Telšių apylinkės teismo nutarimas

2018-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-24-1037/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
A5.-24-1037/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Pažeidėjas
R. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-24-1037/2018
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00296-2017-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 21.9.4
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 12 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L.,institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei Z. B.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis būdamas UAB „M" vadovu neužtikrino, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. spalio 2 d. visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Bendrovės darbuotojui, šaltkalvio pareigose dirbusiam T. R. ir vairuotojui-ekspeditoriui G. S., nurodytu laikotarpiu, vadovas R. L. iš viso išmokėjo 672,88 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Be to, vairuotojas-ekspeditorius G. S. iki 2017 m. gegužės 22 d. buvo įtrauktas į 2017 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, o darbo užmokestis už 2017 m. gegužės mėn. jam paskaičiuotas ir išmokėtas 2017 m. gegužės 10 d.

R. L. su pažeidimu nesutiko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad darbuotojams visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis buvo apskaitytas įstatymų nustatyta tvarka, o pažeidimas jam inkriminuojamas nepagrįstai.

Institucijos surašiusios protokolą atstovė nurodė, kad administracinių nusižengimo protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai. Padarytą pažeidimą institucijos atstovės vertinimu įrodo operatyvaus patikrinimo pažyma, darbo sutartys, darbo apskaitos ir mokėjimų žiniaraščiai, taip pat T. R. ir G. S. parodymai. Taip pat aplinkybę, kad darbuotojams įmonė turėjo lėšų mokėti neapskaitytą darbo užmokestį, patvirtina faktas, jog įmonės kasoje buvo rasta grynųjų pinigų, kurie nebuvo įtraukti į kasą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – LR ANK) atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka nustatytus administracinio nusižengimo požymius (LR ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat asmuo administracine tvarka atsako tik tada, kai jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (LR ANK 2 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

LR ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklių) 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tyčinis tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Kaip matyti iš bylos duomenų ir liudytoja apklaustos V. P., surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinimų, operatyvaus patikrinimo pažyma ir jos pagrindu protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas vien tik remiantis buvusių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M“ darbuotojų T. R. ir G. S. parodymais. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tyčinį darbo užmokesčio neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus išmokėjimą, byloje nėra. Tokiais duomenimis galėtų būti neoficialūs buhalterinės apskaitos dokumentai, žiniaraščiai, kiti įmonės veiklos dokumentai.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ir įmonėje dirbę bei teisme liudytojais apklausti G. S. ir T. R. nepatvirtino, kad jiems buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Liudytojais apklausti asmenys negalėjo aiškiai nurodyti, kokias konkrečiai sumas gaudavo iš UAB „M“ vadovo R. L.. T. R. apklaustas 2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas nurodė, kad sutarė dirbti už minimalų darbo užmokestį ir daugiau jokių papildomų lėšų iš įmonės vadovo negaudavo. Atlyginimo dydis priklausydavo nuo faktiškai išdirbto laiko. Už tą laiką, kai neidavo į darbą atlyginimas jam nebuvo mokamas. Kokio dydžio atlyginimas jam buvo išmokėtas faktiškai nurodyti negalėjo. Pasak T. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. lapkričio 17 d. rašytame paaiškinime, kad du kartus gavo po 400 Eur nemelavo, bet suklydo. G. S. 2017 m. lapkričio 27 d. paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad su bendrovės direktoriumi sutarė, jog jam bus mokamas 125 Eur atlyginimas per savaitę, o teismo posėdžio metu 2018 m. sausio 24 d. nurodė, jog buvo sutarta jam mokėti 20 Eur į dieną, tačiau konkrečiai, kokio dydžio atlyginimą gaudavo savaitės gale, nurodyti negalėjo. Nurodytos aplinkybės neleidžia liudytojų parodymų vertinti kaip nuoseklių bei patvirtinančių faktą, kad jiems buvo mokamas atlyginimas, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą.

Įvertinus visų įrodymų visuma konstatuotina, kad darbo sutartyse sutartas darbo užmokestis atitinka darbo užmokesčio žiniaraščiuose apskaičiuotą ir mokėjimų žiniaraščiuose išmokėtą atlyginimą. Aplinkybė, kad įmonės kasos knygose pažymėtos operacijos susijusios su darbo užmokesčio išmokėjimu būtų pildytos netinkamai, atliktos operacijos nebūtų pagrįstos kasos išlaidų orderiu, operatyvaus patikrinimo pažymoje nėra nurodyta. Kaip matyti iš kasos knygos išrašų išduotos sumos UAB „M“ direktoriui R. L. įformintos kasos išlaidų orderiai, kurių sumos atitinka mokėjimų žiniaraštyje nurodytą darbuotojams išmokamas sumas.

Institucijos nurodyta aplinkybė, kad G. S. iki 2017 m. gegužės 22 d. buvo įtrauktas į 2017 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, o darbo užmokestis už 2017 m. gegužės mėnesį jam paskaičiuotas ir išmokėtas 2017 m. gegužės 10 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš darbo sutarties, kuri buvo sudaryta su G. S., jis buvo atleistas 2017 m. gegužės 22 d. darbuotojo prašymu, todėl jis pagrįstai buvo įtrauktas į 2017 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Tuo tarpu 2017 m. gegužės 10 d. mokėjimų žiniaraštyje Nr. 16 nurodytas atlyginimas jam buvo išmokėtas už balandžio mėnesį išdirbtą laiką, o ne gegužės. Darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 18 sudarytas už 2017 m. gegužės mėnesį patvirtina, kad G. S. buvo apskaičiuotas atlyginimas už gegužės mėnesį ir jis sudaro 142,91 Eur. Duomenų, kad šis darbo užmokestis jam buvo išmokėtas 2017 m. gegužės 10 d., byloje nėra. Esant nurodytų aplinkybių visetui nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos ir dėl to asmeniui, kuriam buvo surašytas nusižengimo protokolas, turėtų būti taikoma atsakomybė pagal LR ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Ši konstitucinė norma suponuoja išvadą, kad administracinių teisės pažeidimas asmeniui negali būti grindžiamas prielaidomis. Dėl to vien tik aplinkybė, kad įmonė kasoje turėjo neapskaitytų grynųjų pinigų, nepatvirtina fakto, jog jais buvo mokamas atlyginimas darbuotojams, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Grynųjų pinigų neapskaitymas įstatymų nustatyta tvarka sudaro atskirą administracinį nusižengimą, už kurį UAB „M“ atsakingas asmuo buvo nubaustas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną pradėtą pagal 2017 m. gruodžio 5 d. protokolą dėl R. L. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys