Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios mažosios bendrijos „Ibrahimas ir draugai“ ieškinį atsakovui T. G. (T. G.), trečiajam asmeniui L. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Atsakovui T. G. procesiniai dokumentai įteikti ir jis apie teismo procesą informuotas CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Ginčas byloje kilo dėl bankrutuojančios mažosios bendrijos atstovo iš įmonės banko sąskaitų išgrynintų lėšų priteisimo nemokumo administratoriaus reikalavimu, kaip įmonės veiklai nepanaudotų lėšų.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas BMB „Ibrahimas ir draugai“ Juridinių asmenų registre įregistruotas 2022-03-03. Juridinių asmenų registre įregistruotas ieškovo organas – mažosios bendrijos narių susirinkimas, kurį sudaro atsakovas T. G. bei trečiasis asmuo L. D.. L. D. ir T. G. sudarė Steigimo sutartį, kurią abu 2022-03-02 pasirašė elektriniais parašais. Pagal Steigimo sutartį mažosios bendrijos atstovu paskirtas T. G.. Atsakovas T. G. nuo įregistravimo momento iki bankroto bylos iškėlimo ėjo mažosios bendrijos atstovo pareigas. Mažosios bendrijos vadovas nebuvo paskirtas.

6. Vilniaus apygardos teismo 2023-12-08 nutartimi BMB „Ibrahimas ir draugai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas MB „Nemokumas ir teisė“. Vilniaus apygardos teismo 2023-12-08 nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nemokumo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalį pareigą paskirtam nemokumo administratoriui perduoti turtą ir dokumentus turi įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai. Ieškovo atstovas patvirtino, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas T. G. nemokumo administratoriui neperdavė jokių ieškovo dokumentų bei įmonės turto, nebuvo sudarytas įmonės balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo datai, taip pat nebuvo teikiami finansinės apskaitos dokumentai Juridinių asmenų registrui. Atsakovas vengia bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi.

7. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.

8. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

9. Įrodinėdamas atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovas rėmėsi tuo, kad atsakovas T. G. pažeidė įstatymines mažosios bendrijos atstovo pareigas. Mažųjų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad mažoji bendrija turi turėti mažosios bendrijos atstovą, kai mažojoje bendrijoje yra du ar daugiau narių ir mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad mažosios bendrijos atstovas nėra mažosios bendrijos organas. Pagal Steigimo sutartį mažosios bendrijos atstovu paskirtas T. G., kuris atstovu buvo iki bankroto bylos iškėlimo. BMB „Ibrahimas ir draugai“ vadovas nebuvo paskirtas ir įregistruotas.

10. Juridinių asmenų registre įregistruotas ieškovo organas – mažosios bendrijos narių susirinkimas, kurį sudaro atsakovas T. G. bei trečiasis asmuo L. D.. Trečiasis asmuo L. D. teismui paaiškino, jog jis įmonės veikloje dalyvavo tik teikdamas konsultacijas, o įmonės veiklą organizavo ir dokumentus tvarkė atsakovas T. G.. Byloje nėra duomenų, kad L. D., kaip BMB „Ibrahimas ir draugai“ organo narių susirinkimo narys būtų vykdęs kitas su įmonės veikla susijusias pareigas. Ieškovas nurodo, jog neturi duomenų, kad L. D., kaip juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo dalyvis būtų pažeidęs jam teisės aktais nustatytas pareigas.

11. Mažųjų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalis nustato, kad mažosios bendrijos atstovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais. Mažosios bendrijos atstovo teisės ir pareigos nustatytos šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, mažosios bendrijos nuostatuose. Mažųjų bendrijų atstovo pareigos išvardintos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje, kurios 1 punktas numato mažosios bendrijos atstovas atstovauja mažajai bendrijai, kai mažoji bendrija turi santykių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaro sandorius, dėl kurių sudarymo sprendimus yra priėmęs mažosios bendrijos narių susirinkimas; 6 punktas nurodo, kad atstovas organizuoja mažosios bendrijos finansinę apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.

12. Kaip nustatyta byloje, T. G. buvo ne tik mažosios bendrijos atstovas, tačiau ir šios bendrijos valdymo organo – narių susirinkimo, narys. Teismo vertinimu, mažosios bendrijos valdymo organo nariui yra taikomos taip pat ir CK 2.87 straipsnio nustatytos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos ir atsakomybė. Taigi juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

13. Ieškovas, vykdydamas nemokumo administratoriaus pareigas, iš banko pareikalavo ieškovo banko sąskaitų išrašus ir analizuodamas išrašus nustatė, kad iš įmonės banko sąskaitos buvo išgrynintos lėšos, kurių panaudojimas įmonės veiklai nėra pagrįstas dokumentais. Ieškovas pateikė ieškovo banko sąskaitų išrašus bei T. G. atliktų buhalteriniais dokumentais nepagrįstų mokėjimų (išgryninimų) suvestinę. Ieškovas pateikė debeto kortelių sutartis. Nustatyta, kad AB SEB bankas su T. G. 2022-05-13 sudarė Verslo debeto kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022-07-09 sudarė Verslo debeto kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Abi sutartis elektroniniu parašu pasirašė T. G..

14. Ieškovo pateikti duomenys dėl pinigų išgryninimo iš bankrutuojančios įmonės sąskaitų, atsakovui T. G. nemokumo administratoriui nepateikus jokių įmonės dokumentų bei bylą nagrinėjančiam teismui nepateikus išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, patvirtina, kad iš bankrutuojančios įmonės banko sąskaitų išgrynintos 320 680 Eur lėšos yra nesusijusios su įmonės veikla. Banko kortelės buvo išduotos T. G. vardu, jam pačiam pasirašius sutartis su banku, nėra jokių duomenų apie teisėtą banko kortelių perdavimą kitiems asmenims, nenustatyta, kad banko kortelėmis naudojosi bet kuris kitas asmuo, dėl ko daroma pagrįsta išvada, kad pinigus išgrynino atsakovas T. G..

15. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad atsakovui T. G. atliekant neteisėtus veiksmus ir netinkamai vykdant mažosios bendrijos atstovo bei valdymo organo nario pareigas, ne įmonės veiklai buvo paimtas ir panaudotas bankrutuojančios mažosios bendrijos turtas.

16. Kaip matyti iš BMB „Ibrahimas ir draugai“ bankroto bylos, Vilniaus apygardos teismo 2024-10-02 nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 53 762,12 Eur sumai. Terminas teikti kreditorinius reikalavimus yra pasibaigęs. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti sumą, kuri kelis kartus viršija teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Patenkinus ieškinį visa apimtimi būtų sukurta teisinė situacija, kai iš T. G. pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą būtų vykdomas išieškojimas ne tik kreditorių, bet ir juridinio asmens dalyvių L. D., kuris neturi pretenzijų ir nereiškia jokių reikalavimų dėl įmonės veiklos, bei paties atsakovo T. G. naudai.

17. Nemokumo administratorius turi įstatyminę pareigą ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad nemokumo administratorius gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamoje situacijoje lėšų priteisimas iš atsakovo ir išieškojus žalos atlyginimą, jų skyrimas tam pačiam atsakovui reikštų neproporcingą veiksmą, kuris neatitinka nemokumo proceso tikslo ir paskirties. Nemokumo administratoriaus veiksmai ginant juridinio asmens teises, kai ieškinys iš esmės reiškiamas ir asmens, iš kurio prašomas žalos atlyginimas, interesais, nėra pagrįstas.

18. Ieškovo atstovas prašė remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018, kurioje konstatuota, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo bylos fabulos skiriasi. Nagrinėjamoje byloje yra aiškiai apibrėžti įmonės dalyviai, kurių vienas sutampa su atsakovu, o kitas išreiškė poziciją, kad savo teisių nelaiko pažeistomis. Kasacinio teismo byloje buvo nustatyta, kad atsakovas nėra vienintelis akcininkas, o kitų akcininkų pozicija nebuvo žinoma. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-06-05 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi nėra teisinės galimybės sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Taip pat nėra ir jokių faktinių aplinkybių, kurios rodytų, kad BMB „Ibrahimas ir draugai“ dalyviai ketintų atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Dėl ko atsirastų pareiga bankroto proceso metu gautas ir nepanaudotas lėšas grąžinti dalyviams.

19. Tuo remdamasis teismas sprendžia, kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies, priteistiną žalos atlyginimo sumą nustatant pagal bankroto byloje priteistų kreditorių reikalavimų sumą bei teismo patvirtintų administravimo išlaidų sumą. Duomenų apie kitas patirtas administravimo išlaidas nepateikta, todėl teismas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2023-12-08 nutartyje nustatyta administravimo išlaidų suma – 4 200 Eur.

20. Remiantis išdėstytu, sprendžiama, kad ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį bei bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą. Tai sudaro pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 66,40 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, kadangi ieškinys yra iš esmės patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas mokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, į valstybės pajamas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo BMB „Ibrahimas ir draugai“ naudai iš atsakovo T. G. priteisti 57 962,12 Eur žalos atlyginimo (penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 12 centų) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (57 962,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. G. 66,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 1 094 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 160,40 Eur (tūkstantį šimtą šešiasdešimt eurų 40 centų) į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.