Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, nedirbanti, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą artimajam giminaičiui, t. y. 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name konflikto metu seseriai J. R. tyčia, pirštais griebdama už veido, įdūrė į abi akis, ranka suėmusi du kairės rankos pirštus, juos suko ir laužė, ją pastūmė, ko pasėkoje ši nugriuvo ant grindų, po to vieną kartą įspyrė į dešiniąją blauzdą ir atsistojusiai tris kartus kumščiu sudavė į veidą, padarydama nukentėjusiajai kairės plaštakos 2-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos pirštuose ir dešinėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos 2-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji R. T. kaltę pripažino faktiškai pilnai ( galutinė versija ) ir paaiškino, kad su sutuoktiniu A. T. gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra jos tėviškė, kuri priklauso ( paveldėta ) seseriai Z., tačiau joje gyvena brolis P.. Į ją neretai atvažiuoja pabūti ji su vyru ir kita sesuo J. R.. Įvykio dienos išvakarėse, šeštadienį, tvarkant agurkus tarp jos ir J., įvyko konfliktas, tačiau tik apsižodžiavo. Sekmadienį ryte atsikėlusi ji norėjo pasidaryti kavos, tačiau atėjus J., vėl susikivirčijo, sesuo į ją metė puodelį, bet nepataikė. Ji pati gal irgi metė puodelį į seserį. Po to abi virtuvėje susikibo ir besigrumdamos nugriuvo ant grindų – J., nugriuvo apačioje, o ji ant viršaus. Bandant keltis sesuo gulėdama jai spyrė kojomis ir čiupo už plaukų, ji ėmė šaukti „skauda“. Jos vyras pradėjo šaukti „baikit“ ir patraukė sesers ranką nuo jos plaukų. Tada jis atsikėlė ir tuo konfliktas baigėsi. Kadangi sesuo verkė, ji siūlė taikytis, bet sesuo nesutiko.

Gal griūdama ir sugriebė seseriai už rankų, tačiau tikrai netyčia; specialiai jai pirštų nesuko ir nelaužė, pirštais į akis nedūrė, nugriuvusiai nespyrė ir atsikėlusi kumščiu į veidą nesudavė. Kaltę pripažįsta tik dėl to, kad jos susikibę grūmėsi, nes galėjo to išvengti. Po konflikto sesers kūne sužalojimų nematė. Jai pačiai buvo kraujosruvų, nubrozdinimų kakle ir kojoje. Dėl to į medikus nesikreipė, tik pasidarė nuotraukų. Konflikto metu abi buvo blaivios, jį matė tik jos sutuoktinis, brolis buvo išėjęs iš namų. Iki konflikto nei viena iš jų sužalotos nebuvo. Anksčiau santykiai su seserimi buvo įvairūs, nes abi turi savo tiesas, tačiau tai pirmas toks rimtas konfliktas.

Patikslina, kad griūvant galėjo seseriai įdurti į kais ir apibraižyti, bet smūgių tikrai nesudavė, nespyrė ir nestūmė. Pirštas nuo jos veiksmų lūžti negalėjo. Todėl kaltę pripažįsta iš dalies.

