Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis MAXIMA LT, UAB, darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pagirių sen., Vilniaus r., teistas:2014-04-15 Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. - nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2011-03-01 Vilniaus m.3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., lygtinai paleistas neatlikus 3 mėn. 27 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2011-06-29 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus m. ir r. pataisos inspekcijos , kaltinamas pagal LR BK 138 str., 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. P. 2014-03-19 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo namuose Vilniaus r., Pagirių sen., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su žmona R. P. metu, panaudojo fizinį smurtą savo žmonos atžvilgiu, artimoje aplinkoje, o būtent: pastumdamas ją ir jai parkritus ant grindų, jis 5 kartus koja spyrė jai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje padarė kairio dilbio kaulų lūžius, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, kairio stipinkaulio distalinio galo lūžį su kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimu, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to kaltinamasis E. P. 2014-03-28 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 8-37, tarpusavio konflikto su žmona R. P. metu, panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, o būtent pastumdamas ją abejomis rankomis į krūtinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė dėl pirmojo epizodo, jog grįžo iš darbo. Buvo gavęs algą. Atėjo su draugu, atsinešė alaus. Pradėjo gerti. Kai draugas išėjo, žmona pradėjo moralizuoti ir jis ją pastūmė ir ji nukrito. Buvo išgėręs 6-7 litrus alaus. Dėl spyrių netiki, kad galėjo spirti, bet gali būti, kad ir įsispyrė. Antrą kartą buvo kovo 28 d., žmonos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir ją pastūmė. Tada įvyko konfliktas, todėl, kad jis grįžo namo, o žmonos nebuvo. Jis neturėjo raktų. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Gailisi dėl savo poelgių.

