- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-2534-890/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02103-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- H. P.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei – Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. P. (H. P.), vertėjai Svetlanai Agafonovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi H. P. (H. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. P. (H. P.) 2015-05-29, 22.45 val., prie Žvejų g. 19, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs. Minėtais veiksmais H. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d.
Teisme H. P. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad turi teisę vairuoti, nes turi Armėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, be to, jis nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, nes turi laikiną leidimą gyventi, o Lietuvos sieną buvo kirtęs 2015-04-28. Paaiškinime pareigūnams H. P. nurodė, kad paaiškinimą pateiks teisme (b.l. 4).
Liudytojas Edgaras Rūtelis teisme parodė, kad vairuotojas H. P. jį sustabdžius pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą Armėnijoje bei savo pasą, tačiau H. P. Lietuvos Respublikoje per 180 dienų buvo išbuvęs daugiau nei 90 dienų, todėl sprendė, kad vairuotojas teisės vairuoti nėra įgijęs, be to, pats H. P. su pažeidimu sutiko, nurodęs, kad laikosi teorijos egzaminą, tačiau jam nesiseka. Nors H. P. ir buvo kirtęs Lietuvos sieną per nurodytą laikotarpį, tačiau dėl to, nustatant jo gyvenimo šalyje laikotarpį neįskaičiavo tų dienų, kai asmuo nebuvo Lietuvoje. Iš esmės tokias pačias aplinkybes E. Rūtelis nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b.l. 5).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. KET 14 p. numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 p. įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.
Vadovaujantis šių Taisyklių 2 p. 4 d., nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Nors H. P. teisme aiškino, jog turi teisę vairuoti, kurią patvirtina išduotas Armėnijoje vairuotojo pažymėjimas, be to, jis tik laikinai gyvena Lietuvoje, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog H. P. nuo 2013-11-29 buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2014-10-20 jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Minėtą aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojas E. Rūtelis, kuris nurodė, kad 2015-05-29 H. P. nuolat gyveno Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 2 p. 4 d., 37 p. reikalavimus, todėl jam ir buvo surašytas protokolas. Duomenų, kad H. P. būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nėra, tai, kad jis kirto Lietuvos Respublikos sieną nepaneigia aplinkybės, kad per vienerius kalendorinius metus asmuo praleido 185 dienas Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad H. P. 2015-05-29 buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y. H. P. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus. Todėl, vadovaujantis minimo punkto nuostatomis, Armėnijos Respublikoje H. P. išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės 2015-05-29 vairuoti transporto priemonės.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog H. P. transporto priemonę protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo neturėdamas tokios teisės, nes jos nebuvo įgijęs, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – turi galiojančių nuobaudų už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus (ATPK 32 str. 5 p.), dirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skirtina didesnė bauda nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 str., 287 str., 302⁴ str. 1 d., 2 d., -
nutaria:
H. P. (H. P.) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d. ir jam paskirti 380 EUR dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-2534-890/2015, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.