Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-61-312/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
AN2-61-312/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03829-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-61-312/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03829-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.3; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir suinteresuota institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 1 dalį L. Ž. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. L. Ž. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-8214-2019 buvo pripažinta kalta pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. liepos 12 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nepateikė šalia kavinės „W. a. s.“ įrengtos lauko kavinės leidimo ir projekto ir taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 37.1 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jai buvo paskirta 23 eurų dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį L. Ž. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu suinteresuota institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N- 8214-2019 nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nesiėmė veiksmų, nustatant faktinių duomenų visumą. Teismui nepavyko apklausti įmonės vadovo R. Ž., nes jis atsisakė duoti parodymus. Be to, pateikti L. Ž. kaip barmenės pareiginiai nuostatai nėra reikšmingas dokumentas. L. Ž. žinojo, kad lauko kavinė įrengta neteisėtai ir turėjo stengtis išvengti priešingos teisei veiklos. Draudimo prekiauti lauko kavinėje tikslas yra lauko kavinės vietos suderinimas, siekis, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas (šiuo atveju - pėsčiųjų teisė saugiai judėti šaligatviu). L. Ž. suprato savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti. Ji buvo daug kartų įspėta ir turėjo pasirūpinti savo galimybėmis pateikti prašomus dokumentus arba neprekiauti lauko kavinėje, užtikrinti, kad inventorius būtų sandėliuojamas taip, kad klientai negalėtų „sumontuoti“ lauko kavinės. L. Ž., teigdama, kad klientai patys išsineša ir pasistato staliukus bei kėdes lauke, pasiima meniu ir vartoja alkoholinius gėrimus, įsigytus kavinėje, sąmoningai perkelia atsakomybę klientams, nes žino, jog baras „W. a. S.“ neturi leidimo įrengti lauko kavinę. Ji, kaip vienintelė atsakinga kavinės darbuotoja, turėjo informuoti klientus, kad alkoholinius gėrimus ir užkandžius galima vartoti tik kavinės patalpose. 2019 m. liepos 10 d. patikrinimo metu bare dirbo kitas barmenas ir taip pat teikė paslaugas lauko kavinėje, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, asmuo įvykdė administracinį nurodymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną leistų asmenims, vykdantiems tokią veiklą, nesilaikyti teisės aktų ir jaustis nebaudžiamais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

6. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde teigiant, kad L. Ž. leido klientams savivaliauti, pripažįstama, kad ji neatliko jokių aktyvių Taisyklėmis draudžiamų veiksmų, t. y. neįrengė lauko kavinės ir joje neaptarnavo klientų. Apeliaciniame skunde viešosios tvarkos pareigūno funkcijos ir atsakomybė perkeliami privačios įmonės darbuotojui, įpareigojant barmeną nustatyti tvarką ir prižiūrėti klientų alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Toks išplėstinis Taisyklių aiškinimas sudaro pagrindą be pakankamos įrodymų visumos bausti nekaltus asmenis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. Ž. nėra tinkamas atsakomybės subjektas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniame skunde suinteresuota institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei mano, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos nevisapusiškai. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. Ž., kadangi ji nėra tinkamas jai inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas.

8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad L. Ž. kaip darbuotoja negali būti atsakinga už tai, kad įmonė neturi leidimo prekiauti viešoje vietoje. L. Ž. yra barmenė – samdoma darbuotoja, ji nesiverčia mažmenine prekyba bei neteikia paslaugų. Mažmenine prekyba verčiasi L. Ž. darbovietė, kuri taip pat teikia ir maitinimo paslaugas. Pagal Taisyklių 4 punktą, pardavėjas – asmuo (juridinis ar fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę prekiauti ir ar teikti paslaugas), kuris verčiasi mažmenine prekyba ar teikia paslaugas viešosiose vietose. Taigi, akivaizdu, kad L. Ž. pardavėjo sąvokos neatitinka. Tuo tarpu Taisyklių 37.1 punktas būtent pardavėjui numato pareigą prekybos vietoje turėti leidimą, patvirtintą projektą, o šio punkto pažeidimas buvo inkriminuotas L. Ž., dėl to ją nubaudžiant pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad minėtos Taisyklės nesuponuoja, kad leidimą ar patvirtintą projektą prekybos vietoje privalo turėti įmonės darbuotojas. Suinteresuota institucija apeliaciniame skunde nepagrįstai plečiamai aiškino Taisyklėse apibrėžtą pardavėjo sąvoką, pardavėjui kylančias pareigas priskirdama įmonės barmenei. Administracinė atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai (ANK 2 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju, atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.

9. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakomybės klausimas turėtų būti keliamas įmonės vadovui, kuris neužtikrino įmonės veiklos teisėtumo ir leidimo pateikimo prekybos vietoje. Nors L. Ž. dėl Taisyklių reikalavimų neatitinkančios prekybos viešoje vietoje buvo ne kartą įspėta, tai nesudaro jai pareigos pasirūpinti pateikti prašomus dokumentus. Ši pareiga kyla įmonės vadovui, kuris yra atsakingas už teisėtą įmonės veikimą ir reikalingo leidimo gavimą bei savo darbuotojų veiksmus.

10. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė