- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-528-491/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00531-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. 1000 litų bauda už tai, kad 2013 m. rugsėjo 22 d., apie 16.20 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir skirti jam švelnesnę nuobaudą arba paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui ar pakeisti ją viešaisiais darbais. Pažeidėjas cituoja skundžiamą nutarimą ir mano, kad jam buvo paskirta neteisinga nuobauda. Nurodo, kad jis mokėsi vairuoti transporto priemonę, tai daryti jį mokė jo mama. Jis pavairavo tik apie 1 kilometrą, tuo metu kelyje nebuvo nė vieno automobilio, nei pėsčiųjų, jis važiavo mažu greičiu, todėl buvo tikrai saugu. Nei jis, nei jo mama nežinojo, kad jis negali mokytis vairuoti transporto priemonės. Taip pat Pažeidėjas teigia, kad jis gyvena su mama, kuri jį išlaiko, jo mama gauna minimumą, jis pats – 35 litų stipendiją, todėl jam paskirta bauda dėl sunkios materialinės padėties yra didelė našta mamai, nes pats jis paskirtos baudos sumokėti negali.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka. Ji cituoja skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą, dėsto apie administracinių nuobaudų tikslus ir teigia, kad nagrinėjant bylą teisme buvo ištirti visi byloje esantys įrodymai. Nurodo, kad Pažeidėjas nebuvo išlaikęs teorijos egzamino, todėl mokytis vairuoti automobilį jis negalėjo. Be to, Pažeidėjas nepateikė duomenų apie jo turtinę padėtį, todėl Institucija mano, kad priimti sprendimą dėl nuobaudos išdėstymo ar jos pakeitimo į viešuosius darbus nėra galimybės. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad ši byla buvo išnagrinėta teisingai ir nutraukti ją pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažeidėjas skundu iš esmės neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo ir jo kvalifikavimo, t. y. neneigia to, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. Patikrinęs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl Pažeidėjo kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau Pažeidėjas iš esmės kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigiamas, kad paskirta nuobauda yra per griežta.
ATPK 128 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 1000 iki 1500 litų arba administracinį areštą. Įvertinęs bylos duomenis ir nustatęs, kad yra visi Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo požymiai, apylinkės teismas skyrė Pažeidėjui minimalią ATPK 128 str. 1 d. numatytą nuobaudą – 1000 litų baudą.
Pažeidėjas netiesiogiai prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam už sankcijoje numatytą švelnesnę baudą. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.
Pažeidėjo nurodytos aplinkybės – sunki jo paties ir jo mamos materialinė padėtis, tai, kad nei jis, nei jo mama nežinojo, kad jis negali mokytis vairuoti transporto priemonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Kitos jo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis tik mokėsi vairuoti ir tai darė saugiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra grindžiamos subjektyviu paties Pažeidėjo situacijos suvokimu, nerodo mažesnio jo asmenybės ar jo padaryto pažeidimo pavojingumo ir nedaro įtakos jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimui. Kartu pažymėtina, kad nuo 2012 m. gegužės 4 d. tai jau 7 Pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, paskutinio pažeidimo padarymo metu jis turėjo 5 galiojančias administracines nuobaudas (7–8 b.l.), kas Pažeidėją apibūdina kaip iš ankstesnio savo elgesio tinkamų išvadų nedarantį, nesitaisantį ir linkusį daryti teisės pažeidimus asmenį ir nesuteikia pagrindo manyti, kad pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrus Pažeidėjui švelnesnę už sankcijoje numatytą nuobaudą bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti Pažeidėjui švelnesnę už sankcijoje numatytą nuobaudą nėra jokio pagrindo.
Pažeidėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė jo vairuoto automobilio modelį. Ir iš tiesų, pagal administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniame pranešime ir transporto priemonės registracijos liudijime nurodytus duomenis (3, 6, 17 b.l.) matyti, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas neteisingai nurodė Pažeidėjo vairuoto automobilio modelį (10 b.l.). Tačiau šiuo atveju automobilio modelis neturi jokios įtakos nei Pažeidėjo veikos kvalifikavimui, nei jo atsakomybės individualizavimui, todėl nurodęs netinkamą automobilio modelį apylinkės teismas padarė ne esminę teisės normų taikymo, o rašymo klaidą, dėl kurios skundžiamas nutarimas negali būti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nei keičiamas, nei naikinamas.
Taip pat Pažeidėjas prašo jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui ar pakeisti ją viešaisiais darbais. Tačiau šių klausimų sprendimas, ATPK 313 str. 3 d. ir 314 str. 4 d. prasme, yra ne apeliacinės instancijos teismo, o skundžiamą nutarimą priėmusio apylinkės teismo kompetencija.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tinkamai įvertinęs visus svarbius duomenis, skundžiamu nutarimu apylinkės teismas teisingai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę, šis teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus ir keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.