Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. Ž. ir jos atstovei advokatui D. Latotinai - Micevičei, Institucijos atstovei Eglei Lazdauskienei, nedalyvaujant atsakovui R. L., apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui R. L. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad su atsakovu R. L. susipažino 2006 metų pradžioje, kartu apsigyveno ieškovės tėvų nuomojamame bute. Nuo to laiko kartu gyveno kaip šeima, tik nebuvo įregistravę santuokos. 2009-02-08 ji pagimdė pirmąjį sūnų A., bei pašlijus _ tarpusavio santykiams, atsakovas keliems mėnesiams buvo išėjęs gyventi kitur, tačiau vėliau grižo. 2010 metų sausio mėnesį ieškovė vėl pasijuto besilaukianti vaiko, kai nėštumas buvo 4 mėnesių, atsakovas vėlei paliko ieškovę ir išėjo gyventi pas savo motiną A. L.. 2010-09-21 gimus antrajam vaikeliui D. atsakovas dar buvo grįžęs į šeimą gyventi drauge, tačiau po kelių mėnesių vėl išėjo. Ieškovė 2011 metais pradėjo teisminius procesus dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo vaikams A. ir D., ko pasekoje 2012-02-13 Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu nustatė vaikams tėvystę bei priteisė iš atsakovo išlaikymą po 300 Lt. 2011 metais dar prieš pradedant teisinius procesus ieškovė su atsakovu turėjo lytinių santykių, planavo gyventi drauge ir auginti jų vaikus, tačiau atsakovas ir vėl ieškovę apgavo bei paliko trečią kartą besilaukiančią. Atsakovas žinojo, kad ieškovė laukiasi nuo jo trečiojo vaiko, tačiau gimus vaikui atsakovas nė karto jo neaplankė, išlaikymo neteikė, nors remiantis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nuosprendžiu atsakovas buvo paleistas posėdžio salėje, todėl tokią galimybę turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas oficialiai nepripažįsta tėvystės ir neteikia D. Ž. išlaikymo yra teikiamas teismui reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė su atsakovu niekada nebuvo susituokusi, tačiau nuo 2006 metų pradžios su atsakovu buvo palaikomi artimi ryšiai, ko pasekoje susilaukė dar anksčiau dviejų vaikų A. ir D., kurių tėvystė jau yra nustatyta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimu. Ieškovė mano, kad atsakovui neigiant tėvystę, pastarąją patvirtins ir DNR tyrimas.

Ieškovė mano, kad sūnui D. yra būtina skirti per mėnesį po 300 Lt sumą siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Į šią suma įeina:

1. rūbai (sparčiai auga) - 100 Lt;

2. avalynė (sparčiai auga) - 80 Lt;

3. maistas - 250 Lt;

4. vaistai / vitaminai - 30 Lt;

5. higienos priemonės - 30 Lt;

6. žaislai / lavinimo priemonės - 30 Lt;

7. pramogos (kavinės, žaidimų aikštelės, kinas) - 30 Lt;

8. komunaliniai patarnavimai ir kiti mokesčiai susiję su namų buitimi: nuoma (kadangi bute gyvena 7 asmenys, tuomet dalijama iš 7 - 35,71 Lt); elektra (vidutiniškai 70 Lt per mėnesį - kadangi bute gyvena 7 asmenys, tuomet dalijama iš 7 - 10 Lt/mėn.); atliekų tvarkymo mokesčiai (vidutiniškai 80 Lt ketvirčiui - kadangi bute gyvena 7 asmenys, tuomet dalijama iš 7 ir tuomet iš 3 (ketvirčiai) - 3,81 Lt/mėn), šildymas (vidutiniškai 1 000 Lt per metus (perkamas kietas kuras) - kadangi bute gyvena 7 asmenys, tuomet dalijama iš 7 - 11,90 Lt/mėn.), dujos (vidutiniškai 70 Lt (balionas 2 mėnesiams) - kadangi bute gyvena 7 asmenys, tuomet dalijama iš 7 ir tuomet iš 2 (mėnesių) - 5 Lt/mėn.); vanduo (vidutiniškai 20 Lt - kadangi bute gyvena 7 asmenys, tuomet dalijama iš 7 - 2,86 Lt/mėn.) - viso vidutiniškai 69,28 Lt, kurias padengia ieškovės motina S. Ž..

Viso per mėnesi vaiko poreikiams vidutiniškai reikėtų skirti po 600 Lt.

Atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus ieškovė mano, kad po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį šiuo metu bus pakankamas išlaikymas, kad patenkinti vaiko būtinas vystymosi sąlygas, poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, lavinimo priemonėms, pramogoms, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Išlaikymą ieškovė prašė priteisti iš visų atsakovo gaunamų pajamų. Mano, kad toks išlaikymo būdas šiuo metu geriausiai atitiks vaiko poreikius bei interesus, o taip pat, bus proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi atsakovas yra sveikas, gali dirbti ir turėti pajamas. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuos tinkamą vaiko išlaikymą.

Ieškovė šiuo metu nedirba, augina savo ir atsakovo bendrus vaikus A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovės mėnesio pajamas sudaro tik socialinės išmokos, t. y. 480 Lt socialinė pašalpa ir 200 Lt išmoka vaikams, bei išmokos iš vaikų fondo - 390 Lt, viso jos vidutinės mėnesinės pajamos sudaro 1 070 Lt. 2012 metais sausio mėnesį atsakovui neteikiant vaikams išlaikymo bei nutrūkus socialinių pašalpų mokėjimui ieškovė buvo priversta šeimos poreikių tenkinimui paimti paskolą iš UAB „4finance“, ko pasekoje iki 2014-10-12 kas mėnesį turėjo mokėti kreditoriui po 181 Lt.

Atsakovas Sodros duomenimis jokių pajamų neturi, Registrų centro duomenimis bei Regitros duomenimis atsakovas nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovė mano, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, tad atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo ir turėtų skirti bent po 300 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškininio reikalavimo teismui pateikimo iki jo pilnametystės.

Kadangi ieškovė pati tvarkys visas vaikui išlaikyti skirtas lėšas, todėl prašė teismo nustatyti jai uzufrukto teisę tvarkyti priteistą iš vaiko tėvo R. L. išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo, todėl ieškovė prašė teismo vadovaujantis CK 3. 200 str. priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Viso įsiskolinimas susidaro už 1 metus ir 10 mėnesių, skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį, t. y. 300 Lt/mėn. x 22 mėnesiai, viso įsiskolinimas sudaro 6 600 Lt.

Remiantis CK 3.174 str. kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vienas iš tėvų. Šioje byloje kartu turėtų būti išspręstas ir nepilnamečio vaiko D. Ž. gyvenamosios vietos klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas D. Ž. nuo gimimo auga su ieškove ir yra visiškai priklausomas nuo jos priežiūros, bei į tai, kad vaiko tėvas neteikia vaikui išlaikymo, kas rodo, kad atsakovas nesugeba tinkamai įvertinti ko reikia vaiko tinkamam augimui, vystymuisi ir priežiūrai, todėl prašė teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, t.y. E. Ž..

Remiantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p. ieškovė informavo teismą, kad taikos sutartis šioje byloje yra galima.

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 135 str., 375 - 380 str., LR CK 3.146 str., 3.169 str., 3.174 str, 3.175 str., 3.192 str., 3.200 str. ieškovė teismo prašė:

1. Nustatyti, kad atsakovas R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

2. Nustatyti vaiko D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 6 600 Lt (šešių tūkstančių šešių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą.

4. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (trijų šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Nustatyti, kad vaikui D. Ž., gim. 2012-05-21, a.k. (duomenys neskelbtini) skirtas išlaikymui lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pervedant lėšas į E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą esančią AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Priteisti iš atsakovo valstybei už suteiktą advokato pagalbą.

7. Apklausti liudytoją ieškovės motiną S. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja S. Ž. duodama parodymus teismui nurodė, kad dukra ir atsakovas dažnai susitikinėdavo jų bute, nes apie tai jai pasakojo jos sūnus. Teigė, kad atsakovas dažnai išeidavo tai pas draugus, tai pas savo motina ir dukra likdavo viena su vaikais. Mano, kad D. irgi yra atsakovo sūnus, nes nors jų santykiai buvo problemiški, tačiau ji buvo gavusi iš atsakovo SMS žinutę, kur jis teigė, kad myli jos dukrą. Dukra su atsakovu tai susipykdavo, tai vėl susitaikydavo. Teigė, kad dukra kitų gerbėjų neturi ir išskyrus atsakovą su kitais vaikinais nebendravo, todėl atsakovo tėvystė D. jai nekelia abejonių. Nurodė, kad dukra su atsakovu būdavo ne tik pas pastarojo motiną, bet ir jo senelį iš motinos pusės.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinio motyvus ir atskirai nurodė, kad ieškovė nemažina ieškinio reikalavimų atsakovui, tiek dėl periodinių mėnesinių išmokų, tiek dėl įsiskolinimo. Taip pat prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (94 b.l.). Taip pat atsakovas neatvyko į teismo posėdį, ignoravo prasidėjusį procesą, gyvendamas užsienyje keitė gyvenamąją vietą (54, 85 b.l.). Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip vengimas siekti DNR ekspertizės išvados dėl jo tėvystės vaikui D. Ž. nustatymo.

Liudytojos A. L. ir liudytojo R. Č. teismo posėdžio metu duoti parodymai nepaneigia ieškovės reikalavimo atsakovui, nors šie liudytojai ir laikytini suinteresuotais asmenimis, kadangi vienas iš jų yra atsakovo motina, o kitas atsakovo senelis iš motinos pusės.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų kurioje nurodė, kad skyrius, susipažino su ieškovės E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ieškiniu atsakovui R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dėl tėvystės nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, visais pridedamais dokumentais.

Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-15 įsakymu Nr. A-1242 „Dėl E. Ž. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“, minėta šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių trūkumo.

LR Civilinio kodekso 3.137 2 dalyje numatyta, jog vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, o LR Civilinio kodekso 3.138 straipsnyje numatyta, jog vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.

Iš pateiktos teismui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo kopijos matyti, jog vaiko tėvas nenurodytas.

LR Civilinio kodekso 3.141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas R. L. yra jos vaiko tėvas, tačiau atsakovas tėvystės įstatymo nustatyta tvarka nepripažino.

LR Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje, numatyta, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija, LR Civilinis kodeksas, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina vaiko teisę žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir aprūpinamam, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.

Teigė, kad šiuo metu Skyriui nėra žinoma atsakovo R. L. nuomonė dėl tėvystės pripažinimo D. Ž.. Jei atsakovas nepripažins, jog jis yra D. Ž. tėvas, skyrius mano, kad tikslinga skirti DNR ekspertizę vaiko kilmei iš tėvo nustatyti.

Jei bus nustatyta, jog atsakovas yra D. Ž. tėvas, tikslinga spręsti klausimą dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis LR CPK 252 str. 1 d., išklausęs abiejų šalių nuomones ir paaiškinimus, Skyrius patikslintą išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo teisme.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo sprendimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra.

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė E. Ž. 2012-05-21 pagimdė sūnų D. Ž., kurios gimimo liudijime biologinis tėvas nebuvo nurodytas (8 b.l.). Vaikas gimė nesusituokusiai motinai. Dėl to ieškovė prašė teismo nustatyti, jog vaiko biologinis tėvas yra atsakovas R. L. (1-4 b.l.).

Remiantis CK 3.146 str., 1 d., jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko ir motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai.

Iš šalies paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 2006 m., artimai bendravo, atsakovas ieškovę supažindino su savo motina. Tačiau gimus trečiam vaikui D., atsakovas vaiko nepripažino, jo nelankė, tačiau dar bendravo su savo motina ir neteigė, kad jis nėra vaiko tėvas. Ieškovė paaiškino teismui, kad ji su atsakovu anksčiau buvo persikėlusi gyventi kartu, po to jų santykiai nutrūko, tačiau vėl atsinaujino ir jie artimai bendravo. Tuo metu jie svečiavosi pas vienas kito gimines, paaiškėjus, kad ieškovė laukiasi trečio kūdikio, tačiau likus keliems mėnesiams iki vaiko gimimo atsakovas R. L. santykius su ieškove nutraukė ir ją paliko. Ieškovės paaiškinimus patvirtino liudytojai S. Ž., o kiti liudytojai A. L. ir R. Č. iš dalies. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas artimai bendravo su ieškove ir po to tuomet kada jiems gimė du vyresnieji sūnūs. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, gindamas vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę, įvertindamas atsakovo atsisakymą DNR ekspertizės kaip tėvystės įrodymo, teismas nustato, kad R. L. yra nepilnamečio D. Ž., gimusio 2012-05-21, tėvas.