Dar kartą patikslina, kad grumiantis galėjo seseriai pirštais kliudyti veidą ir akis bei sužaloti pirštą, nors tyčia to nesiekė. Taip pat pripažįsta, kad jai gulinčiai įspyrė, o atsikėlusiai kumščiu tris kartus sudavė į skruostą. Pagal pareikštą kaltinimą visus savo veiksmus pripažįsta, tik nenorėjo seseriai sulaužyti piršto ir į akis įdūrė netyčia, ranka braukdama ( taip parodė ) per veidą. Dėl to gailisi, prašo sesers atleidimo ir nori, kad byla būtų nutraukta joms susitaikius.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. T. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną su seserimi buvo apsistumdymas, tačiau nuo jos gynėsi. Su vyru vasarą daug laiko praleido tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini), kuri priklauso sesei Z., joje nuolat gyvena brolis L. P.. Su seserimis J., ir Z., nesutaria seniai. 2020-08-15 į sodybą atvykusi sesuo J. R. visą dieną dėl visko priekaištavo, kilo konfliktai ... 08-16 d. nuo ryto J., atsikėlusi pradėjo dėl visko priekaištauti, metė į ją puodelį, buvusį virtuvėje ant spintelės, kuris pataikė jai į dešinę koją ir nukritęs ant žemės sudužo. Kai metė puodelį, ji iškart stūmė J., nuo savęs gindamasi, sesuo pastūmus nugriuvo ant žemės prie krosnies. Griūdama J., laikėsi jai už drabužių, dėl to ir pati nugriuvo ant jos. Sesuo griūdama galėjo susižaloti, kadangi jai pačiai ant kojos yra kraujosruva, kaklas skauda. Nugriuvus J., jai sugriebė už grandinėlės ir ją nutraukė, tempė plaukus ir spyrė į kojas, o ji savo koja užspaudė sesers koją. Pamatęs, kad J., jai peša plaukus, priėjęs vyras ją pakėlė, tuomet viskas baigėsi, iškart išėjusi į lauką ji pasiėmė dviratį ir išvažiavo iš sodybos. Grįžus jos su J., nekalbėjo, dėjosi daiktus su vyru, kad galėtų iš sodybos išvažiuoti. Jei J., ir padarė kokius sužalojimus, tai tik besigindama, kadangi ši buvo labai agresyvi. Nežino, kuriuo metu galėjo lūžti pirštai, kadangi jos pirštų nesukinėjo. Sąmoningai J., į akis pirštu nedūrė, bet kai gynėsi, galėjo pirštu į akį įdurti, kadangi bandė ją nuo savęs atstumti, taip pat galėjo besigindama apibraižyti veidą. Sesers tyčia nesužalojo, tiesiog gynėsi nuo jos, todėl dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta; dėl J., nenormalaus elgesio pati yra nukentėjusi. J., smūgių į veidą nesudavė ( 86-87 l. ).

Apklausta papildomai kaltinamoji R. T. parodė, kad akistatoje su seserimi dalyvauti atsisako, nes nenori jos matyti ( 93 l. ). Ankščiau yra davusi tikslius parodymus ir jų nekeis. Sesers nesumušė, jos konflikto metu apsistumdė ir ši buvo nugriuvusi, o ji nugriuvo ant jos. Nugriuvus J., jai pešė plaukus ir spardė kojas. Nežino, kaip sesuo galėjo susilaužyti rankos pirštus. Yra įsitikinusi, kad už jos pirštų suėmusi nebuvo ir jų netempė. Pati nuo sesers gynėsi, nes ši buvo labai agresyvi; kai gynėsi, jai galėjo kažkur suduoti ar įbrėžti, tačiau tyčia to nepadarė. Jai pačiai buvo padaryti sužalojimai, tačiau į policiją nesikreipė ( 100-101 l. ). Su sese besistumdydamos jos nugriuvo ant žemės. Sesuo nugriuvo ant nugaros, o ji griuvo ant jos. Kol bandė atsistoti, sesuo jai spyrė į kairį kelį ir į dešinį šoną, kur buvo kraujosruvos. Kai bandė atsistoti, sesuo jai pešė plaukus, išrovė daug plaukų ir gana ilgai skaudėjo tą galvos vietą. Dėl padarytų sužalojimų niekur nesikreipė ir jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi ( 109-110 l. ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. T. kaltė įrodyta jos prisipažinimu, nukentėjusiosios J. R. parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad sekmadienio rytą atsikėlus prasitęsė vakarykštis konfliktas su seserimi R.. Jai nuėjus į virtuvę pasidaryti kavos sesuo pasakė „kekšė“, ji atsakė, jog „tu pati“. Tada sesuo puolė delnais jai į veidą ( kliuvo į akis ). Jai pakėlus rankas gintis, sesuo čiupo už kairės rankos pirštų ir trumpai, bet skaudžiai pasuko. Po to jos susikibę už pečių susigrūmė, sesuo ją pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų. Sesuo pasilenkė čiupti ją už gerklės, o ji seseriai įsikibo į plaukus. Ši stodamasi atsitraukė, tada ji atsistojo. Tuo metu sesers vyras atsistojo prieš ją ir atstūmė ( jas atskyrė ). Tuo pasinaudodama sesuo vyrui iš už nugaros kumščiu jai tris kartus trenkė į žandikaulį, ji pradėjo verkti ir nuėjo į savo kambarį.

Patikslina, kad puodelį į ją metė sesuo konflikto viduryje. Sesuo jai ne dviem pirštais dūrė į akis, o visais penkiais pirštais dėjo ( parodė panašiai į perbraukimą ) per veidą, kliuvo į abi akis, jas pažeidė, skaudėjo. Mano, kad tyčia įdurti į akis sesuo nenorėjo. Po to ranka sugriebė už dviejų pirštų, sukant vienas išslydo, o antrąjį ( smilių ) pasuko keletą sekundžių. Nemano, kad sesuo pirštus suko tyčia norėdama sulaužyti, o tik „supykusi, norėdama padaryti ką nors skaudaus“ ( cituojama ). Grumiantis stovint ir nugriuvus jo viena kitai smūgių nesudavė, tik nugriuvus sesuo jai vieną kartą nestipriai įspyrė į koją.