N. R. P. parodė, jog atėjo girtas iš darbo. Ji pradėjo jį barti. Įvyko konfliktas, jis ją pastūmė, nugriuvus ir nespėjus atsikelti dar kartą pastūmė ir susilaužė ranką. Antrą vėl įvyko konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė. Kai negeria, tai rankos nekelia. Bet kai išgeria , turi polinkį į smurtą. Pretenzijų neturi. Kaltinamajam atleido. Sutinka taikytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios R. P. parodymų matyti, kad nukentėjusioji R. P. parodė, jog 2014-03-19 vakare, jos vyras E. P. atėjo į namus girtas. K. E. girtas, jis nuolat šlapinasi į lovą. Tuo metu ji buvo nusipirkusi miegamojo naują komplektą. Pamačiusi, kad E. girtas eina miegoti į naują lovą, ji liepė šiam eiti miegoti į kitą kambarį, kad neapšlapintų lovos. Nuo tokių žodžių E.labai supyko, pradėjo ant jos šaukti, kad tai yra jo butas ir, sugriebęs ją už drabužių, už pečių, pradėjo ją stumti iš kambario. Ji nuėjo į virtuvę, E. nusekė paskui ją į virtuvę ir vėl pradėjo ant jos necenzūriniais žodžiais šaukti, ką šaukė, neprisimena. Po to pradėjo ją stumti abejomis rankomis iš virtuvės. Iškart stumdė į krūtinę, po to ją apsuko ir pradėjo stumti rankomis į nugarą, t.y. varyti iš namų. Išstūmęs ją į koridorių, jis smarkiai ją pastūmė ir ji pargriuvo. Nespėjo atsistoti ant kojų, E. vėl ją rankomis pastūmė ir ji vėl pargriuvo. Parkrito ant kairės rankos, pajuto didelį skausmą, pradėjo šaukti, tada E. ne mažiau penkių smūgių spyrė jai į įvairias kūno vietas. Po to, kai E. nuėjo miegoti. Ji apsivyniojo ranką skarele ir nuėjo miegoti. R. E. išvažiavo į darbą. Ji pas medikus nusprendė nesikreipti, nes pagalvojo, kad tai tik stiprus sumušimas. Ji apsivyniojo skaudančą ranką elastiniu bintu. Pamatęs, kad jos ranka apvyniota, E., būdamas girtas, pradėjo priekaištauti, kad ji meluoja, kad nieko jai nėra, sugriebęs už jos rankos bandė nuimti bintą, traukė ranką, ji nuo skausmo rėkė. Pas medikus ji nuvažiavo tik po savaitės nuo šio įvykio. Pas medikus liepė važiuoti jos dukra Diana. Diana nuvežė ją į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kur jai buvo nustatytas kairės rankos lūžis. Buvo uždėtas gipsas. ( b l 30-35 ). 2014-03-28 apie 18.00 val., ji buvo namie, kai namo atėjo girtas vyras kartu su draugu, kurį pažįsta tik iš matymo. Jie su savimi atsinešė alkoholinius gėrimus, t.y. alaus. Alų jie gėrė virtuvėje, o ji tuomet tvarkėsi bute. V. E. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, liepė pakloti patalinę jo draugui. Ji pasakė, kad to nebus. Ji buvo koridoriuje, kai vyras ją puolė, suduodamas dviem rankomis jai į krūtinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Sugriebęs ją už drabužių ir stumdė iš buto. Ji nuo vyro pabėgo ir paskambino policijai. Prieš ją E. panaudojo fizinį smurtą, sekelė fizinį skausmą ( b. l. 30-35 ).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos D. B. parodymų matyti, kad liudytoja parodė, jog 2014 m. kovo mėnesį, datos neprisimena, jai paskambino jos motina ir pasakė, kad jai labai skauda ranką. Iškart motina nenorėjo sakyti aplinkybių, dėl kurių pradėjo skaudėti ranka. Praėjus savaitei motina jai paskambino ir paprašė, kad ji nuvežtų ją į ligoninę, nes skausmas rankoje nepraeina. Tada motina jai prisipažino, kad jos girtas vyras E. ją pastūmė ir ji nugriuvo ant rankos. Dėl ko kilo konfliktas tarp mamos ir jos vyro E. nežino, girtas E. yra agresyvus, todėl bet koks žodis gali išprovokuoti konfliktą. Ji matė ant motinos kūno, ant šlaunies mėlynę, ant kurios kojos neprisimena. Ligoninėje ji sužinojo, kad motinai sulaužyta kairė ranka.. Rankos kaulas neteisingai suaugo ir ligoninėje medikai iš naujo laužė jai ranką. Nuo skausmo, nervų motina labai pavargo. Kai jos grįžo į namus, prie mamos namo, pamatė Evaldą, kuris grįžo iš darbo. Kaip suprato, E. negalėjo įeiti į laiptinę, neturėjo rakto. Kai jos privažiavo, E. kalbėjo telefonu, ji išgirdo kaip E. kažkam pasakė: „Tos kalės nėra namuose“. Ji neprisimena, ar E. rusiškai kalbėjo, ar lietuviškai. Ji atsakė, kad jos jau atvažiavo. Matė kaip motina su Evaldu įėjo į namo laiptinę. Ji nuvažiavo į savo namus. Važiuodama pamatė, kad motina pamiršo paliko jos a/m salone med. išrašą, kuris buvo išduotas ligoninėje, ir vaistus. Ji nusprendė sugrįžti. Ji paskambino motinai ir iš jos balso suprato, kad tarp jos ir E. vėl kilo konfliktas. G. E. piktą balsą. Motina pasakė, kad dar laiptinėje E. pradėjo priekaištauti jai, kad ji pasiskundė dėl rankos, pradėjo motinai grasinti, kokias žodžiais grasino, nežino, neklausė.. Iš motinos veido suprato, kad ji bijo pasilikti namuose kartu su E.. Ji pasiūlė mamai važiuoti pas ją. R. sutiko. Jos namuose motina buvo dvi dienas, penktadienį jos motina nusprendė sugrįžti į namus. ( b l 38-39 ). Tą dieną, kai ji atvežė motiną į jos namus, vakare, jai vėl paskambino motina ir pasakė, kad E. grįžo namo su butelio draugu, prisigėrė ir vėl kabinasi prie jos, grasina. Kokiais žodžiais grasino, neklausė. Motina pasakė, kad iškvietė policiją. Ji nuvažiavo pas motiną į namus, policijos dar nebuvo. Virtuvėje pamatė, jai nepažįstamą vyrą ir motinos vyrą Evaldą, jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Motinos vyras E.,. pamatęs ją, pasakė, kad jam viskas aišku ir nusiramino. Atvažiavusiems policijos pareigūnams, E. aiškino, kad jis vienas dirba, kad jis moka už butą, kad jis nekaltas. Jis buvo sulaikytas. E. draugui policijos pareigūnai liepė į savo namus.. K. E. girtas, jis yra agresyvus, jam sunku suvaldyti savo emocijas, todėl jis pavojingas. Evaldo motina nieko bendro nenori turėti su savo sūnumi, supranta, kad su juo gyventi neįmanoma. ( b. l. 38-39)

