Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-116-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
2S-116-856/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-116-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-0280-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.10; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-552-853/2016, kuria išdėstytas sprendimo įvykdymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu priteistą 3286,51 Eur žalos atlyginimo sumą ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ nuo 2016 m. birželio 1 d. mokant po 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad ji gyvena viena, yra išsituokusi ir gauna nedidelį atlyginimą (II t., 76 b. l.).

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ nesutiko su atsakovės prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nurodė, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2014 metų, todėl atsakovė galėjo įvertinti mokėtinos sumos dydį, ji sutiko mokėti po 100 Eur per mėnesį, tačiau nė vieno mokėjimo neatliko. Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismas ir taip nepriteisė iš atsakovės reikalautų 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Ieškovė suinteresuota kuo greičiau susigrąžinti 3286,51 Eur sumą, todėl prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, atitinkamai mokant per mėnesį po 273,88 Eur (II t., 129 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovės R. M. prašymą tenkino iš dalies, išdėstė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovei ADB „Gjensidige“ priteistos 3286,51 Eur žalos atlyginimo mokėjimą dalimis ir nustatė, kad skolininkė R. M. išieškotojai ADB „Gjensidige“ priteistą 3286,51 Eur sumą sumoka per 12 mėnesių, mokant kiekvieną mėnesį po 273,88 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 273,83 Eur, pradedant nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, įpareigojant skolininkę R. M. mėnesinę sumą sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (II t., 130 – 131 b. l.).

Teismas nurodė, kad priteistos sumos sumokėjimas ieškovei iš karto dėl atsakovės gaunamo nedidelio atlyginimo, yra apsunkintas, tačiau teismas konstatavo, jog atsakovė nedėjo pastangų susitaupyti bent dalies sumos, kadangi bylos nagrinėjimas vyko nuo 2014 metų. Teismas vertino tai, jog atsakovė pati prašė išdėstyti sumos mokėjimą dalimis, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur, tačiau nuo 2016-06-01 iki 2016-10-25 neatliko nei vieno mokėjimo ieškovei, todėl padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės vengia laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant atsakovės 2016 m. gegužės 30 d. prašymą (II t., 135–136 b. l.).

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Atsakovės mėnesio pajamas sudaro tik 349,88 Eur gaunamas darbo užmokestis. Ieškovės valia tęsiantis civiliniam ginčui, bylos eigoje atsakovė patyrė nemažų išlaidų advokatų A. S., A. K. ir statybos ekspertės D. K. paslaugoms apmokėti. Be to, ji bylos eigoje padengė kito daugiabučio namo savininkui buto apliejimu padarytą 1678,90 Lt (486,24 Eur) turtinę žalą. Bylos eigoje ji taip pat sumokėjo ir dalį ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo net 507,38 Eur, dėl ko, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo sutaupyti ir didesnėmis nei jos prašyme nurodytomis dalimis bei terminais vykdyti 2016 m. gegužės 11 d. teismo sprendimą.

5.2. Pagal skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovė privalo kiekvieną mėnesį pervesti ieškovei net 78,28 procentus visų savo pajamų. Tokia pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi nustatyta teismo sprendimo išdėstymo tvarka beveik 4 kartus viršija net teismo sprendimo vykdymo priverstine tvarka ribas (Lietuvos Respublikos CPK 736 str. 1 d. 2 p.), dėl ko visos bylos eigoje sąžiningai vykdžiusi procesines pareigas bei sąžiningai siekdama įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė palieka be būtinų jos egzistencijai piniginių lėšų.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent, užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi, ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

8. Bylos medžiaga nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-552-853/2016 iš dalies tenkino ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės R. M. 3286,51 Eur žalos atlyginimą ir 34,06 Eur bylinėjimosi išlaidas (II t., 55–64 b. l.).

9. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovės R. M. prašymą dėl žalos atlyginimo išdėstymo, nustatydamas, kad skolininkė R. M. išieškotojai ADB „Gjensidige“ priteistą 3286,51 Eur sumą sumoka per 12 mėnesių. A. R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir aplinkybių vertinimu, nurodydama, jog teismas tik formaliai pritaikė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Civilinio proceso kodekse nenumatyta, kokiam maksimaliam terminui gali būti išdėstytas sprendimo vykdymas, paliekant šio klausimo sprendimą teismo prerogatyvai. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą, taigi, ir ieškovės teisėtų lūkesčių, jog teismo sprendimas bus įvykdytas, apsaugą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ADB „Gjensidige“ nesutiko su atsakovės siūloma sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka, nurodydama, jog byla nagrinėjama nuo 2014 metų, todėl atsakovė galėjo įvertinti mokėtinos sumos dydį, be to, atsakovė neatliko nė vieno mokėjimo. Iš prie prašymo pridėtų įrodymų matyti, jog atsakovė yra išsituokusi, jos gaunamos mėnesio pajamos yra tik 349,88 Eur (II t., 78–79 b. l.), o bylos duomenys patvirtina, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės gaunamos pajamos nesiekia nė vienos minimalios mėnesio algos dydžio, kuri šiuo metu yra 380 Eur, turimame bute gyvena pati atsakovė, jokių pajamų iš šio turto atsakovė negauna. Taipogi sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė didelių išlaidų advokatų ir ekspertės paslaugoms apmokėti: 2014-04-18 R. M. sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ 1678 Lt, 2015-04-20 UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo 507,38 Eur, 2014-12-10 sumokėjo 1300 Lt advokatui A. S., 2016-04-22 sumokėjo advokatui A. K. 250 Eur, 2014-12-02 sumokėjo D. K. individualiai įmonei 200 Lt (II t., 138–143 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė gana daug išlaidų, todėl mokėti ieškovei žalą, nors ir dalimis, o taip pat sutaupyti lėšų, ji neturėjo galimybių. Dėl aptarto sutiktina, kad atsakovės finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, kad ji pagerės duomenų byloje nėra, o tai apsunkina teismo sprendimo vykdymą bei padidina jo neįvykdymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad vykdant priverstinį žalos išieškojimą, iš atsakovės gaunamų pajamų būtų išskaičiuojama 20 procentų nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, o tai sudarytų 69,98 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju, pagal skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovė privalo kiekvieną mėnesį pervesti ieškovei 78,26 procentus visų gaunamų pajamų. Siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, darytina išvada, jog sprendimo vykdymo išdėstymas, per mėnesį mokant po 125 Eur žalą, ieškovės teisių neproporcingai nepažeis, nes ieškovė yra finansiškai pajėgus verslo subjektas, kuriam priteistos žalos dydis nėra reikšmingas ir iš esmės neįtakojantis jo finansinės būklės. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė CPK 284 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

11. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, sutinka su atskirojo skundo argumentais, todėl atsakovės atskirąjį skundą tenkina iš dalies – pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad atsakovė 3286,51 Eur žalą ieškovei sumoka per 24 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 136 Eur, o paskutinį mėnesį – 158,51 Eur (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Išdėstyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ priteistos 3286,51 Eur žalos atlyginimo mokėjimą dalimis ir nustatyti, kad skolininkė R. M. išieškotojai akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ priteistą 3286,51 Eur (trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 51 centas) sumą sumoka per 24 (dvidešimt keturi) mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 136 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai), o paskutinį mėnesį sumokant 158,51 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 51 ct), pradedant nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, įpareigojant skolininkę R. M. mėnesinę sumą sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė