susitaręs susitikti su J. A., J. A. automobilis stovėjo aikštelėje prie parduotuvės. Nurodė, kad kai dėjo cigaretes į automobilį, J. A. stovėjo prie parduotuvės aikštelėje. 2013-09-05 teismo posėdžio metu M. G. parodė, jog, kai jis dėjo cigaretes į automobilį, J. A. sportavo, jo prie mašinos nebuvo, mašina buvo atrakinta, jis pasidėjo cigaretes, įsėdo į automobilį ir laukė ateinant J. A.. Taigi, kaip matyti iš liudytojo M. G. parodymų, jie yra visiškai nenuoseklūs, liudytojas negali tiksliai pasakyti, kur iš tikro buvo J. A., kai M. G. tariamai be jo žinios įsidėjo į automobilio daiktadėžę cigaretes. Be to, neįtikima ir tai, jog automobilis stovėjo atrakintas ir liudytojas galėjo be jokių sunkumų pasidėti cigaretes. Todėl M. G. parodymai, kad cigaretės priklausė jam, yra niekuo nepagrįsti, tai tik noras padėti draugui išvengti atsakomybės ir darytina išvada, jog teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad cigaretės priklausė J. A.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vis dėlto J. A., būdamas ne tik automobilio valdytojas, bet ir pats tuo metu naudodamasis automobiliu, turėjo žinoti, kas yra gabenama jo automobiliu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybės, konstatuotina, jog J. A. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta.

Dėl apelianto teiginių, kad nėra pagrindo teigti, jog jis padarė pakartotinį administracinį teisės pažeidimą, nes administracinė nuobauda pagal ATPK 163² str. 4 d. jam buvo paskirta 2011-08-22, nuobauda nebegalioja, todėl pažeidimas negali būti laikomas pakartotiniu, pažymėtina, kad ATPK 36 str. numatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas. Remiantis bylos duomenimis 2011-08-22 nutarimu paskirtos baudos J. A. nėra sumokėjęs, todėl laikytina, kad nuobaudos vykdymas nėra pasibaigęs ir vienerių metų terminas nesuėjęs. Esant tokioms aplinkybėms apelianto argumentai, jog jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 163² str. 6 d., atmestini.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.