Konflikto metu abi buvo blaivios, iki tol sužalotos nebuvo. Po konflikto pirštai iškart pakeitė spalvą ir sutino, iki šiol yra kitokie - skaudūs, blogai lankstosi. Seseriai jokių sužalojimų nesimatė. Į policiją kreipėsi kitą rytą. Ieškinio atsisako, nes pasigailėjo sesers. Sutiktų su ja taikytis, bet ši meluoja ir nepripažįsta kaltės. Sesuo jai gulinčiai įspyrė vieną, o ne du kartus. Kai ji gulėdama seseriai įsikibo į plaukus, ši pati atsitraukė, sesers vyras už rankos jai negriebė.

Papildo, kad seseriai pripažinus kaltę atleidžia, sutinka su ja susitaikyti ir nori, kad byla būtų nutraukta susitaikius.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 08-17 d. nukentėjusioji J. R. parodė, kad 2020-08-14 atvyko į tėvų buvusią sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje jau buvo atvykusi sesuo R. T.su vyru A., ir brolis P. L., kuris gyvena sodyboje. 08-15 d. su R., įvyko žodinis konfliktas. R., lauke ją apipylė vandeniu iš kibiro, ji metė į R., šlepetę, bet nepataikė, sesuo metė akmenį į ją, bet pataikė į sodybos duris. 08-16 d. apie 10.30 val. atsikėlusi ėjo pasidaryti kavos, sesuo vėl ją pradėjo vadinti „kekše", ji pasakė „pati tokia“. Po šių žodžių sesuo supykusi jai dviem pirštais vieną kartą dūrė į akis ir prabrėžė dešinės pusės antakį. Sesuo toliau puolė ją, sugriebusi kairės rankos pirštus, juos pradėjo sukti, „laužti". Tuo metu jai labai skaudėjo ir šiuo metu jie yra ištinę, pamėlynavę. Tada sesuo ją pervertė ant žemės virtuvėje, griebė ją už gerklės, smaugė, du kartus spyrė į koją. Jai pavyko atsistoti. A., užstojo ją ir neleido niekur eiti, bet sesuo nebuvo suvaržyta, vėl tris kartus sudavė į galvą dešinės rankos kumščiu, nuo smūgių jai pradėjo svaigti galva. Po konflikto nuėjo į kambarį verkdama. Paskui paskambinusi sesei Z. B., kuriai užrašytas namas po tėvų mirties, viską papasakojo telefonu. Konfliktą matė tik sesers vyras A., daugiau liudininkų nėra. Jai yra sužaloti du kairės rankos pirštai, ant dešinės rankos ir ant dešinės kojos yra mėlynės, prabrėžtas dešinės akies antakis, kaklas įbrėžtas su nagais. Dėl konflikto jai buvo padaryti ne tik sužalojimai, taip pat sukeltas labai didelis fizinis skausmas bei padaryta moralinė žala. 08-18 d. pati dėl sužalojimų nuvyks į (duomenys neskelbtini) ligoninę ( 10-12 l. ).

