Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau ir – ieškovės, savivaldybės administracijos) įgaliotai atstovei Vilmai Kolpakovienei, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovės pusėje Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – trečiojo asmens, Nacionalinės žemės tarnybos, NŽT) įgaliotam atstovui Dariui Prasauskui, atsakovei K. J. (toliau ir – atsakovei), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei K. J., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Nacionalinei žemės tarnybai dėl laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti suteiktos valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos bei netesybų (delspinigių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

1. Ieškovė savivaldybės administracija ieškiniu prašo teismą priteisti jai iš atsakovės K. J. : 1) 98,42 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021 ir 2022 metais (toliau ir – ginčo laikotarpiu) suteiktą laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti 0,44 ha valstybinės žemės plotą Uosių km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. (toliau ir – ginčo žemę); bei 2) 5,46 Eur netesybų (delspinigių).

2. Atsakovė priešinių reikalavimų ieškovei savivaldybės administracijai byloje nepareiškė, su jos ieškiniu nesutinka visiškai, prašo pripažinti, kad jos teisė laikinai naudotis ginčo žeme bei iš jos kilusi prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį trečiojo asmens sprendimu (2019 m. spalio 8 d. pranešimu Nr. 19SD-2808-(14.19.104) (toliau ir – trečiojo asmens ginčo pranešimu) pasibaigė 2020 m. balandžio 4 d. (dar iki ginčo laikotarpio), bei ieškinį visiškai atmesti. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savarankiškų reikalavimų šalims byloje nepareiškė, su ieškiniu visiškai sutinka ir prašo jį patenkinti.

II. Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų esmė.

3. Ieškovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija per atstovę byloje paaiškino, kad pagal jai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.552 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, šalies Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4-1.6 punktais, 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. B-TS-704 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – savivaldybės Aprašo) 2 punktu priskirtą kompetenciją ginčo laikotarpiu vykdė valstybinės žemės, esančios savivaldybės teritorijoje, nuomos mokesčio apskaičiavimą, šio mokesčio deklaracijų ir pranešimų mokėtojams suformavimą bei išsiuntimą, šio mokesčio mokėjimo kontrolę bei įsiskolinimų, įskaitant netesybas (delspinigius), išieškojimą. Šią kompetenciją, kiek ji susijusi su administravimu mokesčio už suteiktą valstybinę žemę laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti, savivaldybės administracija vykdė pagal duomenis, gautus iš trečiojo asmens nacionalinės žemės tarnybos (buvo pateikiami kas metai atnaujinami (patikslinami) laikinų naudotojų sąrašai bei įsakymai dėl tokios teisės suteikimo ar panaikinimo). Pagal trečiojo asmens jai, ieškovei, pateiktus duomenis (sąrašus bei įsakymą apie ginčo žemės suteikimo laikinai naudoti atsakovei) ieškovė ginčo laikotarpiu, t. y. už 2021 m. ir 2022 m., apskaičiavimo atsakovei mokėtino į savivaldybės biudžetą žemės mokesčio 98,42 Eur bei 5,46 Eur delspinigių (netesybų), suformavo deklaracijas bei parengė ir išsiuntė pranešimus. Atsakovei mokesčio nesumokėjus, ieškovė papildomai parengė ir išsiuntė 2023 m. sausio 11 d. priminimą, tačiau ir per suteiktą papildomą terminą atsakovė mokesčio nė kiek nesumokėjo (nebuvo jokios reakcijos), jo administratoriui (ieškovei) jokių pretenzijų, nesutikimų, tame tarpe ir dėl ginčo žemės ploto bei mokesčio apskaičiavimo tikslinimo, ar pan. nepareiškė, apie ginčą dėl ginčo žemės ploto bei atsakovės ketinimą atsisakyti suteiktos teisės naudoti ginčo žemę prieš terminą jai, ieškovei, nieko nebuvo žinoma.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba per atstovą byloje paaiškino, jog 2019 m. vasario 11 d. atsakovė pateikė NŽT Vilkaviškio skyriui prašymą (reg. Nr. 19FP-403) suprojektuoti kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte norimą po administracinių procedūrų atlikimo nuomotis (25 metams) ginčo žemės sklypą bei antrąjį prašymą (reg. Nr. 19FP-405) leisti jai laikinai naudotis ginčo (valstybine) žeme žemės ūkio veiklai vykdyti iki bus atliktos administracinės procedūros bei ginčo žemė suprojektuota ir suformuota valstybinės žemės sklypu ilgalaikei nuomai pagal pirmąjį jos, atsakovės, prašymą (atsakovė pageidavo pradėti naudotis ginčo žeme iškart). To pagrindu buvo priimtas 2019 m. kovo 20 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 19VĮ-298-(14.19.2), kuriuo buvo leista atsakovei iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis ginčo žeme, kurios ribos apibrėžtos priede – schemoje. Į šį įsakymą buvo perkelta nuostata iš „Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo“ (toliau ir – trečiojo asmens, NŽT Aprašo), patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112, galiojusio ginčo laikotarpiu (iki 2023 m. gegužės 2 d.), 21.6 punkto, jog jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja NŽT skyrių apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o NŽT skyrius neinformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybinės žemės plotu terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo laikotarpiu raštu neinformavo trečiojo asmens apie ketinimą nutraukti laikiną ginčo žemės naudojimą nei 2021 m., nei 2022 m., skyrius taip pat neinformavo (nepriėmė tokio sprendimo) atsakovę apie atsisakymą pratęsti leidimą jai naudotis ginčo žeme, todėl, trečiojo asmens vertinimu, atsakovei galiojo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka teisė laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti ginčo žeme ir iš to ieškovės nurodyto įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pagrindu kilusi bei galiojusi visu ginčo laikotarpiu prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, o praleidus tam teisės aktais (2002 m. lapkričio 19 d. šalies Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 1.6 punktu) nustatytą terminą (iki kiekvienų einamų metų lapkričio 15 d.), mokėti tuo pačiu teisės aktu nustatyto dydžio netesybas (delspinigius). Atsakovės teisė laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti ginčo žeme pasibaigė tik 2022 m. rugpjūčio 31 d. (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Aprašo 28 punkto 28.3 papunkčio, Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 19VĮ-585-(14.19.2E.) pagrindu), o iš laikino ginčo žemės naudojimo kilusi prievolė mokėti žemės nuomos mokestį ir aukščiau minėtu atveju netesybas – 2022 m. gruodžio 31 d. (savivaldybės Aprašo 44 punktas). Trečiasis asmuo patvirtina, jog 2019 m. balandžio 30 d. – rugsėjo 6 d. atsakovė kėlė ginčą dėl dokumentuose nurodyto ginčo žemės ploto (0,44 ha) atitikties faktiniam plotui (teigė, jog šis yra mažesnis), trečiojo asmens darbuotojai, dalyvaujant atsakovei ir kt. suinteresuotiems asmenims, patikrino situaciją vietoje ir 2019 m. gegužės 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktu Nr. FD-404-(14.19.141) konstatavo, jog atsakovei nėra objektyvių kliūčių naudotis visa ginčo žeme, jos skundas nepagrįstu buvo pripažintas ir trečiojo asmens centrinio aparato specialistų, atsakovė nei trečiajam asmeniui, nei teismui nepateikė įrodymų, jog ginčo žemės plotas faktiškai yra mažesnis nei nurodytas suteikimo laikinai naudotis dokumente (skyriaus vedėjo įsakyme). Todėl atsakovei ginčo laikotarpiu egzistavo nepasibaigusi, todėl vykdytina prievolė sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį būtent už 0,44 ha ginčo žemės plotą. Trečiasis asmuo neturi oficialių (užfiksuotų įregistruojant ar kt.) duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų pareiškusi valią atsisakyti ginčo žemės laikino naudojimo (jį nutraukti prieš terminą laikino naudotojo iniciatyva), tokią subjektyvinę ginčo žemės laikino naudojimo nutraukimo prieš terminą teisę atsakovė turėjo, tačiau to siekdama ją turėjo realizuoti CK 6.562 straipsnio 6 dalies ir 6.565 straipsnio 1 dalies sureglamentuota tvarka (procedūra). Jo, trečiojo asmens, 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 19SD-2808-(14.19.104.) (toliau ir – ginčo pranešimu), kuriuo atsakovė atsikirtinėja ieškiniui, tikrovėje jai buvo pranešta apie kadastrinės vietovės, kurioje yra ginčo žemė, žemėtvarkos projekto patvirtinimą bei teisės aktais nustatytą pareigą pagal 1-ąjį pačios atsakovės prašymą ginčo žemę jai išnuomoti 25 metams per 6 mėn. terminą pateikti trečiajam asmeniui ginčo žemės kadastro duomenų bylą bei paaiškintos kilsiančios teisinės pasekmės to nepadarius – kad suprojektuotas žemės sklypas jai, atsakovei, nebus išnuomojamas, o ji pati bus išbraukta iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Atsakovė nepagrįstai ginčo pranešimą interpretuoja pranešimu apie suteiktos jos prašymu teisės laikinai (iki jos išnuomavimo 25 m.) naudoti žemės ūkio veiklai ginčo žemę panaikinimą ir prašo pripažinti, jog ši teisei jai pasibaigė (buvo panaikinta) 2020 m. balandžio 4 d., suėjus ginčo pranešime nurodytam 6 mėn. terminui kadastro duomenų bylai pateikti.

