Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis Agroserviso kooperatyvo „Pynauja“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B., būdamas Argoserviso kooperatyvo „Pynauja“ vadovu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 13 d. leido dirbti G. V., nesudaręs rašytinės darbo sutarties, pagalbinės darbininkės pareigose, bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). pagalbinė darbininkė G. V. (gim. (duomenys neskelbtini)raštu nurodė, kad Agroserviso kooperatyve „Pynauja“, pagalbinės darbininkės pareigose, adresu (duomenys neskelbtini)., pradėjo dirbti nuo 2017 m. birželio 1 d., nesudariusi rašytinės darbo sutarties. Rašytinę darbo sutartį su darbdaviu sudarė 2017 m. birželio 13 d. Prieš pradedant dirbti ji susitarė, kad jai už darbą bus mokamas darbo užmokestis, kurio dydis priklausys nuo darbo rezultatų. Už 2017 m. birželio mėn. jai buvo išmokėta 320,00 Eur darbo užmokesčio suma, kurią išmokėjo bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 18 d. bedrovės vadovas P. B. raštu nurodė, kad vieną savaitę, pagalbinės darbininkės pareigose dirbo G. V. nors su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Nustatyta, kad į 2017 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį G. V. įrašyta nuo 2017 m. birželio 13 d. ir jai minėtą dieną nurodytos dirbtos 8 val. Išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus bei įvertinus G. V. ir bendrovės vadovo P. B. raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad bendrovės vadovas P. B., su pagalbinės darbininkės pareigose dirbusia G. V. aptarė būtinąsias darbo sąlygas - darbo vietą, darbo funkcijas ir darbo užmokestį, ir leido jai dirbti, tačiau nesudarė su darbuotoja rašytinės darbo sutarties ir apie G. V. įdarbinimo pradžią neinformavo VSDFV teritorinio skyriaus.

Be to, išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus bei įvertinus bendrovės vadovo P. B. raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad 12 bendrovės darbuotojų, t. y. R. Z., A. S., G. V., D. V., R. J., S. U., K. D., P. B., K. U., A. J., M. R., P. A., buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Per 2016 m. vasario mėn. – 2017 m. liepos mėn., už 2016 m. sausio mėn. – 2017 m. birželio mėn., 12 bendrovės darbuotojų, adresu (duomenys neskelbtini). buvo išmokėta bendra 10318,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio suma. Per 2016 m. vasario mėn. – gruodžio mėn., už 2016 m. sausio mėn. – gruodžio mėn., bendrovės veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 9 bendrovės darbuotojams, t. y. D. V., R. J., S. U., K. D., P. B., K. U., A. J., M. R., P. A., iš viso išmokėta bendra 6700,00 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Už 2016 m. sausio mėn. išmokėta bendra 536,00 Eur neapskaityta darbo užmokesčio suma, už 2016 m. vasario mėn. – 536,00 Eur, už 2016 m. kovo mėn. – 536,00 Eur, už 2016 m. balandžio mėn. – 536,00 Eur, už 2016 m. gegužės mėn. – 536,00 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 536,00 Eur, už 2016 m. liepos mėn. – 536,00 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 536,00 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. – 603,00 Eur, už 2016 m. spalio mėn. – 603,00 Eur, už 2016 m. lapkričio mėn. – 603,00 Eur, už 2016 m. gruodžio mėn. – 603,00 Eur. Per 2017 m. vasario mėn. – liepos mėn., už 2017 m. sausio mėn. – birželio mėn., 12 bendrovės darbuotojų, t. y. R. Z., A. S., G. V., D. V., R. J., S. U., K. D., P. B., K. U., A. J., M. R., P. A., adresu (duomenys neskelbtini)., išmokėta bendra 3618 Eur neapskaityto darbo užmokesčio suma. Už 2017 m. sausio mėn. išmokėta 603,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio suma, už 2017 m. vasario mėn. – 603,00 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 603,00 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 603,00 Eur, už 2017 m. gegužės mėn. – 603,00 Eur, už 2017 m. birželio mėn. – 603,00 Eur. Darbo užmokestis išmokamas kiekvieną mėn. iki 15 mėn. dienos. Tokiais veiksmais P. B., būdamas Argoserviso kooperatyvo „Pynauja“ vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. kaltu prisipažino visiškai, sutiko su administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Nurodė, jog G. V., nesudariusi darbo sutarties, dirbo vieną savaitę. Jos neįdarbino pagal teisė aktų reikalavimus dėl didelio darbo krūvio. Nurodė, kad K. D., R. J., M. R., S. U., P. B., A. J., K. U., D. V., A. S., P. A., jo nurodymu buvo mokamas darbo užmokestis, ne visas įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Už vieną mėnesį vienam darbuotojui buvo išmokama darbo užmokesčio suma, kuri sudarydavo nuo 15 Eur iki 120 Eur. Jis žino, jog visą darbo užmokestį reikia įtraukti į buhalterinę apskaitą. Darbo užmokestį mokėjo iš pinigų, gautų už klientams parduotą produkciją neišrašant dalies dokumentų. Per mėnesį pinigų suma sudarydavo apie 1200 Eur. Biudžetui padarytą žalą ištaisys, visą neapskaitytą išmokėtą darbo užmokestį įtraukdamas į buhalterinę apskaitą ir patikslindamas deklaraciją. Dėl padarytų nusižengimų labai gailisi.

