- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- I-1017-661/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Ina Kirkutienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybės
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, kolegijos teisėjų Inos Kirkutienės, Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Ž. V. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – Tarnyba) direktorės S. P. 2008-09-22 sprendimą Nr. (1.28)-NSP-171-08; 2) nustatyti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės S. P. piktnaudžiavimo padėtimi bei pareigų viršijimo faktą ir priteisti atlyginti pareiškėjai turtinę 2444,64 Lt ir moralinę 100444,64 Lt žalą, padarytą valstybės tarnautojos.
Pareiškėja 2008-11-17 skunde nurodo, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą 2008-09-22 sprendimą Nr. (1.28.)-NSP-171-08 nutraukti pareiškėjai teikiamą antrinę teisinę pagalbą, elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėja teigia, kad antrinę teisinę pagalbą teikęs advokatas A. D. ir Tarnyba, remdamasi advokato pranešimu nutraukusi pareiškėjai teiktą teisinę pagalbą, neatsižvelgė į tai, jog antstolio D. Š. patvarkymas Nr. 0178/07/10503 buvo akivaizdžiai neteisėtas. Pareiškėja nurodo, kad antstolis D. Š. privalėjo patikrinti faktus, nurodytus 2008-02-06 pareiškėjos prašyme sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą, tačiau to nepadarė. Dėl antstolio neveikimo pareiškėjai padaryta 2444,64 Lt turtinė žala. Pareiškėjos nuomonė, Tarnybos direktorė viršijo savo įgaliojimus, pripažindama, kad antstolis D. Š. teisėtai ir pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomąsias bylas.
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skundą prašė jį tenkinti, remiantis jame išdėstytais motyvais. Papildomai pareiškėja prašė panaikinti Tarnybos Direktorės neteisėtą 2009-02-09 sprendimą Nr. (1.28.)-NSP-40-09, kuriuo jai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal pareiškėjos 2008-11-24 prašymą administracinėje byloje dėl pataisos inspekcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų bei dėl nuobaudos pagal 2008-11-04 G. J. pareiškimą panaikinimo ir įpareigoti Tarnybą paskirti Ž. V. antrinę teisinę pagalbą minėtoje administracinėje byloje, bei priimti atskirą nutartį dėl Tarnybos Direktorės veiksmų (b. l. 136-146).
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78-81 ).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo reikalinga civilinėje byloje dėl antstolio D. Š. veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Advokatas A. D., susipažinęs su pareiškėjos Ž. V. pateiktais dokumentais, susitikęs su pareiškėja, nustatė, kad 2008-02-06 pareiškėja pateikė antstolei A. L. prašymą sustabdyti vykdomąsias bylas: Nr. 0002/06/02128, Nr. 0002/06/01973, Nr. 0002/06/01971 ir Nr. 0002/06/01972. Kadangi antstolės A. L. įgaliojimai pasibaigė 2007-06-29, minėtas vykdomąsias bylas tolimesniam vykdymui buvo perėmęs antstolis D. Š.. 2008-02-14 antstolis D. Š. patvarkymu Nr. 0178/07/10503 atsisakė stabdyti vykdomąsias bylas: Nr. 0002/06/02128, Nr. 0002/06/01973, Nr. 0002/06/01971 ir Nr. 0002/06/01972. Remdamasi advokato A. D. pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos Ž. V. nutraukimo nurodytomis aplinkybėmis, Tarnyba padarė išvadą, kad antstolis D. Š. priėmė teisėtą ir pagrįstą 2008-02-14 patvarkymą Nr. 0178/07/10503 atsisakyti sustabdyti vykdomąsias bylas, o kiti pareiškėjos reikalavimai, nurodyti 2008-07-08 ieškinyje Vilniaus apygardos teismui dėl žalos atlyginimo, buvo teisiškai nepagrįsti, todėl pareiškėjos atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Tai nustačiusi, Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu priėmė sprendimą Nr. (1.28.)-NSP-171-08 nutraukti pareiškėjai pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.28.)-S-1490-08 teikiamą antrinę teisinę pagalbą.
Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš valstybės dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų patirtą žalą, Tarnyba, remdamasi LVAT 2007-12-28 nutartimi administracinėje byloje A17-1197/2007, pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti, taip pat ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir priežastinį ryšį tarp tokių veiksmų ir žalos arba nuostolių; teisės pažeidėjo kaltę, teisės pažeidimų padarytą žalą arba nuostolius. Nesant bent vienos iš šių keturių sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama. Vadovaujantis LR CK 6.249 str., asmuo, besikreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtą žalą. Tarnyba atkreipia Teismo dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėja teigia patyrusi dėl skundžiamo Tarnybos sprendimo.
Šalies argumentai
Į teismo posėdį VVGTPT atstovai neatvyko. Skunde prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 81 ). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-09-22 sprendimo Nr. (1.28)-NSP-171-08 pagrįstumo ir teisėtumo bei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnų (direktorės S. P.) neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarytos turtinės (244, 64 Lt) ir neturtinės (100 444,64 Lt) žalos atlyginimo.
Dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-09-22 sprendimo Nr. (1.28)-NSP-171-08 pagrįstumo ir teisėtumo
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008-07-30 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.28.)-S-1490-08, pagal pareiškėjos 2008-07-28 prašymą (b. l. 85-87) suteikti antrinę teisinę pagalbą Ž. V. civilinėje byloje Nr. 2-2625-798/2008 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 83-84). Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas A. D.. 2008-09-19 Tarnyba gavo advokato A. D. pranešimą reg. Nr. (1.28.)-NP-142-08 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Ž. V. nutraukimo (b. l. 97-98). Pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo reikalinga civilinėje byloje dėl antstolio D. Š. veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Advokatas A. D., susipažinęs su pareiškėjos Ž. V. pateiktais dokumentais: 2008-07-08 ieškiniu Vilniaus apygardos teismui dėl žalos atlyginimo (toliau – Ieškinys, b. l. 91-96) ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti pratęsimo, susitikęs su pareiškėja, nustatė, kad 2008-02-06 pareiškėja pateikė antstolei A. L. prašymą sustabdyti vykdomąsias bylas: Nr. 0002/06/02128, Nr. 0002/06/01973, Nr. 0002/06/01971 ir Nr. 0002/06/01972. Kadangi antstolės A. L. įgaliojimai pasibaigė 2007-06-29, minėtas vykdomąsias bylas tolimesniam vykdymui buvo perėmęs antstolis D. Š.. 2008-02-14 antstolis D. Š. patvarkymu Nr. 0178/07/10503 atsisakė stabdyti vykdomąsias bylas: Nr. 0002/06/02128, Nr. 0002/06/01973, Nr. 0002/06/01971 ir Nr. 0002/06/01972. Antstolis pažymėjo, kad vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindai yra reglamentuoti LR Civilinio proceso kodekso 626, 627 ir 628 straipsniuose, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pagrindas stabdyti vykdomąsias bylas (b. l. 106). Advokatas taip pat Tarnybą informavo, kad kiti pareiškėjos Ieškinyje nurodyti reikalavimai (kad antstolis D. Š. kreiptųsi į prokurorą dėl žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimo fakto ir į Vilniaus m. 4 apylinkės teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo) taip pat teisiškai nepagrįsti, kadangi antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai (LR Civilinio proceso kodeksas, Antstolių įstatymas, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija) nenumatė antstolio pareigų atlikti minėtus veiksmus. Remdamasi advokato A. D. nurodytomis aplinkybėmis, Tarnyba padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti antstolio D. Š. 2008-02-14 patvarkymą Nr. 0178/07/10503 atsisakyti sustabdyti vykdomąsias bylas neteisėtu, o kiti pareiškėjos reikalavimai, nurodyti Ieškinyje, teisiškai nepagrįsti, todėl pareiškėjos atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Tai nustačiusi, Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572, 2008, Nr. 50-1841) 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu priėmė sprendimą Nr. (1.28.)-NSP-171-08 nutraukti pareiškėjai pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.28.)-S-1490-08 teikiamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 100-101). Taigi skundžiamu 2008-09-22 sprendimu Nr. (1.28.)-NSP-171-08 atsakovė nutraukė antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimą motyvuodama tuo, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sąlygas bei suteiktos teisinės pagalbos nutraukimo atvejus reglamentuoja 2000-03-28 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas Nr. VIII-1591 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-05-01, toliau – Įstatymas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnyje, kuris yra speciali byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams sureglamentuoti skirta norma, yra išvardinti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindai. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Iš aptariamo atsakovo sprendimo matyti, kad, be nuorodos į nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normas, jis buvo grindžiamas pareiškėjai paskirto advokato A. D. atsakovui pateikta išvada (2008-09-19 pranešimu) apie pareiškėjos reikalavimų akivaizdų nepagrįstumą ir atstovavimo byloje (kurioje pareiškėjai buvo suteikta ši teisinė pagalba) neperspektyvumą.
Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kiekviena iš šių aplinkybių yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas atsisakyti asmeniui suteikti prašomą teisinę pagalbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėje bylje Nr. A143 – 1307/2008) pažymi, kad išvardinti pagrindai yra suteikiančios teisinę pagalbą institucijos vertinimo rezultatas. Šių pagrindų vertinimas gali būti atliktas ir jo rezultatai gali paaiškėti ir po sprendimo suteikti teisinę pagalbą priėmimo. Informacijos tokį vertinimą atlikti šaltinis gali būti antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 2 d.)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šios tarnybos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo, nagrinėjančio prašymą dėl tarnybos sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą panaikinimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007). Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto prasme reiškia tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (LVAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-104/2008).
Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja Ž. V. 2008-07-08 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-2625-798/2008) prašydama priteisti iš antstolio D. Š. sąmoningai padarytą turtinę žalą – 2444,64 Lt ir 100444,64 Lt neturtinės žalos bei pripažinti sodo bendrijos „Jurginas“ 1994-12-30 bendro naudojimo žemės sutartį G. J. vardu suklastota (b. l. 91-96). Vilniaus apygardos teismas 2008-07-18 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti ieškinio trūkumus (b. l. 88-89). Ž. V. visų ieškinio trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nutartimi pareiškėjos ieškinį nutarta laikyti nepaduotu (b. l. 22). Ieškinyje pareiškėja nurodė, kad 2007-08-13 perėmęs iš antstolės A. L. pareigas, antstolis D. Š. privalėjo susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tačiau, kaip jis pats prisipažino 2008-06-17 teismo posėdyje, Vilniaus m. 4 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. P2-1-8/08/2008, 2008 m. vasario mėnesį nebuvo susipažinęs su vykdomąja byla. Todėl pareiškėja daro išvadą, kad antstolis D. Š. neteisėtai priėmė 2008-02-14 patvarkymą Nr. 0178/07/10503 dėl atsisakymo stabdyti vykdomąsias bylas pagal pareiškėjos 2008-02-06 prašymą ir pažeidė CPK 585 str. bei 586 str. 2 d. (b. l. 91-96).
Pareiškėja 2008-07-25 prašymu (b. l. 85-87) kreipėsi į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-2625-798/2008 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju Tarnyba turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų, jog yra CK nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) ieškiniui dėl žalos atlyginimo parengti. Iš skundžiamo Tarnybos 2008-09-22 sprendimo matyti, kad Tarnyba pareiškėjos reikalavimo dėl žalos atlyginimo nepagrįstumą nustatė atsižvelgusi į 2007-07-30 Tarnybos sprendimu pareiškėjai paskirto advokato 2008-09-19 pranešimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A15-2084/2006, yra pažymėjęs, kad advokatas, gavęs tarnybos sprendimą, ne „aklai“ rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, numato galimą būsimo ieškinio ar skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia apie ieškinio ar skundo teisines perspektyvas.