5. Atsakovė K. J. byloje paaiškino, kad ji nesupratusi skirtumo tarp ginčo žemės suteikimo laikinai naudoti žemės ūkio veiklai ir nuomos – vertino tai laikina (terminuota) nuoma, kuri vėliau bus pakeista į nuolatinę ilgalaikę nuomą. Būtent todėl iš trečiojo asmens gautą ginčo pranešimą jį supratusi (interpretavusi) pranešimu, kad jeigu ji per 6 mėn. nepateiks ginčo žemės kadastro duomenų bylos, tai nutruks (pasibaigs) jos laikinas naudojimasis ginčo žeme, jos vertintas laikinąja (terminuota) nuoma ir nieko jai pačiai tam, kad atsisakyti ginčo žemės naudojimo, daryti nebereikia, jokio papildomo patvirtinimo iš trečiojo asmens apie jai kilusias pasekmes po 2020 m. balandžio 4 d. ji negavusi, pati dėl jų pas trečiąjį asmenį taip pat nepasidomėjusi, nuomos mokestį už 2019 ir 2020 metus sumokėjusi. Tik šią bylą jau nagrinėjant teisme supratusi skirtumą tarp nuomos ir laikino naudojimo teisės, bei kad tuo metu neteisingai interpretavusi (supratusi) ginčo pranešimo turinį bei jai kilsiančias pasekmes (suklydusi dėl jų) – kad laikino naudojimo teisė automatiškai nepasibaigs (nebus panaikinta), - ji tik praras teisę į tos pačios ginčo žemės ilgalaikę nuomą ateityje. Atsakovė taip pat nurodė, jog faktiškai pagal paskirtį (žemės ūkio veiklai) ginčo žemės nenaudojo 2019 metais, nes vyko ginčas dėl faktinio jos ploto, nenaudojo ir 2020 m., nes taip manė, kad dar iki pavasarinio jos įdirbimo (2020 m. balandžio 4 d.) ji nebeteks teisės naudoti ginčo žemę. Atsakovė taip pat pripažino gavusi tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens priminimus-įspėjimus dėl prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už ginčo žemę nevykdymo, taip pat gavusi abu metus ieškovo parengtas žemės nuomos mokesčių deklaracijas bei pranešimus apie prievolę mokestį sumokėti bei tam teisės aktais nustatytus terminus, taip pat pripažįstanti, jog tiek ieškovės reikalaujamų mokesčių, tiek ir paskaičiuotų jai netesybų tikrai nėra sumokėjusi. Kartu atsakovė tvirtino, jog jos sutuoktinis M. J. 2020-2021 metais, tame tarpe jiems gavus pranešimą iš ieškovo dėl paskaičiuoto žemės nuomos mokesčio, kelis kartus skambino trečiojo asmens darbuotojams, pokalbių metu pranešė apie jų valią atsisakyti ginčo žemės naudojimo, tačiau trečiasis asmuo dėl to nebendradarbiavo, nesikooperavo ir laikino naudojimo teisės panaikinimo nesprendė. Dėl šios priežasties, o taip pat trečiojo asmens parengto ginčo pranešimo nepakankamo aiškumo (informavimo pareigos nepakankamo vykdymo) atsakovė mananti, jog teismo turėtų būti atleista nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo prievolės už ginčo laikotarpį, kartu prašanti faktinę ginčo situaciją vertinti pagal buvusį jos subjektyvųjį padėties suvokimą ir to pagrindu pripažinti, jog jos teisė laikinai naudoti ginčo žemę žemės ūkio veiklai bei iš jos kilusi prievolė mokėti nuomos mokestį pasibaigė 2020 m. balandžio 4 d.

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

6. 2019 m. vasario 11 d. atsakovė trečiajam asmeniui pateikė 2 prašymus : a) suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą nuomoti 25 metams ginčo žemės sklypą (trečiojo asmens registracijos Nr. 19FP-403) (1-asis prašymas); b) prašymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine (ginčo) žeme žemės ūkio veiklai vykdyti (trečiojo asmens registracijos Nr. 19FP-405) (2-asis prašymas). Pastarasis (2-asis) atsakovės prašymas buvo patenkintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 19VĮ-298-(14.19.2), kuriuo buvo leista (duotas leidimas) atsakovei laikinai naudotis ginčo žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nuo įsakymo priėmimo dienos iki 2019 m,. gruodžio 31 d. (kalendorinių metų pabaigos), įsakymo 2.4 punktu nurodyta (atkartota) nuostata iš NŽT aprašo 21.6 papunkčio apie naudojimosi ginčo žeme termino prasitęsimą kitiems (sekantiems) kalendoriniams metams, jeigu iki einamų metų liepos 15 d. NŽT nepraneša naudotojui apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinam naudojimusi NŽT apraše numatytais atvejais, ir naudotojas nepareiškia valios nutraukti laikiną žemės naudojimą prieš terminą. Įsakymo 2.7 punkte buvo nurodyta (atkartota) nuostata dėl laikino naudotojo prievolės mokėti žemės nuomos mokestį šalies Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka.

7. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė pateikė trečiajam asmeniui prašymą, kuriuo užginčijo faktinį ginčo žemės plotą (kad šis yra mažesnis nei nurodytas prašymuose, įsakyme ir kt. dokumentuose), o taip pat objektyvią galimybę naudoti pagal paskirtį visą ginčo žemę (kad dalį jos yra užėmęs kaimyninio sklypo savininkas). Trečiojo asmens specialistai dalyvaujant atsakovei bei kt. suinteresuotiems asmenims vietoje patikrino faktinę padėtį bei 2019 m. gegužės 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-404-(14.19.141) buvo konstatuota, jog gretimam privačios žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, jo ribos aiškios - posūkio taškuose yra reikalingi riboženkliai. Suteiktos atsakovei laikinam naudojimui ginčo žemės plotas yra užsėtas, iki kadastrinių matavimų atlikimo gretimo sklypo savininkams nežinojus tikslios ribos tarp jų sklypo ir ginčo žemės, atsakovė gali naudotis ginčo žeme, 2019 m. gegužės 22 d. trečiojo asmens pranešimu Nr. 19SD-1211-(14.19.104) atsakovei bei gretimo žemės sklypo savininkui buvo pranešta, kad patikrinimu padarytos išvados, jog gretimo sklypo naudotojai netrukdo atsakovei naudotis ginčo žeme, šios plotas nėra sumažintas gretimo sklypo naudotojų. Analogiškas išvadas padarė ir atsakovės skundą išnagrinėję Nacionalinės žemės tarnybos centrinio aparato specialistai, apie ką 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 1SS-1721-(7.5) informavo atsakovę. Pastarasis trečiojo asmens dokumentas (išvados) apskųstas nebuvo ir ginčo dėl ginčo žemės ploto atsakovė daugiau nebekėlė.

