- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2YT-7641-998/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04564-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tai yra butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina E. Ž.. E. Ž. buvo sudariusi santuoką su jo (pareiškėjo) tėvu J. P. Ž. Santuoka tarp E. Ž. ir J. P. Ž. nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis, nes E. Ž. mirė ištuokoje ir turėjo vienintelį sūnų – jį (pareiškėją). E. Ž. nebuvo sudariusi testamento, palikimas nėra priimtas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepateiktas. Motinai mirus liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties patyrė didelį stresą, motina žuvo tragiškai – iškrito (ar iššoko) per langą iš 5 aukšto, ilgą laiką labai išgyveno, su niekuo nebendravo, buvo užsisklendęs. Teigia, jog nežinojo paveldėjimą reglamentuojančių įstatymų ir tvarkos, neturi teisinių žinių, todėl laikė save buto savininku, kadangi buvo vienintelis palikimo įpėdinis. Dėl šių priežasčių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą tam, kad įforminti palikimo priėmimą ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė įstatymo nustatytu terminu. Nors įstatymo nustatyta tvarka nepadavė pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), ir valdė turtą bei rūpinosi juo kaip savo turtu, tvarkė butą ir prižiūrėjo iki šios dienos. Pareiškėjas pažymi, jog valdė, prižiūrėjo butą, naudojosi juo, priėmė korespondenciją, tačiau dėl susidariusių finansinių sunkumų negalėjo tinkamai mokėti buto mokesčių, dėl ko susidarė skola už buto mokesčius. Kreipėsi į V. Š., kuri buvo motinos sesuo, dėl finansinės paramos ir sudarė susitarimą, kuriuo V. Š. paskolino jam 1182,46 Eur, sumokėdama susidariusias skolas. V. Š. susitarime nurodė, kad pretenzijų dėl to, kad jis siekia pripažinti, jog perėmė po motinos E. Ž. mirties, palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas, neturi. Pareiškėjas nurodo, jog faktą reikia nustatyti tam, kad jis galėtų paveldėti turtą, likusį po motinos E. Ž., mirties, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įforminti nuosavybės teises į paveldėtą turtą.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai, suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais pagrindais bei motyvais ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog ilgą laiką nerado nuosavybės dokumentų, kas taip pat lėmė, kad jis laiku nesikreipė dėl paveldėjimo įforminimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Ž. yra E. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad E. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų byloje, kad E. Ž. būtų sudariusi testamentą, ar, kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po E. Ž. mirties, nėra.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Nors iš pateiktų įrodymų (VšĮ „Mano daugiabutis“ 2019-04-30 sąskaita, Lietuvos energijos tiekimas 2019-04-30 PVM sąskaita faktūra, AB „Klaipėdos energija“ 2019-04-30 sąskaita, AB „Klaipėdos vanduo“ 2014-04-30 sąskaita) matyti, kad už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius buvo susidariusi skola, tačiau pareiškėjas 2019-05-23 sudarė susitarimą su E. Ž. seserimi V. Š., kurio pagrindu V. Š. paskolino A. Ž. 1182,46 Eur ir apmokėjo komunalinius mokesčius AB „Klaipėdos energija“ ir VšĮ „Mano daugiabutis“. Byloje esantys mokėjimų kvitai patvirtina, kad V. Š. apmokėjo skolas AB „Klaipėdos energija“ ir VšĮ „Mano daugiabutis“, o pats A. Ž. taip pat padengė likusius įsiskolinimus Lietuvos energijos tiekimas, AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad A. Ž. po motinos E. Ž. mirties mokėjo už komunalines paslaugas, teikiamas nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Š. paaiškino, jog po motinos mirties pareiškėjui buvo labai sunku, jam iki šiol sunku eiti į motinos butą, tačiau pareiškėjas visą laiką po motinos mirties rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad kitų įpėdinių nėra ir niekas kitas mirusiosios turtu be pareiškėjo nesirūpina.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog A. Ž. pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Byloje pateikti duomenys, įrodo, kad pareiškėjas rūpinosi motinos paliktu turtu (mokėjo mokesčius, dengė įsiskolinimus) nuo pat 2016 m. (po motinos mirties). Atsižvelgiant į pareiškėjo, jo atstovės, liudytojos paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po E. Ž. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas po E. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę paveldėjimo teisei turintį faktą, kad po E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. birželio 5 d, mirties, jos palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė sūnus pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.