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo J. K. ( J. K.) parodymų matyti, kad liudytojas J. K. (J. K.) parodė, kad Evaldą ir R. P. pažįsta, jie jo bendradarbiai. Su R. jis tik sveikinasi, o su Evaldu būna, kad kartu išgėrinėja. E. nėra jo draugas, jie retkarčiais bendrauja. 2014-03-28 penktadienį, po darbo E. pasiūlė išgerti. Jie užėjo į Pagirių k. parduotuvę, nusipirko 8 butelius alaus 6% stiprumo ir nuėjo pas Evaldą į namus. Namuose buvo E. žmona R.. Jie nuėjo į virtuvę ir joje atsisėdo išgerti alaus. R. irgi su jais truputį išgėrė alaus. Jie trise sėdėjo kalbėjo. Jokių konfliktų nebuvo. R. su Evaldu tarpusavyje nekonfliktavo, nesibarė, viskas buvo gerai. Apie 22.00 val. jis išėjo namo. 2014-03-31 pirmadienį jiems būnant darbe E. pasakė, kad per išeigines buvo sulaikytas. Paaiškino, kad 2014-03-28 po to, kai jis išėjo namo, E. užmigo, ir pastarąjį pažadino policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad policiją iškvietė R.. Dėl ko, E. nežinojo, nesuprato. Daugiau dėl šio įvykio jis nieko pasakyti negali, ką žinojo viską papasakojo. Jis nežino kokie santykiai yra tarp R. ir E.. Jis niekada jokių mėlynių, įdreskimų ant Reginos nematė. Jam asmeniškai R. niekada nesakė, kad ją muša vyras. Matė, kad vienu metu Reginos ranka buvo sugipsuota, bet kada tai buvo neprisimena, kas pastarajai atsitiko, nežino. Ar Pernaravičiaus šeimoje buvo priešiškų santykių pasakyti negali, nežino. ( b. l. 36-37)

Iš byloje, esančios teismo medicinos specialisto išvadoje Nr G1041/14(01) konstatuota, kad: R. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio dilbio kaulų lūžių jos sveikata bei kairės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. P. nustatyti kairio dilbio kaulų lūžiai, atsižvelgiant į jų pobūdį, padaryti netiesioginės mechaninės traumos būdu, t.y. griūnant ant kairės plaštakos, likusieji kūno sužalojimai - nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), kurių individualūs požymiai liko neužsifiksavę. Odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnė būdinga griuvimui, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį (pvz., koja), tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį ribotą paviršių. R. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis su kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimu, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. ( b. l. 27)

Iš byloje , esančio 2014-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus rajonas, Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 8-38 ( b.l.12-19).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis E. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę jis prisipažino. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios R. P. parodymai, liudytojų D. B., J. K. parodymai, įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis 2014-03-19 20 val. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - sutuoktinei, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Be to, kaltinamasis savo veiksmais 2014-03-28 apie 21 val. savo šeimos nariui- sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str.2d.

E. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena nesunki, o kita apysunkė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str.2p.). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (BK 60 str.9p). Praeityje yra buvęs teistas (b.l. 73-78). Ne kartą baustas administracine tvarka ( b.l.79-81), tame tarpe ir už pažeidimus R. P. atžvilgiu. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų, išvadų nepadaro ir kas jį charakterizuoja neigiamai. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad E. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tačiau įvertinus atsakomybę , lengvinančią aplinkybę, tai, kad nukentėjusioji jam atleido, bausmės trukmė nustatytina arčiau sankcijos minimumo. Bausmės bendrintinos iš dalies sudedant. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tai jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, sutinka taikytis, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Nors nukentėjusioji R. P. ir atleido kaltinamajam E. P., sutinka taikytis, tačiau teismui nėra pagrindo šioje byloje taikyti LR baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikius su nukentėjusiąja, nes praeityje E. P. buvo teistas, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, tame tarpe ir sutuoktinės R. P. atžvilgiu. Tai teismo neįtikina, jog ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieš artimą giminaitį- sutuoktinę, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu).

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu - 6 mėnesiams;

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir E. P. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 8, 10 punktus, ir E. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams , įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.