8. 2019 m. spalio 8 d. trečiasis asmuo, iš esmės patenkinęs jos 1-ąjį prašymą, pateikė atsakovei, kaip pateikusiam prašymą suformuoti jai žemėtvarkos projekte ginčo žemės sklypą 25 m. nuomai asmeniui, ginčo pranešimą apie tai, kad 2019 m. spalio 4 d. yra patvirtintas Alvito kadastro vietovės, kurioje yra ginčo žemė, žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame be kitų yra suprojektuotas ir numatomas jos prašymu išnuomoti atsakovei ginčo žemės sklypas, informavo apie šalies vyriausybės nutarimu nustatytą jai, atsakovei kaip pareiškusiai norą šį sklypą nuomotis 25 m., pareigą per 6 mėn. nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo pateikti jai nuomai suprojektuoto ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą (atlikus tokius matavimus) trečiajam asmeniui, atsakovei taip pat išaiškintos jai kilsiančios teisinės pasekmės, jeigu ji aptariamos pareigos neįvykdys – kad suprojektuotas ginčo žemės sklypas jai nebus išnuomojamas ir ji bus išbraukta iš sąrašo asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai.

9. Ieškovė, administruodama savivaldybės teritorijoje esančios valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, surinkimą bei išieškojimą priverstinai, 2019 m., 2020, 2021 ir 2022 metais spalio mėnesiais atsakovei parengė ir pateikė apmokėjimui iki einamų metų lapkričio 15 d. žemės nuomos mokesčio deklaracijas ir mokėjimų pranešimus (už kiekvienus einamuosius metus), mokesčio buvo apskaičiuota : 2019 m. – 29,25 Eur, 2020 m. – 38,75 Eur, 2021 m. – 51,50 Eur, 2022 m. – 46,92 Eur. Atsakovė už 2019 m. ir 2020 m. paskaičiuotą jai mokestį sumokėjo, o už 2021 m. ir 2022 m., viso – 98,42 Eur, nesumokėjo nė kiek. Vykdydama šalies Finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1K-188 „Dėl delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, ieškovė paskaičiavo atsakovei 5,46 Eur delspinigių (norma – 0,03 proc. už kiekvieną dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos). Atsakovei paskaičiuotų mokesčių nesumokėjus, ieškovė 2023 m. sausio 11 d. papildomu priminimu Nr. ZNM00004219 nustatė papildomą 15 dienų terminą įsiskolinimui panaikinti. Atsakovei ir per šį papildomą terminą mokesčių ir netesybų nesumokėjus, trečiasis asmuo 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 19SD-1015-(14.19.104) atsakovei nustatė dar vieną papildomą 1 mėn. terminą įsiskolinimui sumokėti, taip pat įspėjo apie atsakovei kilsiančias teisines pasekmes to nepadarius – kad trečiasis asmuo įgis teisę panaikinti suteiktą teisę laikinai naudotis ginčo žeme prieš terminą. Atsakovei ir per antrąjį papildomą terminą mokesčių ir netesybų nesumokėjus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėjas 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 19VĮ-585-(14.19.2E) nutraukė prieš terminą ankstesniu įsakymu suteiktą leidimą atsakovei laikinai naudotis ginčo žeme, šis įsakymas skundžiamas nebuvo. 2023 m. birželio 1 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą išieškoti iš atsakovės žemės nuomos mokesčio ir netesybų (delspinigių) įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

10. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo prievolę ir jos pasibaigimo pagrindus bei sąlygas, aiškinimo ir taikymo, kitaip tariant, pirma, kada pasibaigė atsakovės iš esmės neginčijama iš įstatymo ir trečiojo asmens administracinio akto kilusi prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už jai suteiktą laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti ginčo žemę – ar 2020 m. balandžio 4 d., kaip interpretuoja atsakovė, ar visgi 2022 m. gruodžio 31 d., leidimą laikinam naudojimui panaikinus nurodytų metų antrąjį pusmetį (2022 m. rugpjūčio 31 d.), kokios pozicijos byloje laikosi ieškovė bei jos pusėje procese dalyvaujantis trečiasis asmuo; antra, kaip atsakovė turėjo įgyvendinti savo subjektyvinę teisę nutraukti laikiną ginčo žemės naudojimą prieš terminą ir taip panaikinti iš jo kilusią prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, ar jos faktinis elgesys atitiko teisinį reglamentavimą bei ar tam turėjo įtakos (reikšmės) trečiojo asmens veikla.

11. Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio bei netesybų (delspinigių) apskaičiavimo atsakovei teisingumo. Teismo jau minėta, kad atsakovė neginčija ir pripažįsta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 3, 5 ir 7 punktų, 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4, 1.5 ir 1.6 punktų, taip pat Savivaldybės aprašo 44 punkto nuostatomis, ji, atsakovė, turėjo iš šių teisės aktų bei trečiojo asmens individualaus administracinio akto (2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 19VĮ-298-(14.19.2) kilusią piniginę prievolę už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant 2019 m., iki einamų metų lapkričio 15 d. sumokėti į Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžetą ieškovo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą už ginčo žemės laikiną naudojimą žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės nuomos mokestį (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovė byloje taip pat nekelia ginčo dėl mokesčio dydžio, o taip pat jos prievolės mokėti aukščiau minėto finansų ministro įsakymo nustatyta tvarka netesybas (delspinigius), praleidus aptariamo mokesčio mokėjimo terminą. Be to, ir pats teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti mokesčio apskaičiavimo teisingumu, įskaitant aplinkybę, jog atsakovė nepateikė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui, nei teismui jokio įrodymo, kad ginčo žemės plotas tikrovėje yra ženkliau mažesnis nei nurodyta trečiojo asmens ir ieškovės dokumentuose, kas galėtų reikšti, jog jis turėtų būti pakoreguotas (perskaičiuotas) pagal faktiškai esamą (buvusį) plotą. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis liudytojas M. J. pakartotinai (po skundų nagrinėjimo 2019 m.) reiškė įsitikinimą (manymą), kad ginčo žemės plotas tikrovėje išties yra mažesnis nei 0,44 ha, tačiau nepateikus svarių ir leistinų tam kitų įrodymų, visuma visų kitų aukščiau aprašytų bylos duomenų, taikant įrodymų vertinimo civiliniame procese pagal tikimybių pusiausvyros ir duomenų pakankamumą principą, suponuoja teismo išvadą, jog egzistuoja didesnė tikimybė, kad ginčo žemės plotas, neviršijant teisės aktais numatytos kaip galimos paklaidos, atliekant kadastrinius matavimus, ypač preliminarius, visgi atitinka nurodytąjį trečiojo asmens dokumentuose (0,44 ha) ir ieškovo naudotą apskaičiuojant mokestį (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12. Dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovei valstybinės žemės nuomos mokestį pasibaigimo momento. Iš aukščiau (punktas 11) minėto teisinio reguliavimo seka, jog valstybinės žemės nuomos mokestis už suteiktą laikinai naudotis žemės ūkio veiklai valstybinę žemę turi būti mokamas arba iki nustatyto laikinam naudojimui termino, kai šis nebeprasitęsia tam pareiškus valią bent vienam iš teisinio santykio šalių (teisę suteikusiam ar ją turinčiam asmeniui) (1), arba iki trečiojo asmens sprendimo jo iniciatyva nebepratęsti, tolygu ją panaikinti, asmeniui (naudotojui) laikino naudojimo teisę prieš terminą trečiojo asmens Apraše numatytais atvejais ir sąlygomis (2), arba iki naudotojo, nagrinėjamu atveju atsakovės, pareiškimo valios nutraukti savo, naudotojo, iniciatyva laikiną žemės naudojimą prieš terminą (3). Byloje nėra ginčo, kad atsakovės laikinas ginčo žemės naudojimas bei iš jo kilusi prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį 2019 m. gruodžio 31 d. prasitęsė dar vieniems kalendoriniams metams, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jis taip pat nepasibaigė ir vėliau pirmuoju ir (ar) antruoju iš aukščiau išvardintų būdu iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. trečiojo asmens įsakymo priėmimo, o mokesčio mokėjimo prievolė – iki tų pačių metų pabaigos (visą ginčo laikotarpį). Nors atsakovė byloje tvirtino, jog reiškė pati ir per sutuoktinį trečiajam asmeniui valią nutraukti laikiną ginčo žemės naudojimą prieš terminą tiek 2020, tiek 2021 bei 2022 metais, tačiau tokiai aplinkybei, kaip ir dėl tariamai mažesnio ginčo žemės ploto, pagrįsti į bylą nepateikė jokių kitų, apart savo paaiškinimų ir sutuoktinio liudijimo, įrodymų, tiek atsakovė, tiek jos prašymu liudijęs jos sutuoktinis, yra tiesiogiai ir labiausiai suinteresuoti aptariamos aplinkybės nustatymu, todėl jų parodymai turi būti vertinami itin kritiškai bei nėra tiek patikimi, kad apsiribojant vien tik jais, - nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, konstatuoti aptariamą aplinkybę byloje nustatyta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas sprendžia, jog atsakovės paaiškinimai bei jos sutuoktinio liudijimas, kaip duomenys, nėra pakankami aptariamos aplinkybės konstatavimui, negana to, bylos duomenys rodo, kad dėl teisės laikinai naudotis ginčo žeme bei vėliau ją išsinuomoti 25 m. atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį rašytiniais prašymais, tolimesnis tarpusavio susižinojimas šiais klausimais taip pat vyko išimtinai rašytine forma, dokumentai registruojami trečiojo asmens raštvedyboje, būtent tokią praktiką patvirtino ir trečiojo asmens atstovas bei liudijusi teisme jo atsakinga už šią veiklos sritį darbuotoja D. S., todėl teismas vertina buvus labiau tikėtina aplinkybes, kad jeigu atsakovė (pati ar per sutuoktinį) ir kreipėsi į trečiąjį asmenį su pareiškimu atsisakyti ginčo žemės laikino naudojimo, tai trečiojo asmens darbuotojai jiems išaiškino teisę tai padaryti oficialiai raštu, tačiau atsakovė dėl nerūpestingumo ar kitų priežasčių to nepadarė visą ginčo laikotarpį. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog atsakovės laikinas ginčo žemės naudojimas ir iš jo kilusi prievolė mokėti valstybinės žemės mokestį tikrovėje nepasibaigė ir paskutiniuoju trečiuoju iš aukščiau šiame punkte išvardintųjų būdu. Kokie tai aplaidūs ar piktavališki trečiojo asmens darbuotojų veiksmai (neveikimas) šioje byloje taip pat nėra niekuo įrodyta, todėl teismas sprendžia, jog nei ieškovės, nei trečiojo asmens veikla niekaip neįtakojo žemės nuomos mokesčio mokėjimo prievolės (ne)vykdymo ir neturi juridinės reikšmės pačios atsakovės veiksmų vertinimui (teismo aukščiau padarytoms išvadoms).

