- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2-710-855/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00200-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant pareiškėjai A. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą, suinteresuotas asmuo –Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo V. T., mirusio 2009-09-04, mirties priėmė palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kai po tėvo mirties priėmė jo likusius asmeninius daiktus, baldus, nuotraukas, išreiškė norą perimti visą po jo mirties likusį turtą, o kai kreipėsi į notarų biurą konsultacijos, jai buvo paaiškinta, kad tėvo vardu nėra jokio registruotino turto, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nurodė, kad tik prieš metus sužinojo, jog tėvas V. T., kuris iki mirties gyveno savo motinai V. T. priklausančiame sodo name, esančiame SB ‚Pavasaris – 3“, Bratoniškių k. Vilniaus r., po motinos mirties 2006-02-26 kartu su broliais ir seserimis paveldėjo jos turto dalį – du žemės sklypus ir minėtą sodo namą, tuo tarpu po V. T. mirties likusį butą, esantį Nemenčinėje, Vilniaus r., pagal testamentą paveldėjo mirusiosios dukterys – L. T. ir M. T..
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.
Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos A. T. tėvas V. T. 2009-09-04 mirė (b.l. 5-8). Po jo mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b.l. 12), šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėja teismo posėdžio metu, nurodydama, kad nors kreipėsi į notarą konsultacijos, tačiau jai buvo paaiškinta, jog tėvo vardu jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra likę. Kita vertus, pareiškėja paaiškino, kad po tėvo mirties perėmė likusius tam tikrus jo asmeninius daiktus, dokumentus, nuotraukas, norėjo paveldėti bet kokį po tėvo mirties likusį turtą, buvo pasiruošusi perimti ir jo skolas ir tik maždaug prieš metus iš tėvo sesers L. T. sužinojo, kad V. T. po savo motinos V. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjo 1/5 dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus r. sav. Bratoniškių k./ Vilniaus r. sav. SB ‚Pavasaris-3“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės S. V. išduotas 2006-08-09 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 11-12). Iš šio liudijimo matyti, kad kitas šio nekilnojamojo turto dalis pagal įstatymą paveldėjo kiti V. T. vaikai – dukterys L. T., M. T., sūnūs A. T. ir J. T. (po V. T. mirties likusį butą, esantį Vilniaus r. Nemenčinės m. Lauko g. 3-9, pagal testamentą paveldėjo dukterys L. T. ir M. T., b.l. 14-15). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, pareiškėjos tėvas V. T., kaip ir jo broliai A. T. bei J. T., jam išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo bei nuosavybės teisių į paveldėtą po motinos mirties nekilnojamąjį turtą viešame registre neįregistravo (b.l. 16-19, 23-24). Kita vertus, turto įregistravimas yra ne nuosavybės teisę sukuriantis, o tik ją išviešinantis/deklaruojantis faktas.
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja A. T. po savo tėvo V. T. mirties iš esmės iš karto priėmė palikėjo turėtą kilnojamąjį turtą (asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus), pradėjusi šį turtą faktiškai valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t.y. elgtis su turtu, kaip su savo nuosavybe, o sužinojusi apie kitą po tėvo mirties likusį nekilnojamąjį turtą, apie kurį bei kurio statusą nežinojo ir negalėjo žinoti palikimo atsiradimo metu, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei įgyvendinti (kreipėsi į atitinkamus notarus, įstaigas dėl dokumentų surinkimo, į teismą ir pan.), t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.51 str.). Tenkindamas šį pareiškimą teismas vadovaujasi teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė pareiškėja, iki tėvo mirties ilgus metus su juo nebendravo dėl jo vedamo asocialaus gyvenimo būdo, tėvų išsiskyrimo ir pan., todėl nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti apie tėvo po jo motinos paveldėtą nekilnojamąjį turtą, juo labiau, kad savo daiktinių teisių į jį palikėjas nebuvo išviešinęs viešame registre, kas iš esmės iš sąlygojo paveldėjimo bylos notarų biure po jo mirties nepradėjimą, pareiškėjai sąžiningai manant, kad joks turtas po tėvo mirties nėra išlikęs, kita vertus, nuo pat tėvo mirties turėjus norą palikimą priimti, jį valdyti kaip savo, ir faktiškai priėmus visus po tėvo mirties likusius ir rastus daiktus. Be to, teismas neturi pagrindo manyti, kad pareiškimo priėmimas šiuo atveju galėtų pažeisti kitų nors kitų asmenų teises ar interesus, kadangi jokie kiti potencialūs įstatyminiai pareiškėjos tėvo įpėdiniai nei į teismą, nei į notarą dėl palikimo priėmimo po V. T. mirties nesikreipė, jokių teismo procesų neinicijavo ir savo pretenzijų į jo turtą neišreiškė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.