Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Daiva Gadliauskienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00365-349-2008-59

2008 m. rugpjūčio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 16 MGL ( 2080 Lt ) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio 23 dieną, apie 21 val. 50 min. Panevėžyje, Smėlynės – Marijonų gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau – KET ) 53, 199 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui ,,Suzuki GSX, valst. Nr. AY 80675, kurį vairavo G. S., ir su juo susidūrė, tuo padarydamas motociklo vairuotojui G. S. plėštinę žaizdą kairiame žaste ir dilbyje, plėštines žaizdas dešiniame žaste ir dilbyje su dvigalvio žasto raumens ir lenkiamojo riešo raumens plyšimais bei dešinio stipininio nervo sužalojimu ir dešinės galvinės venos sužalojimu – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Apeliantas skunde teigia, kad nuteistojo D. Š. sukelto autoįvykio metu jis patyrė sužalojimus, dėl kurių jam kilo sunkios pasekmės, todėl prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl jo padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ( BK 60 str. 1 d. 11 p. ). Kiekvienas sveikatos sutrikdymas jį patyrusiam asmeniui neabejotinai sukelia fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus, kuriuos nukentėjusysis visuomet subjektyviai gali vertinti kaip sunkias pasekmes. Tačiau baudžiamojoje byloje atsakomybę sunkinančios aplinkybės – sunkių padarinių dėl padarytos veikos atsiradimas – yra susijęs su kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimu, todėl, siekiant nustatyti jo veikoje buvus šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtina remtis tai patvirtinančiais objektyviais duomenimis. Šioje byloje teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad dėl G. S. autoįvykio metu patirtų išvadoje nurodytų rankų sužalojimų jo sveikata sutrikdyta nesunkiai ( 54-55 b. l. ). Kitų nukentėjusiojo skunde nurodytų jo sveikatai padarytų sunkias pasekmes patvirtinančių patikimų medicininių duomenų – tai, kad liekamieji sveikatos sutrikdymo reiškiniai yra ilgalaikiai, išliksiantys visą gyvenimą – šioje byloje nėra. Išraše iš medicininių dokumentų, darytame 2007-10-24, nurodyta, kad apie galimus liekamuosius sužalojimo reiškinius tikslinga spręsti ne anksčiau kaip praėjus metams nuo traumos ( 76 b. l. ).

Baudžiamasis įstatymas nepateikia sunkių padarinių sąvokos; tai yra vertinamasis požymis, nustatomas, įvertinus tam reikšmingus bylos duomenis. Sunkių padarinių kilimas galimas ir esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tačiau tokiu atveju būtina nustatyti, kad išskirtines aplinkybes, rodančias, kad medicininiu požiūriu nesunkus sveikatos sutrikdymas sąlygojo itin sunkias psichologines, socialines, turtines ar kitokias pasekmes. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad nukentėjusysis sveiko be komplikacijų, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, būtų padaryta žala jo psichinei sveikatai, nėra dokumentų, patvirtinančių jo skunde nurodytas aplinkybes – ilgalaikį nedarbingumą, ženklų pajamų sumažėjimą. Nukentėjusysis šiuo metu dirba ir gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą. Taigi bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl nuteistojo veikos nukentėjusiajam atsirado sunkių padarinių tuo aspektu, kuriuo ši sąvoka vartojama baudžiamojoje teisėje, todėl nukentėjusiojo prašymas pripažinti nuteistojo veikoje buvus šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę atmestinas. Pažymėtina, kad teismas pripažino nukentėjusiojo teisę gauti jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio pardavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas, skirdamas nuteistajam D. Š. bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas jos dydį, kuris yra artimas įstatymo nustatytam minimaliam už neatsargų nusikaltimą galimos skirti baudos dydžiui, tinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos veikos pavojingumą – jis įvykdė neatsargų nusikaltimą, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, mokosi, charakterizuojamas gerai. Teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas D. Š. parodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad jis pripažino dalį jam pateikto kaltinimo, t. y. teigė pažeidęs kaltinime nurodytus KET reikalavimus, nurodė, kad D. Š. kaltu prisipažino iš dalies. Tačiau, įvertinęs D. Š. parodymų visumą – tai, kad jis neigė, jog būtent jo padaryti KET pažeidimai nulėmė eismo įvykį ir tvirtino, kad jį sukėlė paties nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas – viršytas leistinas greitis, D. Š. parodymus teisingai įvertino kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Kadangi teismas D. Š. dalinio kaltės pripažinimo nelaikė teisiškai reikšmingu ir į jį neatsižvelgė, skirdamas bausmę, apelianto skundo argumentai, kuriais jis sieja su nuteistajam paskirtos, jo nuomone, per švelnios bausmės rūšį su jo daliniu prisipažinimu, yra nepagrįsti. Įvertinus pirmosios instancijos teismo išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir netenkinus nukentėjusiojo prašymo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe sunkių padarinių atsiradimą dėl jo padarytos veikos, tenkinti apelianto prašymą pakeisti nuteistajam paskirtos baudos bausmę griežtesne bausmės rūšimi – areštu – nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 str. 3 d. nustatyta, kad kartu su bausme teismas nuteistajam gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Nukentėjusiojo prašomos skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – paskirtis yra prevencinio pobūdžio – apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui ir daryti teigiamą poveikį jo, kaip vairuotojo, elgesiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą pirmiausia lemia tai, kad ja naudodamasis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismo nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad D. Š. nusikalstamą veiką padarė, būtent naudodamasis šia teise. Nusikaltimą jis įvykdė, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą – 2007-06-11 jis nubaustas įspėjimu pagal ATPK 124¹ str. už važiavimą keliais be įjungtų artimųjų žibintų šviesų ( 114 b. l. ). Trumpas vairavimo stažas, patirties ir reikiamų įgūdžių neturėjimas jį įpareigoja ypač atidžiai laikytis KET, tačiau nuteistasis nebuvo atidus. Kolegija neturi duomenų, kad po nusikaltimo – KET pažeidimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. S. sveikata, D. Š. būtų pažeidęs KET. Nusikaltimą jis padarė prieš metus – 2007-08-23 ir jei nuo jo padarymo nebepažeidinėjo KET, galima daryti išvadą, kad jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę netikslinga, nes jai keliami tikslai buvo pasiekti, paskyrus nuteistajam bausmę, o, uždraudus vairuoti transporto priemonę trumpą vairavimo stažą turinčiam asmeniui, susilpnės jo vairavimo įgūdžiai. Atsižvelgiama ir į tai, kad D. Š. priimtas studijuoti į aukštąją mokymo įstaigą, esančią kitame mieste, todėl, atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jam iškiltų sunkumų nuvykti į mokymo įstaigą ar grįžti į namus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

NUTARĖ:

nukentėjusiojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.