Vadovaujantis LR CK 3.169 str., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis D. Ž. su motina ieškove E. Ž. gyvena ieškovės tėvų bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur vaikui sudarytos pakankamos sąlygos augti ir vystytis, ieškovė vaiku rūpinasi, jį išlaiko (1-4 b.l.). Atsakovas sūnų nelanko (9 b.l.). Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios (CK 3.156 str.). Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Sprendžiant gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas nuolatos gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, sudaro sąlygas vaikui vystytis, pas motiną yra jo daiktai bei įprastinė aplinka. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad sprendimo priėmimo metu vaikui tinkamesnės sąlygos gyventi yra pas ieškovę, nes ji šiuo metu gali garantuoti geresnę nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūrą bei auklėjimą, geriau užtikrinti psichologinius ir dvasinius, materialinius - buitinius vaiko interesus. Dėl nurodyto ir vadovaujantis LR CK 3.169 str., ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos su motina, t.y. ieškove, nustatymo tenkintinas, nepilnamečio D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. Ž..

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl vaikų auklėjimo yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, sąlygojančioms vaiko interesų užtikrinimą, kita šalis – tėvas – gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Remiantis įstatymu išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamos siekia 1 070 Lt arba 309,89 Eur per mėnesį (24-26 b.l.). Nepilnametis vaikas D. dar neturi trejų metų, tačiau vaikui nuo gimimo yra reikalingas išlaikymas (1-4 b.l.). Nors ieškovei ir vaikams kas mėnesį teikiama valstybės socialinė parama, tačiau jos pajamos keturių asmenų šeimai nėra didelės (24-26, 67, b.l.). Ieškovė paaiškino, kad moka už buto nuomą, komunalines paslaugas, didelę dalį pajamų skiria vaikų išlaikymui.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės materialinė padėtis neleidžia jai vienai išlaikyti trečią nepilnametį vaiką D., užtikrinti visų jo kasdieninių poreikių patenkinimą. Atsakovas taip pat turi įstatyme numatytą pareigą prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko D. išlaikymo. Atsakovas šiuo metu yra veiksnus, dirba užsienyje, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (54, 85, b.l.). Byloje nėra duomenų ar atsakovas turi teikti išlaikymą ir kitam nepilnamečiam vaikui (b.l. 72). Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko D. Ž. amžių, jo poreikius, sveikatos būklę, šalių materialinę padėtį, teisingumo ir protingumo principus, taip pat į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesio algos sumą, remdamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę mokėti 300 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo R. L. priteistinas nepilnamečiam sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas po 300 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo vaiko D. gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, iš viso – 6 600 Lt (CK 3.200 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė E. Ž. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d. 1p.).

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.210 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei E. Ž., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui D. Ž..

Atskirai pažymėtina, kad D. Ž. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija taikoma, kuomet dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to kreiptis į teismą. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas R. L. nevykdys teismo sprendimu nustatytų įsipareigojimų mokėti išlaikymą sūnui D. daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė E. Ž. be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę teisme gauti vykdomąjį raštą ar kitą tarptautinį vykdomąjį dokumentą ir jį perduoti antstoliui ar kitam užsienyje dirbančiam pareigūnui, atlikti priverstinius su skolos iš atsakovo išieškojimu susijusius veiksmus.

Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovo R. L. į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) priteistina 298,71 Eur valstybės išlaidų už ieškovei suteiktas teisines paslaugas.

Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovo R. L. į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) priteistina 88,62 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą, 42,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą) ir 9,79 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 140,51 Eur.

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. 478 skiltyje „tėvas“ įrašyti „R. L.“.

2. Nustatyti D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 euro ct) (arba 300 Lt), pradedant mokėti nuo 2014-04-01 iki vaiko pilnametystės.

4. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 911,49 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus vienuoliką eurų 49 euro ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-05-21 iki 2014-04-01.

5. Paskirti E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

6. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 298,71 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 71 euro ct) valstybės patirtas išlaidas už ieškovei suteiktas teisines paslaugas.

7. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 88,62 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą, 42,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą) ir 9,79 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 140,51 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 51 euro ct).

8. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. Ž. priteisimo iš atsakovo R. L. vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.