13. Dėl trečiojo asmens ginčo pranešimo vertinimo. Bylą nagrinėjant teisme, nebeliko ginčo ir dėl šio pranešimo vertinimo – kad jis yra skirtas tik būsimos ginčo žemės ilgalaikės nuomos parengiamosioms procedūroms pabaigti ir neturi jokios juridinės reikšmės (įtakos) ginčo žemės atsakovės asmenyje laikinajam naudojimui ir iš jo kilusios žemės nuomos mokesčio mokėjimo prievolės vykdymui, t. y. šį santykį ir iš jo kylančia prievolę nenutraukia, nesuspenduoja ar pan., ginčo pranešime taip pat nurodytos atsakovei kilsiančios pasekmės, jeigu ji neorganizuos ginčo žemės kadastrinių matavimų ir nepateiks trečiajam asmeniui šios žemės kadastro duomenų bylos, - kad ji neteks teisės į ilgalaikę šios žemės nuomą, ir nenurodyta kad kils kokių tai pasekmių tos pačios žemės laikinam naudojimui ir nuomos mokesčio mokėjimo prievolei, kas beje, atitinka ir aukščiau vardintų teisės aktų nuostatas. Atsakovė teisme pripažino, jog tuo metu ji neteisingai interpretavusi ginčo pranešimą – suklydusi dėl jo turinio prasmės ir įtakos laikinam naudojimui bei iš jo kilusiai mokesčio mokėjimo prievolei (kad nuo 2020 m. balandžio 4 d. pasibaigs ne tik ilgalaikės žemės nuomos parengiamosios procedūros, bet ir jos laikinasis naudojimas bei prievolė mokėti žemės nuomos mokestį). Teismas sprendžia, jog atsakovės interpretavimo klaida, jeigu ji tokia buvo, tapo akivaizdi kur kas anksčiau, - iš aukščiau (punktas 9) aprašytų tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens veiksmų bei iš jų gautos informacijos (kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo vertina tiek ginčo žemės laikinąjį atsakovės naudojimą, tiek iš jo kilusią prievolę mokėti žemės nuomos mokestį tebesitęsiančiais (nepasibaigusiais). Todėl, teismo vertinimu, klaidingas pačios atsakovės be tam įtakos ieškovės ar trečiojo asmens veiklos suvokimas ginčo pranešimo turinio ir neteisinga jo interpretacija negali būti pagrindu atleisti ją, atsakovę, nuo civilinės atsakomybės – mokesčio bei netesybų mokėjimo prievolės įvykdymo natūra. Kartu teismas išaiškina atsakovei, kad jeigu ji reiškė valią atsisakyti laikino ginčo žemės naudojimo žemės ūkio veiklai prieš terminą, savo subjektyvinę teisę tai padaryti turėjo realizuoti pagal CK 6.565 straipsnio 1 dalies taisykles – ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius raštu pranešti trečiajam asmeniui apie tokią savo valią, o jam tokį pranešimą ignoruojant, jo neveikimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai ar teismui, deja, bet atsakovė, pati prisiėmusi dėl to riziką, taip neveikė, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius – sumokėti ieškovės reikalaujamą žemės nuomos mokestį bei netesybas (delspinigius).

