Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-04-09 · Administracinė byla Nr. I-661-602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-09
Bylos Nr.
I-661-602/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02124-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
Vilniaus Šv
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Sigitas Židonis
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-661-602/2010Proceso Nr. 3-61-3-02124-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 70.1 (S)
NUTARTISVilnius 2010 m. balandžio 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos atstovams R. P. ir advokatui Sigitui Židoniui, atsakovo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus arkivyskupijos atstovei Lidijai Rimaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus arkivyskupijai dėl akto panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-12-02 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė Savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-229, kuriame nustatė, kad Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija savavališkai, neturint statybos leidimo, supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, vykdo statybos darbus – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimą. Vietoje buvusio medinio ūkinio pastato 35,90 m², pastatytas plytinis statinys garažo paskirčiai, užstatymo plotas apie 41 m². Prie gyvenamojo namo vietoje buvusio priestato, 2 I‘/m, 3 I‘/m ir 5 I‘/m, apie 20 m², įrengtas naujas priestatas 2a1/b, apie 14 m². Nustatyta, kad statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje (1 t., b. l. 6-7).

2009-12-11 pareiškėjas teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-02 Savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-229 (1 t., b. l. 3-4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Antakalnio seniūnija, tikrindama seniūnijos teritoriją ir pastatus, nuo 2003 m. nuolat fiksuodavo pastabas dėl pareiškėjui priklausančių ūkinių ir gyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), būklės. Nurodyti pastatai tikrai buvo avarinės būklės ir kėlė pavojų aplinkinių saugumui, todėl seniūnijos atstovai ne tik raštu, bet ir žodžiu nuolat ragino skubiai atlikti pastatų kapitalinį remontą. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra religinė bendruomenė, finansinės galimybės iš esmės didžiąja dalimi priklauso nuo parapijiečių aukų. Todėl atsiradus finansinėms galimybėms, pareiškėjas ėmėsi skubiai remontuoti avarinės būklės pastatus, kartu bandydamas tvarkyti reikalingus dokumentus. Žinant, kad leidimų išdavimas užtrunka ilgai, o avarinės būklės pastatus reikėjo rekonstruoti nedelsiant, statybos darbų buvo imtasi jų reikalaujama tvarka nesuderinus. Priešingu atveju pareiškėjas galėjo būti nubaustas už tai, kad nesiima remontuoti šių pastatų, sukeliant pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Remiantis Antakalnio seniūnijos 2009-12-02 raštu atsakovui, atlikus patikrinimą nustatyta, kad avarinės būklės pastatai suremontuoti, ūkiniai pastatai nugriauti, pastatytas mažesnio ploto priestatas, kuriam dabar paruošta inventorinė byla. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant šį ginčą reikėtų vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, nes atstatydami avarinės būklės pastatus jokių interesų nepažeidė, o artimiausiu metu bus imtasi veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atsakovo būsimų veiksmų – reikalavimo nugriauti rekonstruotus statinius, o būtent dėl normų, reglamentuojančių tokią tvarką prieštaravimo Konstitucijai.

Atsiliepimas

2010-02-08 nutartimi atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pakeistas jos teisių perėmėju pagal įstatymą Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 26-28).

Paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2009-09-17 gavo informaciją „dėl nelegalios garažo, priestato statybos ir stogo pertvarkymo (duomenys neskelbtini), Vilniuje“. Patikrinus gautą informaciją, parapijos atstovas paaiškino, kad statybos buvo vykdomas prieš keletą metų, bet dokumentų, patvirtinančių vykdytų darbų teisėtumą, nepateikė. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. 2009-09-28 pakartotinai gautas pranešimas apie vykdomus galimai neteisėtus statybos darbus (duomenys neskelbtini). Aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad visi pareiškėjui priklausantys pastatai buvo avarinės būklės ir jiems buvo reikalingas skubus remontas, tačiau pareiškėjo atstovas dokumentų, patvirtinančių darbų teisėtumą, nepateikė, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybų valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojas, vykdydamas jam priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, 2009-12-02 surašė savavališkos statybos aktą.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus arkivyskupija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti (1 t., b. l. 35-36).

Nurodė, kad Civilinio kodekso 4.37 str. numatyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Parapija pažeidė Statybos įstatyme įtvirtintus reikalavimus nesikreipdama dėl statybos leidimo išdavimo ir kitų privalomų dokumentų, reikalingų kapitaliniam remontui, tačiau parapija, atsižvelgdama į Antakalnio seniūnijos reikalavimus, tai, kad avarinės būklės statiniai kelia pavojų aplinkiniams, ėmėsi skubių veiksmų. Parapija nestatė naujų statinių, kas būtų galėję pažeisti teritorijų planavimo dokumentus, prieštaraujant aplinkosaugos, paveldosaugos reikalavimams, nesilaikant esminių statinio projekto sprendinių, dėl ko iškiltų grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad rekonstruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl nurodytų statinių rekonstravimo statybos leidimo neišdavė, pareiškėjo prašymas išduoti statybos leidimą negautas (2 t., b. l. 54-55).

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad 19448 kv.m. valstybinės žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pagal 2008-04-15 panaudos sutartį perduotas naudotis Vilniaus arkivyskupijai 32 m. terminui (1 t., b. l. 38-39). Šiame žemės sklype esantys, viešame registre įregistruoti statiniai (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai (2 I‘/m, 3 I‘/m, 4 I‘/m, 5 I‘/m, 6 I‘/m), kiti kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijai (1 t., b. l. 40-42).

VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše prie specialiųjų sklypo naudojimo sąlygų nurodytos Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos.

Byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-02 Savavališkos statybos akto Nr. (101)-11.11-229 teisėtumo.

1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Įstatymas) (2002-07-01 redakcija) 27 str. 1 d. yra nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Statybos įstatymo 27 str. 4 d. yra nustatyta, kad apskrities viršininko administracija privalo tikrinti: <...> ar nevykdoma savavališka statinio statyba <...>.

Vadovaujantis Įstatymo 2 str. 71 p., savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) <...>.

Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 7.2 p. nurodyta, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) nesudėtingo statinio atveju – neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas, - žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir/ar pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Įstatymo 28 str. reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta, kad Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

Pareiškėjui savavališkos statybos aktas surašytas dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo: vietoje ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais 2 I‘/m, 3 I‘/m ir 5 I‘/m, kurių bendras plotas sudarė apie 20 m2, pastatytas mažesnio ploto (14 m²) priestatas, o vietoje ūkinio pastato, pažymėto indeksu 4 I‘/m, kurio plotas buvo 35,90 m², pastatytas garažo paskirties apie 42 m² ploto statinys (1 t., b. l. 5).

Įstatymo 2 str. 18 d. apibrėžia statinio rekonstravimą – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 (redakcija iki 2010-01-16), nustato, kad nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Remiantis šio reglamento 12.1 p., nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys (2005 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-581 redakcija): 12.1.1 p. rengiamas nesudėtingo statinio projektas (toliau – supaprastintas statinio projektas), kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas; 12.1.2 p. nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti. Vietoj jų reikalingi tarnautojų, nurodytų 12.1.1 papunktyje, raštiški pritarimai - spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą; 12.1.3 p. I grupės nesudėtingiems statiniams neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Reglamento 12 punkto nuostatos taikomos naujo statinio statybos, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ir griovimo atvejais. Reglamento 15 p. nustatyta, kad raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, suteikiantys teisę statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti nesudėtingus statinius, galioja 3 metus.

Reglamento bendrose pastabose 1 ir 2 lentelėms nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija iki 2009-12-31), 41 p. nustatyta, kad supaprastintą projektą sudaro: 41.1. bendrieji duomenys (supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraštis; dokumentų, kurių pagrindu parengtas supaprastintas projektas, sąrašas; aiškinamasis raštas (statinio naudojimo paskirtis, statybos vieta, projektuojamą (-us) statinį (-ius) apibūdinantys pagrindiniai rodikliai)); 41.2. sklypo planas (ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano arba kadastrinių matavimų plano) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais; 41.3. architektūriniai (fasado, plano ir pjūvių) brėžiniai (pastatams), o kai reikia, - ir kitiems statiniams); 41.4. statinio konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių aprašymas; 41.5. sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir techninė specifikacija (statytojui pageidaujant).

Vadovaujantis STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 45 p., tuo atveju, kai statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas Supaprastintam projektui [pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas], jo sudėtis turi būti ši: II grupės nesudėtingo statinio - kaip nurodyta Reglamento 41.1-44.4 p.; I grupės nesudėtingo statinio (kai supaprastintas projektas privalomas), ­­­­­- sklypo planas (ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano arba ant kadastrinių matavimų plano), su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesudėtingo statinio statybos darbus (nesudėtingo statinio rekonstravimą Vilniaus mieste, kultūros paveldo objekto teritorijoje) atliko neturėdamas aukščiau nurodytų teisės aktų reikalaujamų dokumentų, to neginčija ir pareiškėjas. Dėl to buvo surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas.

Ginčijamo savavališkos statybos akto turinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatos patvirtina, kad savavališkos statybos aktu yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, šiame akte nėra jokių įpareigojimų statybos proceso dalyviui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administarcinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo statytojui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas tiesiogiai nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą savavališkos statybos aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A556-483/2010, Nr. A525-511/2010) yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė minėtas bylas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A525-511/2010 analogiškoje byloje konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl paties savavališkos statybos fakto; remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A14-261/2007, Nr. AS146-669/2009), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama (Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Pagal minėtą teisės aktų nustatytą tvarką bei pagal Civilinio kodekso 4.103 str. esminis ginčas dėl teisės tarp šalių būtų nagrinėjamas, jeigu statytojas neįvykdytų institucijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad šioje byloje šalys nenurodo ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad institucija yra pareikalavusi pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal Civilinio kodekso 4.103 str. ir atitinkamas Civilinio proceso kodekso bei Administracinių bylų teisenos įstatymo teismingumą reglamentuojančias normas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, būtent ginčas, atsirandantis iš statybos teisinių santykių, t.y. iš viešosios teisės normų, būtų nagrinėjamas bendros kompetencijos tesime. Šiame procese savavališkos statybos aktas būtų oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris gali būti paneigtas kitais įrodymais. Jeigu bendros kompetencijos teismas patenkintų institucijos ieškinį dėl įpareigojimo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir statytojas manytų, kad tokiu procesu arba atskirais valstybės institucijų veiksmais, kurie atsirado dėl neproporcingų įstatyme numatytų statytojo atžvilgiu priemonių, būtų pažeistos statytojo teisės ar įstatymo saugomi interesai, statytojas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Dėl nurodytų motyvų, proceso dėl savavališkos statybos akto panaikinimo metu neišsprendžiamas ginčas dėl teisės, nes reikalavimas dėl tokios teisės pažeidimo yra išankstinis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 105-107 str.,

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus arkivyskupijai dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaVeslava RuskanJūra Marija Strumskienė