Apklausta papildomai nukentėjusioji J. R. parodė, kad įvykio dieną buvo blaivi, į policiją kreipėsi tik 08-17 d. dėl to, kad patyrė šoką ir visą dieną verkė. 08-15 d. jai atvykus į tėvų sodybą pailsėti su ten buvusia R., konfliktavo, apsimėtė įvairiais daiktais, bet abi nepataikė, fizinio skausmo nepajuto, jai smūgiai suduoti nebuvo ir ji smūgių nesudavė. 08-16 ryte virtuvėje ji darėsi kavos. Apsižodžiavus sesuo R., puolė ant jos, ištiesus du rankos pirštus dūrė į abi akis, dėl ko pajautė fizinį skausmą, kurį jautė gana ilgai, degino akis. Ji bandė stumti seserį nuo savęs, tačiau ši turi daugiau fizinės jėgos, viena ranka sugriebė jai už kairės rankos pirštų ( smiliaus ir didžiojo ) ir juos laužė ar suko ( negali įvardinti ), tačiau skaudėjo ir skauda abu pirštus dabar. Ligoninėje jai peršvietė abu pirštus ir gydytoja paaiškino, kad yra lūžę dviejų pirštų galūnių kaulai. Po to R., ją nuo savęs nustūmė ir ji nukrito į tarpą tarp krosnies ir fotelio. Krisdama galvą trenkė į sieną, dėl ko juto fizinį skausmą. Ant rankų taip pat yra atsiradusios kraujosruvos, kadangi griūdama nuo pastūmimo vieną ranką trenkė į krosnį, o kitą - į fotelį. Abiejų rankų žastuose jaučia skausmą ir dabar. Pargriuvus ant žemės, sesuo jai du kartus spyrė į dešinės kojos blauzdą, dėl ko ant blauzdos atsirado kraujosruva. Kai spyrė, skausmas buvo momentinis, po spyrių jau neskaudėjo. Kol ji gulėjo ant žemės, R., prie jos pasilenkė ir ranką ( nežino, kurią ) uždėjusi ant kaklo kelias sekundes spaudė, ji pajuto momentinį fizinį skausmą. Ji R., sugriebusi už plaukų pradėjo pešti plaukus ir ši kaklą paleido. Ant kaklo sužalojimų nėra likę. Kai R., atsitraukė, ji atsistojo ir jos toliau konfliktavo. Kambaryje buvęs R., vyras A., matė visą konfliktą. Joms bekonfliktuojant A., pradėjo skirti, kad daugiau nekiltų muštynės. Ji stovėjo, A., stovėjo priešais ją, atsisukęs į ją ir bandė stumti toliau, sakydamas „baikit, baikit". Už jo nugaros stovėjusi R., jai tris kartus kumščiu sudavė į žandikaulį, dėl ko skausmą jaučia ir dabar. Ji pradėjo verkti ir išėjo į savo kambarį, o R., dar bandė į ją mesti puodelį, kuris sudužo, tačiau nepataikė. Jai šiek tiek yra apibraižytas veidas, bet dėl to fizinio skausmo nepajuto, negali įvardinti, kuriuo metu veidą apibraižė. Jos tą dieną abi stumdėsi, tačiau ji R., smūgių nesudavė. Civilinį ieškinį reikš. Pas medicinos ekspertus vyks ( 57-58 l. ).

Konflikto metu R., dešiniąja ranka suėmusi jos pirštus, juos stipriai spaudė ir suko. Dėl to pajuto didelį skausmą. Vėliau jai buvo nustatytas piršto kaulo lūžis. Kai sesuo ją parvertusi ant žemės buvo suėmusi ranka už kaklo, besigindama R., suėmusi už plaukų iš priekio pešė, tačiau plaukai yra trumpi, jai iš rankų patys išslydo ir sesuo nuo jos atsitraukė. A. T., kol ji sesei tempė plaukus, jai už rankos suėmęs nebuvo. Yra įsitikinusi, kad pirštas lūžo, kai R., tempė ir suko pirštus kadangi kai sukinėjo pirštus, pajuto didelį skausmą. Kai su seserimi konfliktavo atvykimo į sodybą dieną, pirštai negalėjo būti sulaužyti, tą dieną skausmo nejuto ir tinimo nebuvo. Civilinį ieškinį pareikš prieš pirmąjį teismo posėdį ( 60-61 l. ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, kad žmona R., daug metų nesutaria su seserimis J., ir Z.. Jiems būnant sodyboje 08-15 d. atvyko R., sesuo J., tarp jų kilo konfliktai – J., ranka vieną stiklainį numetė į gėles; ar žmona apliejo ją vandeniu, nepastebėjo; J., paėmusi batą, leido į jo žmoną, o žmona metė į J., šlepetę; J., pasiėmusi šluotą, ėjo link žmonos sakydama „užmušiu", o jis šluotą atėmė. 08-16 d. ryte jos pradėjo konfliktuoti. Parėjęs į namo vidų matė, kaip J., į žmoną paleido molinį puodelį, bet nepataikė, mosikavo su buteliu. Žmona ir J., stovėjo priešais viena kitą; nežino, kuri kurią pirmą pastūmė, susikibusios besistumdydamos jos griuvo ant žemės. J., griuvo ant nugaros prie krosnies, o žmona griuvo ant jos. Krisdamos abi galėjo susižaloti. Priėjęs jas bandė pakelti, bet J., žmonai pešė plaukus. Jis paėmė viena ranka žmonai už plaukų, kur pešė J., o kita ranka paėmė J., už rankos ir bandė atplėšti nuo žmonos plaukų. Ranką buvo suėmęs gana stipriai, gal galėjo jai sužaloti pirštus, bet taip darė, kad jas išskirtų. Pavykus iš jos rankos atplėšti žmonos plaukus, pakėlė nuo J., žmoną ir J.. Jo žmona buvo rami, jis stovėjo tarp jų, o J., elgėsi agresyviai. Jis buvo atsisukęs į ją, o jo žmona stovėjo jam už nugaros. Tiksliai pamena, kad žmona, stovėdama jam už nugaros, smūgių J., nesudavė. Žmona nuėjo į kambarį, vėliau išvažiavo su dviračiu, o jis bandė raminti J.. Po kiek laiko namo grįžo P.; girdėjo ir matė, kaip J., sakė P., „pažiūrėk, ką jie man padarė" ir parodė ranką, o P., atsakė, kad jos pirštai net nėra sutinę ir kad ji neprisigalvotų nesąmonių, kad jie lūžę. Žmonai grįžus apie 19.30 val. išvyko į (duomenys neskelbtini). Žmona ir J., susistumdė; nebuvo taip, kad žmona ją sumuštų. Mano, kad J., griūdama galėjo susižaloti rankas, kojas ar galvą. Šis konfliktas su J., nėra pirmas, ji labai agresyvi ( 70-72 l. ).

