Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. P. priėmė palikimą po brolio R. P. mirties faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo pagal įstatymą tikslu. Nurodė, kad jos sutuoktinis turėjo brolį, kuris mirė 1992 m., po jo mirties likusiu jo turtu rūpinosi pareiškėjos sutuoktinis, t. y. atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Pareiškėjos sutuoktinis mirė 2010 m., jo palikimą priėmė pagal įstatymą pareiškėja. Kadangi S. P. po savo brolio mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl pareiškėja negali pilnai įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teisių į visą savo sutuoktinio turtą. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1991-07-05 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu Z. P. turtą paveldėjo jos sūnūs R. P. ir S. P.. R. P. mirė 1992-03-23. Gyventojų registre duomenų apie R. P. šeimos sudėtį nėra. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymoje nurodyta, kad duomenų apie R. P. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą duomenų nėra. 2010-03-04 mirė S. P.. Pareiškėjai V. P. 2010-11-25 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo V. P. paveldėjo sutuoktinio S. P. turtą po jo mirties. Po brolio mirties S. P. toliau liko gyventi name, kuris jiems priklauso po 1/2, rūpinosi visu turtu mokėjo mokesčius.

LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai, antros eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo gyvenamojo namo dalis ir jo asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Byloje apklaustas, kaip liudytojas, kaimynas J. N. patvirtino, kad po R. P. mirties gyvenamajame name toliau liko gyvento S. P. šeima. Nurodė, kad kitų asmenų, be S. P. šeimos narių, nebuvo. Kita teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. nurodė, kad jos sesers šeima po R. S. mirties prižiūrėjo turtą, jį remontavo, prižiūrėjo aplinką. Teismo vertinimu liudytojų parodymai abstraktaus pobūdžio, tačiau jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti rašytiniai duomenys, t. y. komunalinių mokesčių sudarymo sutartys. Pagal rašytinius duomenis po R. P. mirties buvo sudaryta energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir pan., kurie patvirtina, kad S. P. buvo nurodomas, kaip vienintelis vartotojas. Kitokio pobūdžio duomenų byloje nėra pateikta.

Esant šioms aplinkybes konstatuotina, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po R. P. mirties jo brolis S. P. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė R. P. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. P. turtą, nėra.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad jos sutuoktinis S. P. išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo brolio mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio R. P., gimusio 1949-08-30, mirties – 1992-03-21, priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.