Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nurodęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, ir veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, šiam mirus, prie sandėliukų, esančių J. Basanavičiaus g. 38, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų plaktuku ir laužtuvu sudavė į įvairias A. B. kūno vietas (nugaros sritį, kojas ir kt.), tuo padarydami nukentėjusiajam A. B. abiejų kelių žaizdas, dešinio kelio girnelės lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog dėl jos padarymo gailisi. Jis nurodė, jog viskas galėjo vykti 2015 m. rugpjūčio mėnesį, prie sandėliukų, kurie yra J. Basanavičiaus gatvėje. Dingo jo ir A. P. rinktas metalo laužas, kurį jie ruošiesi parduoti. Dėl dingusio metalo laužo kilo konfliktas tarp jo, A. P. ir A. B.. Ginčą pradėjo A. P.. Kaltinamasis teigė, jog jis palaikė A. P. pusę. A. B. puolė A. P.. Kilo muštynės. A. B. teigė, jog jis padėjo A. P.. A. B. buvo mušamas plaktuku ir laužtuvu. Kaltinamasis teigė, jog būtent jis turėjo plaktuką, o A. P. turėjo laužtuvą. Tuo metu, kai nukentėjusiajam sudavė smūgį, šis jau buvo kruvinas. Smūgį sudavė į kelį. A. B. nurodė, jog net ir būdamas blaivas, greičiausiai būtų pasielgęs taip pat. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, šis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis yra benamis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, niekur nedirba. Pragyvenimui ieško daiktų ir maisto konteineriuose arba ieško metalo, tuščios taros. Jis pažįsta benamius A. P., kuris yra miręs, ir A. B.. Jie su A. P. rinko metalą ir nešė jį į sandėliuką, esantį J. Basanavičiaus gatvėje, prie 38-to namo. A. B. teigė, jog 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., pastebėjo, kad metalas yra pavogtas. Sutiko A. B., kuris buvo girtas. Suprato, jog tai A. B. paėmė jų surinktą metalą. Tuomet tarpusavyje pradėjo aiškintis santykius. Jis ir A. P. pradėjo konfliktuoti su A. B., susistumdė ir pradėjo muštis. Pirmas į darbą kumščius paleido A. B.. Jis su A. P. gynėsi. A. B. negalėjo prisiminti, kiek ir kokių smūgių jis asmeniškai sudavė A. B., tačiau pripažino, jog sudavė ne vieną smūgį ir į įvairias kūno vietas. Gali būti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Jis su A. P. liko prie sandėliuko, o A. B. pasišalino iš įvykio vietos. Į įvykio vietą atvyko policija, juos sulaikė bei pristatė į komisariatą. Įvykio metu buvo girtas. Dėl savo veiksmų gailisi. (b. l. 70, 73)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis nuo 2008 metų pažįsta A. B. ir A. P., kuris jau yra miręs. Jie visi susipažino gatvėje, nes visi yra be pastovios gyvenamosios vietos ir gyvena gatvėje. Jis 2015 m. rugpjūčio 1 d. su minėtais asmenimis prie sandėliukų, esančių J. Basanavičiaus g. 38, Vilniuje, susiginčijo, kadangi nepasidalino metalo laužu. Minėti vyrai jį apkaltino metalo pasisavinimu. A. B. teigė, jog svetimo metalo laužo tikrai nesisavino. Prieš minėtus asmenis fizinio smurto nenaudojo ir pirmas konflikto nepradėjo. A. B. ir A. P. pradėjo jį mušti su plaktuku ir kirvio buku galu. Kas, kiek sudavė smūgių ir kas konkrečiai kokiu daiktu mušė, jis nežino. Smūgių buvo daug, kiek buvo smūgių, pasakyti negali. Buvo pargriuvęs ant žemės, bandė priešintis. A. P. nutraukė muštynes ir su A. B. pasišalino. Tuomet atėjo pažįstamas D. N.. D. N. nematė, kaip jis buvo mušamas. D. N. pamatė, kad jis sužalotas sėdi ant šaligatvio prie bordiūro, ir iškvietė policiją bei medikus. Buvo pristatytas į ligoninę. Nežino, nuo kurio asmens smūgio jam lūžo kelio girnelė. A. B. jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 25, 26)

Ikiteisminio tyrimo metu A. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, parodė, kad jis su A. B. gyvena sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), A. B. gyvena kitame sandėliuke. Jis su A. B. surinko metalo laužą ir norėjo priduoti, tačiau A. B. surinktą metalo laužą pavogė ir pridavė. Jis su A. B. pradėjo reikšti pretenzijas A. B. dėl pavogto metalo laužo. A. B. pradėjo juos pulti, su koja trenkė į veidą. A. P. tvirtino, jog jis ir A. B. gindamiesi puolė A. B.. A. B. nukrito, jie spyrė jam į įvairias kojos ir nugaros vietas, tačiau nei laužtuvo, nei plaktuko nenaudojo. (b. l. 9)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. N. parodė, kad jis pažįsta A. B. daugiau kaip penkerius metus. 2015 m. rugpjūčio 1 d., antroje dienos pusėje, jis nuėjo pas A. B. į sandėliuką, esantį netoli Savanorių pr., Vilniuje. Minėtame sandėliuke A. B. gyveno. Netoli sandėliuko pamatė kruviną A. B., kuris pasakė, kad buvo sumuštas dviejų pažįstamų vyrų, kadangi nepasidalino metalu. D. N. pats muštynių nematė. Jis iškvietė policiją ir medikus. Jokių pašalinių asmenų aplink nematė. (b. l. 29)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. 