Advokatas, įvertinęs pareiškėjos savarankiškai parengto 2008-07-08 ieškinio teismui turinį ir patikslintą informaciją, gautą iš pareiškėjos, padarė išvadą, kad antstolis D. Š. veikė teisėtai, savo įgaliojimų ribose. Savo 2008-09-19 pranešime Tarnybai advokatas A. D. nurodė, kad ruošiant patikslintą ieškinį, pareiškėja patikslino, kad buvo suklaidinta, nes anksčiau nepastebėjo, kad išskaičiuojama iš jos pagal 4 vykdomąsias bylas, kurios buvo pas antstolį, tik viena vykdomoji byla buvo teisme. Ž. V. 2008-11-17 patikslintame skunde šių aplinkybių neginčija (b. l. 4). Taigi advokatas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti 2008-02-14 antstolio D. Š. patvarkymą neteisėtu, nes su vykdomosiomis bylomis jis buvo susipažinęs, jas turėjo, o kiti pareiškėjos Ieškinyje nurodyti reikalavimai (kad antstolis D. Š. kreiptųsi į prokurorą dėl žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimo fakto ir į Vilniaus m. 4 apylinkės teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo) taip pat teisiškai nepagrįsti, kadangi antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai (LR Civilinio proceso kodeksas, Antstolių įstatymas, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija) nenumatė antstolio pareigų atlikti minėtus veiksmus.
Tarnyba savo sprendime aiškiai nepasisakė dėl bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, tačiau nustačius, kad antstolis D. Š. su pareiškėjos minėtomis vykdomosiomis bylomis buvo susipažinęs ir nustatęs, kad nėra Civilinio proceso kodekso 626, 627 straipsniuose numatytų pagrindų stabdyti vykdomąsias bylas, bei tai, kad antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Civilinio proceso kodeksas, Antstolių įstatymas, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija) nenumato antstolio teisės ir pareigos kreiptis į prokurorą dėl žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimo fakto, kaip ir nenumato teisės ir pareigos kreiptis į teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo, darytina išvada, kad antstolis D. Š. veikė teisėtai, savo įgaliojimų ribose, todėl nesant bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.245-6.250 (žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės) visumos, neatsirado pagrindo žalos atlyginimui todėl Tarnyba pagrįstai pripažino, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš valstybės dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą
Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ar neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: 1) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.); 2) priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti taip pat būtina nustatyti sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Vadovaujantis CK 6.249 str., asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtą žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 - 1197/2007).
Pareiškėja Ž. V. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2444,64 Lt turtinei ir 100444,64 Lt neturtinei žalai atlyginti. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, galėję sukelti žalos pareiškėjai. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turtinę ir neturtinę žalą, kurią teigia patyrusi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės neteisėtų veiksmų.
Nenustačius atsakovės neteisėtos veikos ir pareiškėjos patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Teismo posėdyje pareiškėja papildomai prašė panaikinti Tarnybos Direktorės neteisėtą 2009-02-09 sprendimą Nr. (1.28.)-NSP-40-09 (b. l. 127-128), kuriuo Ž. V. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal pareiškėjos 2008-11-24 prašymą administracinėje byloje dėl pataisos inspekcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų bei dėl nuobaudos pagal 2008-11-04 G. J. pareiškimą panaikinimo ir įpareigoti Tarnybą paskirti Ž. V. antrinę teisinę pagalbą minėtoje administracinėje byloje, bei priimti atskirą nutartį dėl Tarnybos Direktorės veiksmų. Kolegija pažymi, kad šie reikalavimai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Dėl jų pareiškėja turi teisę paduoti teismui skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos Ž. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.