14. CK 6.123 straipsnio 1 ir 3 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad prievolė bei iš jos kylančios papildomos teisės ir pareigos (įskaitant netesybų mokėjimą) pasibaigia tuomet, kai ši prievolė tinkamai įvykdoma. Kaip teismas jau sprendė aukščiau, žemės nuomos mokesčio mokėjimo prievolė, įskaitant netesybas, atsakovei pasibaigė tik 2022 m. gruodžio 31 d. Dėl to ieškovė, administruodama šį mokestį, turi galiojančią ir atsakovės vykdytiną reikalavimo teisę į ieškiniu reikalaujamą mokesčio nepriemoką bei netesybas (delspinigius). Todėl jos ieškinys pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl visiškai patenkinamas, o atsakovės atsikirtimo jam argumentai, - nepagrįstais ir atmetami.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

15. Byloje nei šalys, nei trečiasis asmuo nepareiškė reikalavimo priteisti iš priešingą interesą byloje turinčios šalies kokių tai galimų proceso išlaidų atlyginimą, tokių galimų išlaidų nepagrindė, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir trečiojo asmens nepaskirstomos (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 22 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė yra atleista nuo šių išlaidų mokėjimo įstatymu, tačiau nėra atleista atsakovė. Kadangi ieškinys visiškai patenkinamas, pareiga šias išlaidas atlyginti valstybei tenka nuo jos neatleistai atsakovei, visų proceso dalyvių procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, pagrindo nukrypti nuo bendrosios tokių išlaidų paskirstymo taisyklės teismas šioje byloje nenustatė (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, kodas 188774441, buveinės adresas – S. Nėries g. 1, Vilkaviškio m., iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) : 1) 98,42 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 42 ct.) valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021 m. ir 2022 m. jai suteiktą laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti 0,44 ha valstybinės žemės plotą Uosių km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav.; 2) 5,46 Eur (penkis eurus 46 ct.) valstybinės žemės nuomos mokesčio netesybų (delspinigių).

Priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą valstybei, kurios mokamos/išieškomos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kitoje finansų įstaigoje, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.