18.07 val. buvo gautas pranešimas, jog vidiniame kieme, prie sandėliukų du vyrai muša vieną asmenį. (b. l. 3)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.10 val., buvo gautas pranešimas, jog J. Basanavičiaus g. 38, Vilniuje, du vyriškiai muša gulintį vyriškį. Nuvykus į įvykio vietą policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas D. N., kuris paaiškino, kad kieme gulintį A. B. du vyriškiai mušė plaktuku ir laužtuvu. Minėti vyriškiai slepiasi sandėliuose, esančiuose J. Basanavičiaus g. 38, Vilniuje. Greitoji medicinos pagalba A. B. išvežė į Lazdynų ligoninę. A. B. buvo nustatytos kirstinės-durtinės žaizdos uodegikaulyje ir ant abiejų kojų. A. B. mušę vyrai – A. P. ir A. B. – buvo sulaikyti prie sandėliukų, esančių J. Basanavičiaus g. 38, Vilniuje. A. P. ir A. B. su savimi jokių daiktų neturėjo, o parodyti, kur padėjo plaktuką ir laužtuvą, atsisakė. A. B. ir A. P. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Abiejų sulaikytų asmenų rankos ir veidai buvo apdraskyti. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.25 val., iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos buvo gautas pranešimas, jog 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.46 val., į ligoninę buvo atvežtas A. B., kuris nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., J. Basanavičiaus g. 38, Vilniuje, patyrė sužalojimus nuo pažįstamų. Diagnozuotas dešinio kelio girnelės lūžimas. (b. l. 4)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1618/2016(01) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam A. B. padaryti sužalojimai: abiejų kelių žaizdos, dešinio kelio girnelės lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kelius kietu buku daiktu dviem trauminiais poveikiais prieš kelias valandas iki patekimo į ligoninę, t. y. 2015 m. rugpjūčio 1 d. A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes girnelės lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. (b. l. 33)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato postinės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. 16.45 val. buvo nustatyta A. B. asmenybė. (b. l. 10)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. 18.53 val. A. B. buvo nustatytas 2,88 promilių neblaivumas. (b. l. 74)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisme A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jis pripažino, jog kartu su kitu asmeniu vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. A. B. nurodė, jog jis A. B. mušė su plaktuku, jam sudavė smūgį į kelį, nukentėjusįjį mušė, kai šis jau buvo kruvinas. Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu A. B. pripažino, jog nukentėjusiajam sudavė ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino jų teisingumą. Be paties A. B. prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai. Faktą, jog prieš A. B. buvo naudojamas fizinis smurtas patvirtina paties nukentėjusiojo, taip pat A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia teigti, jog prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama ir tuo metu, kai šis jau buvo nukritęs. Smūgius nukentėjusiajam sudavė ir A. B.. Nukentėjusysis buvo mušamas į įvairias kūno vietas. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jį sumušė A. P. ir A. B.. Jis buvo mušamas naudojantis įrankiais, jam buvo suduota daug smūgių. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad A. B. ir A. P. buvo sulaikyti netoli tos vietos, kur buvo sumuštas A. B.. Sulaikyti asmenys atsisakė nurodyti, kur padėjo plaktuką ir laužtuvą. Iš specialisto išvados Nr. G 1618/2016(01) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam A. B. buvo sužaloti keliai, sulaužyta dešinio kelio girnelė. Sužalojimai padaryti paveikus kelius kietu buku daiktu dviem trauminiais poveikiais prieš kelias valandas iki patekimo į ligoninę, t. y. 2015 m. rugpjūčio 1 d. Padaryti sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu nesunkiai sužalojo A. B. sveikatą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. B. teisme nurodė, jog nukentėjusysis buvo mušamas plaktuku ir laužtuvu, o ne kirvio buku galu. Tokiais jo teiginiais nėra jokio pagrindo netikėti, jų nepaneigia jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, todėl konstatuotina, jog iš tikrųjų nukentėjusysis buvo mušamas laužtuvu, o ne kirvio buku galu. Pažymėtina, jog paminėtos faktinės aplinkybės pakeitimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui bei vertinimui reikšmės neturi, ypač įvertinus tai, kad pats A. B. tvirtino, jog jis nukentėjusįjį mušė plaktuku, o kitas asmuo turėjo laužtuvą.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis atsiprašė nukentėjusiojo. Byloje užfiksuoti duomenys rodo, kad A. B. nėra teistas, tačiau jis yra ne kartą baustas administracine tvarka (vienas iš A. B. padarytų administracinių pažeidimų yra susijęs su smurto panaudojimu), kaltinamasis (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, gyvena asocialiai. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, prašė jo griežtai nebausti. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog A. B. yra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog A. B. yra tikslinga įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka A. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, jog dėl šio ieškinio nagrinėjant baudžiamąją bylą ginčų nekilo, A. B. sutiko su civiliniu ieškiniu, jį pripažino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė A. B. naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje A. B. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. B. priteisti 49,51 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.