Apklaustas papildomai liudytojas A. T. parodė, kad konflikto metu sodyboje buvo tik jie trys, P. L. nuo ryto buvo išvykęs padirbėti. Pats tą dieną nematė, kad J., pirštai būtų sužeisti ar pamėlę, ji dar plovė drabužius, ravėjo kieme žoles ( 74-75 l. ).

Akistatos metu nukentėjusioji J. R. ir liudytojas A. T. patvirtino kiekvienas savo parodymus ( 66-68 l. ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Namas priklauso sesei Z., yra tėvų palikimas. Pamena, kad 08-15 d. po pietų į sodybą atvyko sesuo J.. Kad seserys tą dieną konfliktuotų nematė. 08-16 d. ryte išėjo pas kaimyną ... padirbėti, todėl namo grįžo tik 21.30 val. Sesers R., sodyboje nebuvo. Grįžus J., nesakė, kad turėjo konfliktą su R.. 08-17 d. apie 12.00 val. J., parodė rankos pirštus ir pasakė „pažiūrėk, kokie mėlyni mano pirštai". Matė, kad jos pirštai pamėlę ir ištinę, tačiau neklausė, kas nutiko; įtarė, kad seserys susimušė, nes jos seniai nesutaria ir abi yra sunkaus charakterio ( 77-79 l. ).

Nukentėjusioji J. R. 2020-08-17 11. 30 val. kreipėsi į BPC nurodydama, kad vakar dieną tėvų namuose sesuo T. R. puolė muštis, pranešėjai piktybiškai sulaužė pirštus, iškeikė, spardė, trenkė į galvą ( 6 l. ). 12.34 val. rašytame pareiškime ji nurodė, kad 08.16 d. apie 10.30 val. sesuo R. T. suėmusi už kaklo smaugė, spyrė į koją, pirštais dūrė į akis, tris kartus sudavė kumščiu į galvą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti kūno sužalojimai ( 10 l. ).

Įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota ( 12, 24-25 l. )

Specialisto išvadose nurodyta, kad J. R. padaryti kūno sužalojimai : kairės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžis, nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos pirštuose ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti keleto parų bėgyje iki 2020-08-19 10.40 val. atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, jiems padaryti reikėjo 14 smūginių poveikių. J. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ( 34-35 l. ). Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, į ką nurodo daugybinių kūno sužalojimų išsidėstymas keliuose kūno paviršiuose ( 38 l. ). Kairės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžis galėjo būti padarytas sukant, laužiant kairės plaštakos pirštus. Jis nėra būdingas traumai iš nukentėjusiosios rankų kitam asmeniui atimant ( traukiant ) šluotą; jam padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio ( 42-43 l. ).

Pareikšto civilinio ieškinio ( 176 l. ) nukentėjusioji proceso eigoje atsisakė ( 181 l., paaiškinimas teismo posėdyje ).

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. T. buitinio konflikto metu nukentėjusiajai J. R. tyčia, pirštais griebdama už veido, įdūrė į abi akis, ranka suėmusi du kairės rankos pirštus, juos suko ir laužė, ją pastūmė, ko pasėkoje ši nugriuvo ant grindų, po to vieną kartą įspyrė į dešiniąją blauzdą ir atsistojusiai tris kartus kumščiu sudavė į veidą, padarydama kaltinime nurodytus sužalojimus.

Pagal nukentėjusiosios parodymus teismo posėdyje, kuriuos kaltinamoji patvirtino, kaltinimas ( 162 l. ) patikslinamas, jog R. T. pirštais ne dūrė į akis, o įdūrė, griebdama už veido; po to suko ir laužė pirštus, po to pastūmė, dėl ko J. R. nugriuvo, tada gulinčiai vieną kartą įspyrė į koją, o atsistojusiai tris kartus kumščiu sudavė į veidą. Nors šie nukentėjusiosios parodymai dalinai neatitinka jos detalių, vienodų ir duotų keletą kartų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, vertinti juos kritiškai pagrindo nenustatyta – jais nebandoma padėti kaltinamajai išvengti atsakomybės, jie nekeičia veikos kvalifikacijos. Teismas sutinka su prokurorės vertinimu, jog kaltinamoji, nors ir neturėdama tikslo ( tiesioginės tyčios ) įdurti į akis ir sulaužyti pirštą, tačiau konflikto metu grumiantis, pirštais griebdama už veido ir pakankamai stipriai sukdama bei lauždama pirštus, turėjo suvokti savo veiksmų pobūdį, galėjo numatyti tokius padarinius ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido kilti ( netiesioginė tyčia - Lietuvos BK 15 str. ). Tai patvirtina ir kiti jos veiksmai – įspyrimas gulinčiai, smūgių kumščiu į veidą sudavimas atsistojus ( t. y. ji sąmoningai siekė bent jau sukelti nukentėjusiajai skausmą ir privalėjo suprasti, jog gali padaryti sužalojimus ). R. T. smurtaudama tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą artimajai giminaitei – seseriai J. R., todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamosios R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino kaltę ir gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Kartu atsižvelgtina, kad yra pagrindo manyti, jog toks prisipažinimas ( tik teismo posėdyje, po pertraukos keičiant versiją ) buvo sąlygotas visų pirma siekio nutraukti bylą. Vienareikšmiškai daryti išvadą, jog veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiosios elgesys ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. ) duomenų nepakanka. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. T. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą ( Lietuvos BK 11 str. 4 d. ), pilnai pripažino kaltę ir gailisi, yra neteista ( 114 l. ), nebausta administracine tvarka ( 116 l. ), nedirbanti ( 118 l. ) pensininkė, jokios kitos ją neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes – konfliktas tarp seserų tęsėsi ne vieną dieną, jam įtakos galimai turėjo įtakos abiejų „sunkūs charakteriai“ ( brolio P. L. parodymai ), sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiai kaltinamajai ( 149-157 l. ), šiuo metu jos yra nors minimaliai susitaikiusios.

Asmuo, padaręs ... apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ( Lietuvos BK 38 str. 1 d. ). Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Dėl aukščiau aptartų aplinkybių ( R. T. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri civilinio ieškinio atsisakė, veikos padarymui turėjo įtakos jų ilgalaikiai priešiški tarpusavio santykiai, jokios ją neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra ) teismas sutinka su prokurorės ir gynėjo nuomone, jog tokį asmenį galima vertinti kaip atitinkantį įstatymo reikalavimus ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ( Lietuvos BK 38 str. 1 d. ).

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ( Lietuvos BK 67 str. 2 d. ). Siekiant padėti įgyvendinti nors ir neskiriamos bausmės paskirtį ir paveikti atleidžiamą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tikslinga paskirti jai įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ( nes ji artimajai giminaitei tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, konfliktas tęsiasi ilgą laiką ir nebuvo vienintelis, pvz., prieš dieną galimai buvo viena į kitą metami daiktai - Lietuvos BK 72-2 str. ).

Skirti įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu ( kaip prašo prokurorė ) pripažįstama nesant būtinumo dėl bylos aplinkybių – jos gyvena skirtinguose miestuose; sodyba, kurioje įvyko konfliktas, priklauso kitam asmeniui, šiuo metu yra susitaikiusios ( Lietuvos BK 72-1 str. ).

Nutraukiant bylą kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 111-112 l. ) R. T. panaikinama.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos BK 138 str. 2 d. 3 p. vadovaujantis Lietuvos BK 38 str. kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. T. panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 72-2 str., paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius ( 6 mėn. ) nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.