Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-951-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
1S-951-634/2018
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00176-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-951-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00176-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. liepos 1 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 11 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 11 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. spalio 19 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi komisijos priimtą nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą pagrindo nėra

Šalies argumentai

3. Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2018 m. spalio 19 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai. Šia nutartimi yra pažeidžiamos nuteistojo teisės ir teisėti lūkesčiai. Teismas atsižvelgė į niekuo nepagrįstus prokurorės atsiliepimo teiginius, nors remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis to daryti neturėjo.

3.2. Nuteistojo teigimu prokurorės atsiliepimo argumentai dėl lygtinio paleidimo neprivalomo taikymo nėra teisingi. Lygtinio paleidimo privalomumą įtvirtina Europos Tarybos rekomendacija (2003)22, kuri Lietuvai yra privaloma. Remiantis BVK 157, 164 straipsnių nuostatomis lygtinis paleidimas gali būti taikomas asmenims, atitinkantiems formalius kriterijus, jei įgaliota visuomenės komisija prieina kolegialios išvados, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Apie jokį tikslingumą taikyti lygtinį paleidimą įstatyme užuominos nėra. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taip pat negalima vertinti bausmės tikslų, kadangi bausmės klausimas išsprendžiamas priimant nuosprendį. Nusikaltimų sunkumas, jų skaičius taip pat negali būti vertinami, nes šios aplinkybės įvertintos socialinio tyrimo išvadoje nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nutartis yra visiškai nemotyvuota, be pagrindo cituojamos BVK, BPK normos, nutartyje iš esmės pakartoti prokurorės atsiliepimo teiginiai.

3.3. Skunde tvirtinama, kad sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima komisija. Teismo užduotis yra tik patikrinti komisijos priimto nutarimo teisėtumą. Tačiau nutarimo pagrįstumo tikrinimas nėra priskiriamas apylinkės teismo kompetencijai. Joks įstatymas teismui nesuteikia teisės svarstyti klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien ta aplinkybė, kad teismas išsprendė jo kompetencijai nepriskirtą klausimą, sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti. Teismas, pasisakydamas, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teisė, o ne pareiga, iš esmės paneigė patį lygtinio paleidimo institutą. Tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime prašoma nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Priešingai, negu teigia nuteistasis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. BVK 157 straipsnyje įtvirtinta tik galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šis lygtinio paleidimo taikymo kriterijus numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl nustatyti, ar nuteistasis jį atitinka, yra privaloma.

8. Nuteistojo V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 73 balai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

9. Nuteistasis V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė, todėl manymas kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kad jis nebėra pavojingas visuomenei, turi būti neabejotinas. Tačiau šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje, bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys pagrindžia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje šiuo metu dar nėra pagrindo.

10. Nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar išlieka nustatyti šeši kriminogeniniai veiksniai, kurie buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad nuteistasis pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nedaro, jo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nėra pakankamai efektyvus. Šią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta 73 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios mažėjimas nėra fiksuotas. Didžiąją rizikos balo dalį sudaro dinaminiai veiksniai (53 balai), todėl nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese (siekdamas įgyti specialybę, spręsti mąstymo nelankstumo, impulsyvumo problemas) kriminogeninių veiksnių įtaką jo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali ženkliai sumažinti. Aplinkybės, kad nuteistasis nėra baustas, yra vieną kartą skatintas, asmenį charakterizuoja teigiamai. Tačiau nenustačius pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką jos aukščiau paminėtų duomenų kontekste nelaikytinos pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui.

11. Nuteistasis skunde mini Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėtos rekomendacijos, priešingai nei teigia nuteistasis, nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai (prie kurių priskiriama nuteistojo minima rekomendacija), iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK.

12. Atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistojo skundo argumentai, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, išsprendė klausimą, nepriskirtą jo kompetencijai. Remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis apylinkės teismas komisijos priimtą nutarimą patikrina ne tik pagrįstumo, bet ir teisėtumo aspektu. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kokiais duomenimis remdamasis daro išvadą, kad nuteistasis V. K. neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką nenustatyta). Tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja su lygtinio paleidimo taikymu susijusias aplinkybes nereiškia, kad teismas jas įvertino neteisingai. Atskirai pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kiekvienoje byloje visos aplinkybės, tame tarpe ir susijusios su nuteistojo asmenybe, vertinamos individualiai. Todėl nuteistojo skundo argumentai dėl jo diskriminavimo atmetami, kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai. Nustatęs, kad nuteistasis V. K. neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, pagrįstai komisijos priimto nutarimo netvirtino. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė