- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- 2K-589/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- V. A.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. A. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir 9 dalį, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Iš V. A. priteista R. M. 3500 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis, kuria nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. birželio 7 d., laikotarpiu nuo 20 iki 22 val., pažeisdamas viešąją tarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, prie lentpjūvės, esančios Vilniuje, Salininkų g. 131, pasinaudodamas menkaverte dingstimi – pareikalaudamas iš J. M. cigarečių ir vyno, o nukentėjusiajam atsisakius jų duoti, – tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 2 smūgių į galvą, taip padarydamas J. M. galvos sumušimą, pasireiškusį nosies nugarėlės kairės pusės, kairio skruosto-žando srities poodinėmis kraujosruvomis, kairio skruosto-žando gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju ir po minkštaisiais dangalais dešinio pusrutulio sferiniame paviršiuje, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, nuo ko J. M. mirė, taip V. A. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė J. M.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. A. gynėja kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai tiriant ir vertinant įrodymus, nutartyje nurodė, jog šiuos pažeidimus ištaisė byloje atlikdamas įrodymų tyrimą ir ėmęsis visų priemonių iškviesti bei apklausti teismo posėdyje liudytoją A. P. ir kitus pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklaustus liudytojus (A. D. ir V. D.), A. D. parodymus perskaitė įstatymų numatyta tvarka, nes jis į posėdį atvykti vengė. Kitiems liudytojams buvo suteikta galimybė užduoti klausimus bei gauti išsamūs ir logiški atsakymai. Gynėjos manymu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai taikė ir aiškino BPK 1, 20, 276 straipsnių ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai kaltinančiais įrodymais, nebuvo nešališkas, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismai nenustatė įrodinėtinų byloje aplinkybių, ar tikrai V. A. veikoje buvo visi 129 straipsnio 2 dalie 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, pažeidė vidinio įsitikinimo, kaip įrodymų vertinimo kriterijaus, turinį, nes pastarajam negali turėti įtakos emocijos ir jausmai, teismai visiems asmenims nebuvo vienodai teisingi, o tai leidžia suabejoti jo nešališkumu. Neabejotinai buvo nustatyta, jog J. M. buvo suduoti smūgiai, nuo kurių šis įvykus komplikacijoms mirė, tačiau tai savaime neatsako į klausimą, kas atėmė gyvybę J. M.. Vertinant įrodymus, svarbu yra aiškintis ir asmens santykius su kaltinamuoju, ir jų fizinę būklę duodant parodymus, ir jų procesinę padėtį. Polinkis svaigintis lakiosiomis medžiagomis, psichikos sutrikimai ir panašūs duomenys apie parodymus duodantį asmenį yra neabejotinai svarbūs faktoriai vertinant jo pateikiamos informacijos patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15/2006), jos patikimumą mažina ir vieno asmens prieštaringi parodymai, ir skirtingų asmenų parodymų nesutapimai. Byloje yra duomenų, kad, nužudant J. M., įvykio vietoje dalyvavo V. A., A. D., V. D. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo. Ikiteisminis tyrimas A. D. ir V. D. vėliau nutrauktas vadovaujantis tuo, jog neįrodytas jų dalyvavimas padarant nusikaltimą. Nors jų parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, A. D. net nebuvo apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose, o ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, priešingus brolio V. D. parodymams, jų parodymais buvo tikima ir remiamasi. Nepaisyta net prokuratūros prašymo vadovaujantis BPK 189 straipsniu apklausti A. D., nors V. A., apklausiant A. D. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neturėjo galimybės dalyvauti ir užduoti šiam klausimus. Nepatikimi ir byloje esantys V. S. bei A. P. parodymai, nes jie prieštaringi, o, be to, A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apeliacinės instancijos teisme parodymus davė neblaivus, kas akivaizdu iš parodymų turinio, be to, A. P. įrodymų pakeitimą motyvavo būtent per dideliu savo girtumu įvykio metu, dėl kurio jis neva tiksliai neatsimenąs visų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, teismo motyvai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas tyrimas, ištaisyti pažeidimai bei pateikti išsamūs ir logiški liudytojų atsakymai į jiems užduotus klausimus, nėra pagrįsti, tokia teismo išvada prieštarauja ir 2006 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio protokolo turiniui. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog J. M. nužudė būtent V. A., per daug kategoriška, nes tokią išvadą teismas galėjo padaryti tik esant nuteistojo kaltę grindžiančių, vieni kitus papildančių įrodymų vieningai grandinei. Taigi, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas visų bylos aplinkybių neištyrė, todėl pirmosios instancijos pažeidimų neištaisė, be to, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės neišnagrinėjo pateikto apeliacinio skundo, nepasisakė dėl visų jo argumentų, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl bylos duomenų patikimumo, pripažįstant juos įrodymais
BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Kasaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl liudytojų V. S., A. P. parodymų patikimumo, teigiant, jog jų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Bylos duomenų vertinimas ir jų pripažinimas byloje įrodymais yra teismo prerogatyva. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo imtasi priemonių apklausti visus asmenis, kuriems yra žinoma apie padarytą nusikaltimą. V. S. ir A. P. buvo apklausti ir jie patvirtino anksčiau duotus parodymus, A. P. bei V. S. taip pat paaiškino, jog jiems iš V. A. aplinkos žmonių pusės buvo daromas spaudimas lenkiant pakeisti parodymus. Tokie liudytojų parodymai yra patvirtinti ir kitais bylos duomenimis, kartu šios aplinkybės paaiškina ir A. P. bei V. S. parodymų pakeitimo priežastis. Tačiau teisme šie asmenys patvirtino savo pirminius parodymus ir nurodė tiesiogiai matę, kaip V. A. mušė J. M. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepavyko apklausti liudytojo A. D., nors teismas ėmėsi visų priemonių iškviesti jį į teismo posėdį ir apklausti. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas pripažinti bylos nagrinėjimą neišsamiu ar suvaržiusiu V. A. teisę apsiginti, kadangi apklausiamas ikiteisminio bylos tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją šis liudytojas nurodė duomenis, iš esmės atitinkančius A. P. ir V. S. parodymus, teismo nuosprendyje A. D. parodymais nebuvo remiamasi. Niekuo neparemtas skundo argumentas, jog A. P. parodymus teismo posėdžio metu davė būdamas neblaivus, nes nuteistasis ir jo gynėja turėjo galimybę užduoti klausimus ir nepareiškė jokių abejonių dėl jo būsenos. Kadangi V. A. neigia dalyvavęs nusikaltime bei neigia iš viso buvęs įvykio vietoje, kai buvo nužudytas J. M., todėl teismai pagrįstai rėmėsi tais duomenimis, kurie surinkti baudžiamojo proceso metu. Byloje gauti duomenys atitinka įstatymo reikalavimus, šie duomenys teismų įvertinti atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, proceso numatytomis priemonėmis, atsižvelgiant į proceso dalyvių pareikštus prašymus, pašalinti neatitikimai bei abejonės dėl bylos aplinkybių. Jokiais duomenimis nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, jog A. P. ir V. S. norėjo apkalbėti V. A. Šie asmenys nebuvo įtariami nusikaltimo padarymu, kasaciniame skunde nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog minėti asmenys turėjo asmeninių ar kitokių priežasčių apkalbėti V. A. Įrodymų pakankamumo vertinimas pripažįstant veiką įrodyta ir asmenį kaltu nusikaltimo padarymu yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecinė teisė, nes tai yra susiję su bylos duomenų vertinimu ir teismo vidinio įsitikinimo susiformavimu vertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes. Teismai teisingai kvalifikavo V. A. veiką pagal BK 129 str. 2 dalies 8 punktą, pripažindami, jog nužudymas padarytas iš chuliganiškų paskatų, nes iki įvykio V. A. ir J. M. nebuvo pažįstami, iki tol jokių konfliktų ar priešiškų santykių tarp jų nebuvo, konfliktas kilo dėl menkavertės dingsties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. A. gynėjos kasacinį skundą atmesti.