- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-2080-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10833-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 47 697,32 Lt skolos, 2 647,20 Lt delspinigių, 1 183,89 Lt palūkanų.
Nurodė, kad UAB ,,Serneta“ ir atsakovas 2005 m. sausio 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovui išnuomotos negyvenamosios patalpos ir kiemo statiniai, esantys adresu Raudondvario pl. 127, Kaune. Pagal sutarties 4.3 punktą nuomos mokestis sudarė 24 Lt už 1 m² , t.y nuo 2005 m. kovo 1 d. atsakovas turėjo sumokėti 86 161,68 Lt, o nuo 2005 m. kovo 21 d. – 94 095,15 Lt (be PVM) kas mėnesį. UAB ,,Serneta“ pagal 2008 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį perleido nuosavybės ir nuomos teises UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. kovo 9 d. atsakovui apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 5618 47 697 Lt sumai, nurodydamas sutartį, mokėjimo laikotarpį ir paslaugas, už kurias turi būti atsiskaityta, tačiau atsakovas pateiktos sąskaitos neapmokėjo.
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teises priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas - areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, uždraudžiant juo disponuoti, turto nesant ar jo nepakankant, areštuotos lėšos, esančios atsakovo banko sąskaitose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausta disponuoti ar naudotis areštuotose sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų atsiskaityti su įmonės darbuotojais, socialinio draudimo ir valstybės biudžetu. Bendra atsakovo areštuoto turto ir piniginių lėšų suma neviršijant ieškinio reikalavimo – 51 528,41 Lt sumos.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, atsakovas gera valia prievolės nevykdo, todėl buvo pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, sprendė, kad arešto nukreipimas išimtinai į atsakovo pinigines lėšas gali visiškai apriboti jo galimybes vykdyti ūkinę veiklą, sutrikdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei valstybės biudžetu, neaišku ar piniginių lėšų esančių atsakovo banko sąskaitose pakaks ieškinio reikalavimams užtikrinti. Todėl teismas sprendė, kad tikslinga pirmiausiai areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, pareikšto reikalavimo ribose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi areštavo atsakovo turtą bei lėšas ieškinio reikalavimo sumai - 51 528,41 Lt. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikia jo finansinės atskaitomybės duomenis, kurie įrodo, kad atsakovo turtas 2010 metais sudarė 125 599 862,00 Lt, o pelnas per devynis 2010 metų mėnesius – 15 754 365,00 Lt, t.y. atsakovo finansinė būklė yra gera ir jis yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui. Kadangi atsakovo turto vertė žymiai viršija ieškinio sumą, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas stengsis slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas stengsis sumažinti turto vertę ar mokumo galimybes. Todėl atsižvelgus į atsakovo turimą prekybos centų tinklą, įstatinio kapitalo dydį, gaunamą pelną bei apyvartą teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo nepagrįstas vengimas atsiskaityti trikdo ieškovo ūkinę – komercinę veiklą, destabilizuoja valstybės deklaruotą mokesčių mokėjimo tvarką bei mokesčių surinkimo sistemą. Teigia, kad atsakovo argumentai, jog įmonė veikia pelningai, yra hipotetiniai ir nėra tinkamai pagrįsti. Atsakovo finansinės ataskaitos bei kitų finansinių dokumentų duomenys rodo, kad jo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 mln. litų, prekių pardavimo pajamos sumažėjo 96,3 milijonais litų, suteiktų paslaugų pardavimo pajamos sumažėjo beveik dvigubai nuo 64,8 mln. Lt iki 37,2 mln. Lt. Atsakovo skolos tiekėjams sudarė apie 98,6 mln. Lt ir buvo didesnės už prekių atsargas (89,3 mln. Lt). Atsakovas didžiąją savo turto dalį yra įkeitęs hipoteka (86 800 mln. Lt) už UAB ,,Rivona“ paskolas bankams. Paminėta bendrovė už įkeistą atsakovo turtą yra gavusi 47 mln. Lt paskolų. Atsakovas nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Viena iš UAB ,,Rivona“ beveik 20 mln.litų paskola kreditoriui AB Swedbankui negrąžinta. UAB ,,Rivona“ 2011 m. kovo 31 d. turėjo grąžinti 14 358 400,00 Lt kreditą UniCredit Bank, todėl tikėtina, kad skola bus išieškoma ir iš atsakovui priklausančio įkeisto turto. Atsakovas turi daugiau kaip 40 pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, ieškovo reikalavimų atsakovui pareikšta teismuose suma viršija 1 mln. litų, atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, o didžioji turto dalis (prekių atsargos, prekybinė įranga esamos ir būsimos lėšos) įkeista bankams, užtikrinant kitos bendrovės įsipareigojimus. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga ir nėra stabili, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė išvadą, kad 51 528,41 Lt suma atsakovui yra didelė ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teismo argumentais.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008 ir kt.). Tačiau didelė ieškinio suma, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi į šį kriterijų ypatingai būtina atsižvelgti tuomet, kai atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas, juridinio asmens įstatinis kapitalas yra žymiai mažesni už ieškinio sumą. Ieškinio sumos dydį reikia vertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes. Tada, kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šio ieškinio suma bendrąja prasme gali būti laikoma didele. Tačiau bylos duomenys apie atsakovo finansinius rodiklius (audituotas balansas, pelno (nuostolių) ataskaitą (b.l. 55-56, 60) rodo, kad įmonės turto vertė 2010 metais buvo 134 730 309 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus sudarė 93 388 595 Lt, tačiau ilgalaikių skolų įmonė neturėjo, grynasis pelnas siekė 13 651 744 Lt, o pardavimo pajamos 1 251 598 885 Lt. Nors 2010 m. atsakovo finansiniai rodikliai lyginant su 2009 metais šiek tiek pablogėjo, tačiau sumažėjo per vienerius metus mokėtinos sumos 93 388 595 Lt, ilgalaikių skolų įmonė neturėjo, o grynasis pelnas, lyginant su 2009 metais taip pat išaugo ir siekė 13 651 744 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovo pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, tarp ginčo šalių vykstančių teisminių ginčų, kurių vertė atskiruose ieškiniuose siekia 1 101 730,61 Lt, atsakovo turimo turto (prekių atsargų, prekybinės įrangos, esamų ir būsimų lėšų) įkeitimo bankams, gautų kreditų, atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas dėl ieškinio sumos išieškojimo gali pasunkėti. Todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad jam pareikštas 51 528,41 Lt dydžio ieškinio reikalavimas, lyginant jį su šios bendrovės turimu turtu, gaunamu pelnu bei apyvarta, nepriklausomai nuo to, kad turto vertė santykinai sumažėjo, nėra didelis ir paneigia prezumpciją, jog yra reali grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui. Juo labiau, apskritai menkai tikėtina, kad dėl tokio dydžio reikalavimo atsakovas imtųsi veiksmų, kuriais siektų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims turimą turtą ar pajamas, tuo apsunkindamas savo paties vykdomą ūkinę - komercinę veiklą. Tokios grėsmės įrodymų nepateikė ir ieškovas.
Dėl šių priežasčių spręstina, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo prašymas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties nuorašą išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims bei Turto arešto registro tvarkytojui.