- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-106-262/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Kreditorius
- Danske Bank A
- Skolininkas
- L. J., D. M. O.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų L. J. ir D. M. O.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
L. J. ir D. M. O., užtikrindami iki 2025-11-09 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060000195, 2006-01-05 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą- butus, esančius (duomenys neskelbtini) .
Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų nekilnojamųjų daiktų, juos areštuojant ir įspėjant skolininkus (įkeisto turto savininkus), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Nurodė, kad skolininkai nevykdė 2005-11-09 kreditavimo sutarties Nr. BP1520050382 sąlygų- nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, nemokėjo palūkanų ir kitų mokėjimų, todėl kreditorius 2011-08-04 pranešimais Nr. dnkl 109369 bei Nr. dnkl 109370 įspėjęs skolininkus (įkeisto turto savininkus) ir skyręs jiems papildomą 30 dienų terminą sumokėti 2 521,90 EUR įsiskolinimą ir jo per nustatytą papildomą terminą nesumokėjus, nuo 2011-09-05 vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius nurodė, kad nuo 2011-05-02 kredito gavėjai neužtikrino, kad jų sąskaitoje kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo dienomis būtų sukaupta pinigų suma, t.y. apytiksliai 608,96 EUR, reikalinga kredito grąžinimui ir palūkanų sumokėjimui. Skolininkai, mokėdami dalines įmokas, negalėjo užtikrinti tinkamo kredito sutarties vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atmestas kreditoriaus Danske Bank A/S pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų (įkeisto daikto savininkų) L. J. ir D. M. O. įkeistų nekilnojamųjų daiktų.
Teismas nustatė, kad skolininkai kreditoriui įmokas mokėjo, nors ir nepakankamo dydžio. Kai kreditorius skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) išsiuntė pranešimus apie kredito sutarties nutraukimą, buvo mokamos nepilnos įmokos, su kreditoriumi bendraujama, todėl teismas to nelaikė esminiu sutarties pažeidimu. Teismas konstatavo, kad kredito sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjai nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir neištaiso pažeidimo per 30 kalendorinių dienų (Kredito sutarties Bendrosios dalies 61.1 p.) nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 dalys), todėl jas pripažino negaliojančiomis. Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2011-08-04 pranešime dėl kredito sutarties nutraukimo nustatė skolininkams terminą iki 2011-09-05 padengti 2 521,90 EUR įsiskolinimą ir pažymėjo, kad skolininkams šios skolos nepadengus iki minėto termino, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta 2011-09-05. Pagal CK 6.209 str. 3 d., nukentėjusioji šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Kaip matyti iš 2011-08-04 pranešimo, pagrindą vienašališkai nutraukti 2005 m. lapkričio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. BP1520050382 kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodė 2 521,90 EUR įsiskolinimą, t.y. sumą, kuri sudaro mažą dalį negrąžinto kredito sumos (94 232,51 EUR). Laikytina, jog nutraukiant 2005 m. lapkričio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. BP1520050382, CK 6.209 str. 3 d. negalėjo būti taikoma, kadangi neįvykdytos prievolės dalis sudarė mažą pagrindinės prievolės dalį. Todėl teismas konstatavo, kad 2005 m. lapkričio 9 d. kreditavimo sutartis Nr.BP1520050382 prieš terminą nutraukta nepagrįstai, ir atmetė kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (CK 4.192 str. 1 d., 558 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad, kad teismas, pripažindamas šalių sudarytos kredito sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, neatsižvelgė į tris esminius dalykus: įmokų nesumokėjimo terminą, t.y. kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, skolininkai nebuvo atsiskaitę beveik už tris mėnesius; į tai, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, nes kreditorius iš esmės negavo tai, ko tikėjosi, t.y. priešingai nei nurodo teismas, skolininkai su juo nebendradarbiavo, nes vienašališkai mokėjo visai kitokio dydžio įmokas nei šalys buvo susitarę ir kt.; į tai, kad skolininkai neužtikrino, jog jų vardu atidarytoje sąskaitoje būtų sukaupta atitinkama piniginių lėšų suma, reikalinga paskolos grąžinimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXVI skyriuje. Šis skyriaus nuostatos buvo iš esmės pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843). Tačiau minėto įstatymo 34 str. 3 d. yra nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pagal analogiją, teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, remsis CPK redakcija, galiojusia iki minėto įstatymo priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei teismų praktiką dėl atitinkamo klausimo.
CK 6.217 str. yra nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Šio straipsnio 1 d. yra nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.
CK 6.209 str. reglamentuoja papildomų terminų sutarčiai įvykdyti nustatymą. Šio straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti. Jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi būti atitinkamai pailgintas. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Tačiau šio straipsnio 4 d. numato išimtį, kada CK 6.209 str. 3 d. nėra taikoma- kai neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, 2011 m. birželio 15 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-7-272/2011 yra nurodęs, kad: „kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.“
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kredito gavėjai (skolininkai) šioje byloje yra laikytini vartotojais, t.y. silpnesniąja teisinių santykių šalimi. Minėjoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat yra nurodyta, kad: „sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys)“.
Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, šalių sudaryta sutartis yra ilgalaikė- galutinis atsiskaitymo terminas yra 2025 m. lapkričio 9 d. Negrąžinto kredito suma yra 94 232,51 eurai, o sutarties nutraukimo metu šalių nepadengtas įsiskolinimas buvo- 2 521,90 eurai, t.y. tik apie 2 proc. nuo visos kredito sumos. Todėl ši suma laikytina nedidele, palyginus su visa kredito suma. Atsižvelgus į visą suteikto kredito sumą ir laikotarpį skirtą jo grąžinimui, laikytina, kad mokėtinos mėnesinės įmokos taip pat nebuvo didelės. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagrįstai kredito sutarties Bendrosios dalies 61.1 p., numatantį sutarties nutraukimą jeigu negrąžinama bent viena skolos dalis, pripažino negaliojančiu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes (visą kredito grąžinimo trukmę, visą kredito sumą ir pradelstą mokėjimų dalį), taip pat tai, kad skolininkai bent iš dalies atsiskaitinėjo su kreditoriumi (t.y. piktybiškai nevengė kredito grąžinimo), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.), sprendžia, kad nebuvo jokio pagrindo kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį Nr. BP1520050382. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių nutraukimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.209 str., 6.217 str.) ir dėl to pagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.). Todėl atskirasis skundas atmestinas.
Teismas pažymi, kad jei skolininkai šiuo metu nesilaiko šalių sudarytos sutarties reikalavimų, kreditorius turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.