- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-2615-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38391-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pradėtoje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS BTA ,,Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui advokatui A. N. dėl 1 210,00 Eur turtinės žalos, 342,44 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2018 m. gegužės 28 d. prašymą dėl bylos sustabdymo bei prašė teismo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui pradėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs ieškovės pateikto prašymo turinį, 2018 m. birželio 7 d. nutartimi sprendė, jog ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – patikslinti apeliacinio skundo reikalavimą, nurodyti ginčijamą sumą, sumokėti žyminį mokestį, pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą ir advokato (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnis). 2018 m. birželio 19 d. patikslintu prašymu dėl bylos sustabdymo ieškovė pakartotinai prašė sustabdyti civilinę bylą ir sulaukti specialistų išvadų, nurodydama, kad kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui pradėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės D. M. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; ieškovės prašymą sustabdyti civilinę bylą atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų ieškovė tinkamai nepašalino, o, pateikdama patikslintą prašymą stabdyti bylą, nustatytu terminu nesiruošia skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo apeliacine tvarka, todėl ieškovės apeliacinį skundą po neištaisytų trūkumų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
4. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės patikslintą prašymą stabdyti bylą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nenurodė nei vieno įstatyme reglamentuoto bylos stabdymo pagrindo. Ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra privalomas pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė D. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties dalį dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą atmetimo ir prašymą tenkinti – sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. N-6-02-00045-18 prokuroro išvados. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. ikiteisminio tyrimo atlikimas nėra privalomas pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007; 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004 ir kt.). Ikiteisminio tyrimo metu konstatavus svarbias aplinkybes, reikalingas bylai teisingai išspręsti, teismas turi teisę, o ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kad atliktų savo tiesioginę pareigą teisingai išspręsti bylą;
5.2. pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo dokumentų, reikalingų teisingam bylos išsprendimui – įmokėtų pinigų pakvitavimui ar atliktų darbų už 547,00 Eur ir 363,00 Eur. Tik ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatytos nusikalstamos veikos ir atstatytos ieškovės pažeistos teisės, o valstybei įmokėti atitinkami mokesčiai. Nustačius nusikalstamas veikas teismas galės padaryti išvadas, kad atsakovas melavo, nesilaikė terminų, manipuliavo, sukčiavo, išviliodamas pinigus bei sąžiningai neatlikdamas savo pareigų;
5.3. CPK 177 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje kalbama apie faktinius duomenis, kuriais remiantis įstatymų nustatyta tvarka teismas konstatuoja aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustato atvejus, kuomet bylos aplinkybės pagal įstatymą turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tik sustabdžius bylą ir atlikus ikiteisminį tyrimą bei gavus atitinkamas išvadas iš prokuroro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos galimas teisingas bylos išnagrinėjimas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. nors vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau ši teisė negali būti absoliuti ir įgyvendinama bet kokiu būdu ypač kai byla jau yra išnagrinėta ir joje yra priimtas procesinis sprendimas, kuris nėra skundžiamas apeliacine tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK aiškiai reglamentuoja specialią tvarką kaip asmenys gali įgyvendinti savo procesines teises. Ieškovei laiku neištaisius teismo nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui;
6.2. ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai turi būti motyvuojama, priešingu atveju sudaromos prielaidos nevykdyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo;
6.3. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada kai yra prielaidos manyti, jog kyla kitas teisminis ginčas, o tada kai kita civilinė byla jau yra iškelta ir sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Apie prejudicinio ryšio egzistavimą galima spręsti tik esant dviem byloms, tai yra kita byla jau turi būti iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2007). Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama civilinė byla jau yra išnagrinėta, nustatytos visos šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės, ištirti įrodymai, sprendimo motyvai apeliacine tvarka neskundžiami. Kita byla neiškelta. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų ikiteisminis tyrimas pagal D. M. skundą net nebuvo pradėtas, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
9. Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta sustabdyti pirmos instancijos teisme jau išnagrinėtą civilinę bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. liepos 2 d. skundo Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl 2018 m. birželio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuorašą (T.II. b.l. 25-26); 2018 m. birželio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (13.4-38-2) R-3651 ,,Dėl informacijos pateikimo“.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą. Apeliantė nepagrindė kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų prijungimo būtinumo, kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apeliantės teikaimų papildomų įrodymų prie bylos medžiagos neprijungti ir jų nevertinti, todėl grąžina juos apeliantei (CPK 312, 314 straipsniai).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui advokatui A. N. dėl 1 210,00 Eur turtinės žalos, 342,44 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (T.I. b.l. 136-141).
16. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog 2018 m. gegužės 29 d. pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje buvo užregistruotas ieškovės 2018 m. gegužės 28 d. prašymas dėl bylos sustabdymo (T.I. b.l. 154-155). Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs ieškovės pateikto prašymo turinį, 2018 m. birželio 7 d. nutartimi sprendė, jog ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – patikslinti apeliacinio skundo reikalavimą, nurodyti ginčijamą sumą, sumokėti žyminį mokestį, pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą ir advokato (T.I. b.l. 182).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktą 2018 m. gegužės 28 d. procesinio dokumento pavadinto ,,prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo” turinį, konstatuoja, jog ieškovė teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, paremtas prielaidomis, o ne surinktais faktais, tačiau iš procesiniame dokumente ieškovės formuluojamų prašymų, nėra visiškai aišku kokio galutinio procesinio sprendimo ieškovė siekia. Ieškovė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, procesiniame dokumente išdėstė tokius prašymus: atnaujinti ir pratęsti įstatymų nustatytą terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, remiantis CPK 78 straipsnio 1, 4, 5 dalimis; sustabdyti dviems mėnesiams civilinę bylą Nr. 2-3016-728/2018 kol bus pradėtas ikiteisminis tyrimas (CPK 177 straipsnio 1, 3 dalys, 164 straipsnio 2, 4 dalys); kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus arba kitą kompetentingą instituciją, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl finansinių dokumentų tyrimo, turinčių reikšmės byloje, tai yra atsakovo advokato A. N. galimų nusikalstamų veikų: sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 222 straipsnis) (T.I. b.l. 154-155).
18. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 straipsnis).
19. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas, kaip byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 straipsnyje. Apeliacinis skundas, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo (CPK 306 straipsnio 3 dalis).
20. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2018 m. birželio 19 d. patikslintu prašymu dėl bylos sustabdymo ieškovė pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų nepašalino, tačiau pakartotinai prašė sustabdyti civilinę bylą ir sulaukti specialistų išvadų, nurodydama, jog ieškovė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl teigia, kad yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą (T.I. b.l. 185-186; 198-199). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi sprendė, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje teismo nurodytų trūkumų nepašalino, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, taip pat atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo (T.II. b.l. 14).
21. Ieškovė pateiktame atskirajame skunde nekvestionuoja pirmos instancijos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties dalies, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, o nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo sustabdyti civilinę bylą (T.II. b.l. 20-22).
22. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos.
23. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
24. Nagrinėjamu atveju byla pirmos instancijos teisme yra išnagrinėta iš esmės, priimtas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas dėl ginčo esmės. Ieškovė, susipažinusi su minėtu sprendimu (T.I. b.l. 144-145), pateikė teismui 2018 m. gegužės 28 d. prašymą dėl bylos sustabdymo.
25. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik instancine teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarka. Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra išnagrinėta, joje reikšti materialinio pobūdžio reikalavimai jau yra išspręsti, todėl šioje byloje pareikšti procesinio pobūdžio prašymai ir jų išsprendimas negali būti laikomi susijusiais, be to iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė ikiteisminį tyrimą atsakovui pradėjo inicijuoti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus ir paskelbus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą. Be kita ko ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų.
26. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog ieškovė, teikdama apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo, turėjo teisę apeliacinės instancijos teismui pateikti motyvuotą prašymą dėl bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei pateikus pirminį prašymą sustabdyti civilinę bylą, nustatė ieškovei terminą trūkumas pašalinti. Ieškovė nepasinaudojo apeliacijos teise, nesiekė ištaisyti teismo nurodytų procesinio dokumento trūkumų. Šiuo atveju iš ieškovės procesinių dokumentų, tai yra patikslinto prašymo sustabdyti civilinę bylą (T.I. b.l. 185-186; 198-199), bei atskirojo skundo (T.II. b.l. 20-22), matyti, jog ieškovė nesiekia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo apeliacinės instancijos teisme, o siekia sustabdyti jau išnagrinėtą civilinę bylą, kas pagal civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtį nagrinėjamu atveju nėra įmanoma.
27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.