2017 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime G. V. nurodė, kad faktiškai įmonėje dirbti pradėjo nuo 2017 m. birželio 1 d. nesudariusi rašytinės darbo sutarties. Prieš pradėdama dirbti susitarė, jog jai bus mokamas darbo užmokestis, kuris priklausys nuo darbo rezultatų. Už 2017 m. birželio mėnesį ji gavo 320 Eur, kuriuo išmokėjo buhalterė Laima pagalbinėse patalpose. 2017 m. liepos mėnesį už gautą darbo užmokestį pasirašė dokumentuose, kuriuose buvo nurodyta 120 Eur mažesnė darbo užmokesčio suma.

2017 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime A. S. nurodė, kad jis dirba Argoserviso kooperatyve „Pynauja“ traktorininko pareigose. Su direktoriumi P. B. tarėsi dėl darbo užmokesčio, priklausančio nuo atliktų darbų kiekio, bet ne mažiau kaip 359 Eur. Tokio dydžio algą 2017 m. liepos 15 d. ir gavo už 15 darbo dienų. Algą išmokėjo buhalterė L. B. ofise. Darbo užmokestis už pilną mėnesį turėtų būti apie 700 Eur.

2017 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime R. Z. nurodė, jog atlyginimą gauna vieną kartą per mėnesį. Dėl mokamo darbo užmokesčio dydžio tarėsi su direktoriumi. Sutartas atlyginimas yra minimalus numatytas įstatymų. Paskutinis atlyginimas buvo 280 Eur atskaičius įmokas antstoliui. Atlyginimą gauna grynais pinigais, nes taip prašė direktoriaus. Atlyginimas dažniausiai yra išmokamas einamojo mėnesio 15 dieną. Kol kas yra gavusi tik du atlyginimus po 280 Eur. Antstoliui yra nuskaitoma apie 15 Eur. Už mokamą atlyginimą ji pasirašo dokumentuose ir taip pat gauna algalapį. Dėl atlyginimo didinimo pokalbio su direktoriumi nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytus administracinius nusižengimus įrodyta tiek paties P. B. parodymais teisme, tiek byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, rašytiniais P. B. paaiškinimais, G. V., A. S., R. Z. paaiškinimais, 2017 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1042-7084, 2017 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1043-4697, mokėjimo ir apskaitos žiniaraščiais, kasos orderiais, sąskaitų aktyvumo duomenimis ir kita byloje esančia medžiaga.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad P. B. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. paaiškinimų matyti, kad nusižengimų fakto jis neginčija.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad P. B. vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti nelegaliai G. V. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tarp darbdavio ir darbuotojos G. V. buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotoja vykdė darbo metu, tokiais veiksmais P. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadą, jog P. B., būdamas Argoserviso kooperatyvo „Pynauja“ vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, sudarė sąlygas ir leido per 2016 m. vasario mėn. – 2017 m. liepos mėn., už 2016 m. sausio mėn. – 2017 m. birželio mėn. 12 bendrovės darbuotojų išmokėti bendrą 10318 Eur neapskaitytą darbo užmokestį, kuris tyčia nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad P. B. išmokėjo darbo užmokestį neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Skiriant nuobaudą P. B. atsižvelgiama į administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. B. prašė teismo skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą. Nurodė, jog jo darbo užmokestis per mėnesį yra tik 470 Eur. Be to, yra sunkiai sergantis, rengia dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo. Po atlikto sveikatos patikrinimo, sveikata labai pablogėjo. Labai išgyvena dėl padarytų nusižengimų, savo kaltę nuo pat pradžių pripažino.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 5 dalis iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. K. T., pasisakydamas apie ATPK 30¹ straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. P. B. nuo pat nusižengimų padarymo momento neneigė padaręs administracinius nusižengimus, juos pripažino. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nelegaliai darbuotoja G. V. bendrovėje dirbo trumpą laiką, po to su ja buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, P. B. veiksmais itin didelė reali žala valstybės ir socialinio draudimo biudžetams nepadaryta. P. B. administracine tvarka baustas, tačiau nusižengimus, susijusius su darbo tvarkos pažeidimais, padarė pirmą kartą, šiuo metu nedirba, yra sunkiai sergantis, rengia dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo. Po atlikto sveikatos patikrinimo, sveikata labai pablogėjo. Po patikrinimo taisomos buhalterinės klaidos, apskaitomos ir deklaruojamos išmokėtos sumos.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir P. B. skirti mažesnes baudas, nei sankcijose numatytos minimalios. Teismo nuomone, net ir minimalių ANK 95 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytų nuobaudų skyrimas P. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti P. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnes baudas, nei numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 3 dalies sankcijose minimalios baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje ir skirti;

pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį – 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį – 1350 € (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai P. B. paskirti 1350 € (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 17074421599, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.