Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-02-20 · Administracinė byla Nr. eI-2563-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
eI-2563-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00073-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Atsakovas
D. Ž.
Pareiškėjas
Viešoji įstaiga "Gargždų švara"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2563-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00073-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 14.6.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos ,,Gargždų švara“ prašymą atsakovei D. Ž. (U.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga ,,Gargždų švara“ (toliau – pareiškėja) pateiktu prašymu prašo priteisti iš atsakovės D. Ž. (U.) (toliau – atsakovė) 115,00 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog atsakovė valdė nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nurodo, jog atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Atsakovė iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žiūrėti, pavyzdžiui 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kita.).

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia (lietuvių kalba tarp kitko, be kita ko) ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisėnos 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka”.

Vadovaujantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ginčo metu valdė nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Pareiškėja atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad minėtas nekilnojamas turtas yra vieno aukšto mūrinis pastatas su mansarda, stogu, kaminu, langais, durimis. Patikros vietoje išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sklype stovi statinys, kuris naudojamas kaip sodo pastatas, už kurį skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Šiam objektui taikomas Nuostatų 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas. Vertinant šias aplinkybes, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės per 2015 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą 115,00 Eur vietinę rinkliavą. Pareiškėja prašymu priteisti vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi 2020 m. sausio 16 d.

Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, LVAT yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žiūrėti, pavyzdžiui 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, daroma išvada, kad vietinės rinkliavos išieškojimui už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpį yra pasibaigęs senaties terminas. Dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą tenkinamas iš dalies: prašymo dalis dėl 46,00 Eur vietinės rinkliavos už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį priteisimo atmetama, pareiškėjai priteisiama 69,00 Eur vietinės rinkliavos, nesumokėtos per 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai Klaipėdos rajono savivaldybės viešąjai įstaigai ,,Gargždų švara“, juridinio asmens kodas 302720220 priteisti iš atsakovės D. Ž. (U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,00 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė