Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č., jo atstovui advokatui Stasiui Sandai, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą, kurioje:

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, bedarbiui, išsituokusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str.4 d., 124 ¹ str.8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. 2016 m. gegužės 4 d. 17.40 val., Pirčiupių kaimo ribose, Varėnos rajone, vairavo automobilį Mitsubishi Qutlander, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis ( 3.3 promilės +- 1.7 %).Tuo G. Č. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė pagal ATPK 126 str. 4 d. įrodyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu G. Č. nurodė, kad sutinka, jog vairavo išgėręs degtinės.

Teismo posėdyje G. Č. nepripažino padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą pagal ATPK 126 str. 4 d. Jis paaiškino, kad 2016-05-04 vairavo automobilį ir važiavo iš Vilniaus m. į Druskininkų m. Bevairuodamas sustojo Pirčiupių aikštelėje. Keletą metrų patraukė automobilį į šoną ir į priekį. Privažiavo policijos automobilis, įjungė švyturėlius ir garso signalą. Pradžioje buvo sustojęs prie įvažiavimo į aikštelę. Vėliau užvedė automobilį ir pavažiavo keletą metrų į priekį. Policijos pareigūnai buvo privažiavę du kartus: pirmą kartą buvo priėję, o antrą kartą – privažiavo ir įjungė švyturėlius. Tą dieną vartojo vaistus nuo streso. Buvo išgėręs trejetą gurkšnių degtinės. Degtinė įprastinė. Išgėrė iki 150 gr degtinės. Jo ūgis – 182 cm, o svoris 98 kg. Matė, kad pareigūnai stebi jo automobilį. Neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu. Patikrinus pasakė, kad įpūtė virš 3 promilių, nesiginčijo.

Liudytoja apklausta G. S., vyr.patrulė, paaiškino, kad 2016-05-04 dirbo su kolega vyr. patruliu A. B.. Patruliuojant A4 kelyje Vilnius- Varėna – Gardinas, gavo budėtojo pranešimą, jog nuo Vilniaus link Valkininkų važiuoja automobilis, nurodė valstybinį numerį, automobilio markę, įtariant, kad galimai vairuotojas neblaivus, nes labai pavojingai manevruoja. Tuo metu buvo už Pirčiupių. Važiuojant link Valkininkų ties Pirčiupių kaimu, aikštelėje pamatė stovintį nurodytą automobilį. Privažiavo prie automobilio. A. B. nuėjo prie vairuotojo ir su juo bendravo. Grįžęs pasakė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, perspėjo, kad nevairuotų automobilio. Grįžo į savo maršrutą. Kai pamatė, kad minėtas automobilis pradėjo važiuoti, sustabdė automobilį, vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu. Automobilis judėjo aikštelėje, judėjo link išvažiavimo į pagrindinį kelią. Vairuotojas buvo stabdomas garso ir šviesos signalu. Vairuotojas teigė, kad niekur nevažiavo, nors automobilio variklis buvo užvestas. Buvo sunku bendrauti su vairuotoju, nes jis buvo stipriai girtas. Girtumą patikrino praėjus 15-20 min. po sustabdymo.Daugiau automobilių toje aikštelėje nebuvo. Aikštelė yra prie paminklo Pirčiupiuose. Po perspėjimo, kad nevažiuotų, vairuotoją pastebėjo važiuojant praėjus maždaug apie 15-20 min. Automobilis stabdant buvo besukantis į pagrindinį kelią, jau pervažiavęs aikštelę. Matė, kaip jis važiavo per aikštelę.

Liudytojas A. B., vyr.patrulis, paaiškino, kad 2016-05-04 patruliavo A4 kelyje. Gavo pranešimą, kad sustabdytų automobilį, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Važiuodami pamatė, kad automobilis stovėjo aikštelėje. Vairuotojas buvo neblaivus, teigė, kad jis nevairuoja, miega, turėjo butelį degtinės. Įspėjo, kad nevažiuotų, sakė, kad stebės. Nuvažiavo ir sustojo 100-200 m., šalia kelio link Varėnos m. Kai automobilis pradėjo judėti, privažiavo ir labai trumpam įjungė tarnybinio policijos automobilio švyturėlius. Priėjo prie vairuotojo. Jis aiškino, kad norėjo pervažiuoti į pavėsį nuo saulės. Minima aikštelė yra Pirčiupių kaime, šalia A4 kelio. Pradžioje stovėjo prie šaligatvio aikštelėje, šalia įvažiavimo, o po to pervažiavo į kitą pusę. Važiavo apie 30 metrų.Vairuotojas pateikė dokumentus, pradžioje neturėjo vairuotojo pažymėjimo, o po to paaiškėjo, kad jam yra išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas dėl tiriamo kito kelių eismo taisyklių pažeidimo. Patikrino ir vairuotojas buvo neblaivus. Vairuotojas skundėsi, kad įvyko skyrybos, pardavė butą. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus: kalba nerišli, sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Vairuotojas buvo mandagus. Matė, kad automobilio salone buvo alkoholio butelis. Neblaivumą nustatinėjo praėjus apie pusvalandžiui nuo sustabdymo momento. Nustatytas neblaivumas 3.3 promilių. Vairuotojas apie vaistų, medikamentų vartojimą nieko nesakė. Kai atvyko jo paimti kiti asmenys, tai vairuotojas dar bandė gerti alkoholį iš butelio.Vairuotojas automobilyje buvo vienas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

pažeidimo padarymo ir nustatymo aplinkybės nurodytos Alytaus AVPK KPS PB vyr.patrulio A. B. 2016-05-04 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame yra G. Č. paaiškinimas ir duomenys apie protokolo kopijos įteikimą ( b.l. 4-5);

Alytaus AVPK KPS PB vyr.patrulio A. B. 2016-05-04 surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl nustatytų kelių eismo taisyklių pažeidimo (b.l. 6);

asmens blaivumo patikrinimo teste užfiksuota, kad 2016-05-04 17.57 val. G. Č. nustatytas 3.30 promilių girtumas ir jis su tokiu nustatytu rezultatu sutiko (b.l. 7);

alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad priemonė tinkama naudojimui iki 2016-07-04 (b.l. 8);

vyr.patrulis A. B. susipažinęs su alkotesterio naudojimo instrukcija ir išlaikęs įskaitą (b.l.9);

2016-05-04 pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės, G. Č. susipažinęs ir pasirašęs pranešime (b.l. 10);

G. Č. transporto priemonės priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (b.l. 11);

Pagal vieningos pajėgų valdymo sistemos (VPVS) duomenis 2016-05-04, autopatrulio Punia 439 (A1820) judėjimas maršrute nuo 17 iki 18 val. fiksuotas sustojimas, stovėjimo laikas: 17.07.01 iki 17.15.30; 17.16.31 iki 17.18.13; 17.42.44 iki 17.59.44 ( b.l. 45-47).

ATPK 284 str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad turi būti nustatytas teisės pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

Surinkus ir ištyrus įrodymus byloje daroma išvada, kad G. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus girtumo laipsnis). Kelių eismo taisyklės numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų (KET 14 p.).

Teismų praktikoje vairavimo sąvoka aiš­ki­nama kaip transporto priemonės val­dy­mą vai­ru. Toks žo­džio vai­ruo­ti reikš­mės pa­tei­ki­mas su­po­nuo­ja iš­va­dą, kad trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mas nė­ra pri­va­lo­mai sietinas su au­to­mo­bi­lio va­rik­lio už­ve­di­mu, ku­rio pa­gal­ba ir va­ro­ma trans­por­to priemo­nė. Tačiau vairavimas, kaip veikimas sietinas su judėjimu erdvėje pačios transporto priemonės (savaimine rida), variklio ar pašalinės jėgos pagalba. G. Č. veiksmai, transporto priemonės judėjimas įmontuoto variklio ir kitų transporto priemonės agregatų pagalba, laikytinas transporto priemonės vairavimu (važiavimas iš vienos vietos į kitą vairuotojo pasirinktą vietą, automobilį valdant vairu).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Tokios aplinkybės rodo, kad nei KET, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ar Kelių įstatyme nėra nurodyta, ar automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią automobilis turi įvažiuoti ir išvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies, yra priskiriama važiuojamajai kelio daliai, tačiau atsižvelgiant į automobilių stovėjimo aikštelės paskirtį ir jos išsidėstymą prie magistralinio kelio A4, daroma išvada, kad šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė yra kelio dalis, kurioje įvažiuojant į ją, iš jos išvažiuojant, važiuojant pačia aikštele, vyksta transporto priemonių eismas. Tokioje situacijoje automobilių stovėjimo aikštelė laikyta važiuojamąja kelio dalimi.

G. Č. pripažįsta, kad automobiliu buvo įvažiavęs į transporto priemonių stovėjimo aikštelę Pirčiupių kaime ir vėliau šioje aikštelėje važiavo.

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

G. Č. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad apklausto liudytojo A. B. parodymai yra teisingi. Šio liudytojo parodymai iš esmės sutampa su liudytojos G. S. parodymais. Tai, kad tarp liudytojų aiškinimų apie įvykio aplinkybes yra neesminių neatitikimų (laiko, veiksmų trukmės, transporto priemonės judėjimo atstumo ir pan.), tai nesudaro pagrindo šių liudytojų parodymais netikėti ar juos vertinti kritiškai ir atmesti. Šie liudytojai nebuvo bloguose išankstiniuose santykiuose su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jiems aplinkybės tapo žinomos vykdant patrulių tarnybą. Pats G. Č. pripažino, kad vairavo automobilį ir važiavo aikštele, ir kad jam buvo nustatytas girtumas. Liudytojai, patruliai, įvykių laiką specialiai nefiksavo laikmačiais, todėl jų aiškinimai yra subjektyvūs, kaip jie tą laiko trukmę įvertino, tuo labiau, kai paaiškinimus davė jau praėjus daugiau, kaip trims mėnesimas. Liudytojai įvykį stebėjo ir nurodė, kaip jie suprato vizualiai matomus veiksmus arba kokius paaiškinimus išgirdo iš G. Č..

Jeigu vertinti vieningos pajėgų valdymo sistemos (VPVS) duomenis 2016-05-04, autopatrulio Punia 439 (A1820) judėjimą maršrute nuo 17 iki 18 val., fiksuotus sustojimus, stovėjimo laiką, tai šis laikas atitinka liudytojų G. S. ir A. B. aplinkybių aiškinimą. Jeigu lyginti ir vertinti G. Č. blaivumo būsenos tikrinimą pagal VPVS ir alkotesterio printerio duomenis, tai vairuotojas alkotesteriu buvo tikrintas praėjus 15 minučių po sustabdymo ( sustojimas – 17.42 val, alkotesterio printerio duomenys – 17.57 val.). Šiuo atveju reikėtų vertinti ir tą dalyką ar VPVS rodomas laikas yra korektiškas (tikslus) pagal objekto prisijungimą prie VPVS.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, kuri taikytina pagal ATPK 124 str.6 d. numatytas sankcijas.

Tiriamoje susiklosčiusioje situacijoje G. Č. veiksmuose nenustatytos būtinojo reikalingumo sąlygos. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala ( ATPK 17 str.). Nagrinėjamu atveju G. Č. buvo įspėtas policijos pareigūnų, kad nevairuotų toliau transporto priemonę dėl apsvaigimo alkoholiu, tačiau tokio nurodymo jis nevykdė. Toliau jam važiuoti transporto priemone nebuvo pagrindo, būtinumo. Asmuo turėjo mobilaus ryšio telefoną, todėl galėjo pasinaudoti kitų asmenų pagalba nuvykti į numatytą vietą ir saugiai nusigabenti (nuvairuoti)savo automobilį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas akcentavo aplinkybę, kad jeigu laikyti, kad G. Č. transporto priemonę vairavo aikštelėje, važiavo trumpą atstumą ir tai padarė neintesyvaus judėjimo kelyje. G. Č. nurodė, kad automobilį tik pervarė į kitą aikštelės vietą. Visų pirma, tokios aplinkybės nekeičia esmės dėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 126 str. 4 d. Antra, G. Č. automobiliui pradėjus važiuoti, link jo, priešais pradėjo artėti policijos tarnybinis automobilis, kurį, kaip jis teigė matė. Taigi važiavimas ir judėjimas buvo ribotas laike ir atstume (policijos automobilis važiavo jį sustabdyti).

G. Č. kaltė dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d.( su savim neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo) nepasitvirtino. G. Č. nurodė, kad tiriant aplinkybes dėl 2016-03-30 eismo įvykio aplinkybių iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir išduotos laikinas vairuotojo pažymėjimas, todėl jis negalėjo pateikti vyr.patruliui vairuotojo pažymėjimo. Liudytojas A. B., vyr.patrulis, patvirtino, kad G. Č. negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo dėl to, kad jis yra paimtas tiriant kitą administracinę bylą, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Kadangi tokias aplinkybes nustatė tik įrašęs į ATP protokolą sakinį – nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tai jau negalėjo pašalinti nurodyto įrašo iš protokolo. Teismas sprendžia, kad G. Č. 2015-05-04 turėjo laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, todėl nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str.8 d.

Byloje nenustatytos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors G. Č. aiškina įvykio aplinkybes, bet nėra jo nuoširdaus, vidinio gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo, savo veiksmų kritiško vertinimo.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda ( ATPK 32 str.1 d.5 p.). Galiojanti nuobauda yra dėl nustatyto greičio viršijimo, padaryto 2015-11-13 (b.l. 14).

Asmuo vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ( sunkus girtumo laipsnis), kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas griežtas sankcijas už šį pažeidimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir skirti pažeidėjui nuobaudą švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, pagrindų nėra.

Nuobauda už padarytus administracinius teisės pažeidimus skiriama pagal ATPK 30² str. nustatytas taisykles. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę, administracinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. Č. nurodo ir prašo atsižvelgti į jam susiklosčiusias nepalankias šeimynines aplinkybes, sunkią turtinę padėtį. Parenkant nuobaudos dydį į tai atsižvelgtina.

Dėl jo padaryto pažeidimo parenkant nuobaudos dydį atsižvelgtina ir į anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus transporto srityje. Vertinant administracinių teisės pažeidimų registro duomenis matyti, kad G. Č. už pažeidimus transporto srityje baustas nuo 2010 m., daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, turi galiojančią nuobaudą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kirtinos nuobaudos dydis nustatytinas iki numatytos už padarytą pažeidimą sankcijos vidurkio.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalis numato, jog fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p., 126 str.4 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1,2 p., 302² str., 302⁴ str. 1, 2 d., teismas

nutaria:

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str.4 d. ir skirti jam šešių šimtų dvidešimties (620) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams dviems (2) mėnesiams.

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16057634806).

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.