Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. L. G. individualios įmonės skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. L. G. individuali įmonė skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, prašė teismo priteisti iš atsakovo 961 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 5-7).

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-12-02 pripažino E. L. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d., ir nubaudė 50 Lt bauda. Teismas nusprendė 2010-06-03 daiktų paėmimo protokolu Nr. 101124 paimtas prekes (alaus butelius ir dėžes), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti E. L. G.. Šį teismo nutarimą Kauno apskrities VMI apskundė apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-04-20 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus teismo nutarimui, 2012-05-07 alus ir dėžės buvo grąžinti E. L. G. ir jokių pretenzijų tuo metu Kauno apskrities VMI ji neturėjo ir nesikreipė į teismą įstatymų nustatyta tvarka dėl gražintų nekokybiškų daiktų. 2013-06-07 pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities VMI dėl turtinės žalos atlyginimo ir 2013-07-02 jai buvo išsiųstas atsakymas, kuriame ji buvo informuota, kad per 30 dienų šį atsakymą gali apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau skundas teismui buvo paduotas tik 2013-10-15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 33 str. 1 d. numatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėja pareiškimą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl žalos atlyginimo padavė praleidusi visus įstatymo nustatytus terminus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje pažymima, kad bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šioje byloje svarbu, kad ATPK 164 str. 3 d. numato galimybę konfiskuoti alkoholinius gėrimus. Todėl Kauno apskrities VMI veiksmai išimant alų pagal daiktų paėmimo protokolą laikytini pagrįstais ir teisėtais, nors teismas vėliau ir netaikė jo konfiskavimo. Alaus maksimalus galiojimo terminas buvo 90 dienų. Alus buvo išimtas 2010-06-10, o administracinė byla pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta 2010-12-02, t. y. alaus galiojimo terminas pasibaigė dar neišnagrinėjus administracinės bylos. Dėl šios priežasties laikytina, kad nėra neteisėtų Kauno apskrities VMI veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos. Šioje byloje minimi pareiškėjos nuostoliai atsirado ne dėl galimo Kauno apskrities VMI pareigūnų veiksmų, o dėl ilgo bylų nagrinėjimo teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl žalos atlyginimo, yra pažymėjęs, kad žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšis (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę prielaidas žalai atsirasti, bet jos nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas (LVAT bylos Nr. A17-464/2007, A14-474-04, A14-610-04). Pareiškėja, vykdydama alkoholinių gėrimų pardavimo veiklą, žinojo, kad alaus galiojimo maksimalus terminas yra 90 dienų, todėl jog baigėsi alaus galiojimo terminas ji jau žinojo 2010-09-10, todėl praleistas ir CK 1.125 str. 8 d. nurodytas trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Esant nurodytų aplinkybių visumai pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 67) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje surinkti įrodymai (prijungta Kauno miesto apylinkės teismo administracinė byla Nr.A-4503-634/2010) patvirtina, kad 2010-06-07 E. L. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2010-06-03, apie 6 val. 15 min., prie pastato (duomenys neskelbtini) , vykdant Kauno apskrities VMI 2010-06-01 operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 02-759 nurodymus, atliktas E. L. G. įmonės vykdomos veiklos operatyvinis patikrinimas, įmonei priklausančiame kioske alumi prekiavo J. K.. Patikrinimo metu atlikti du kontroliniai pirkimai: vienas pirkėjas 6 val. 05 min. nupirko du butelius „Švyturio ekstra“ alaus, pardavėjas J. K. iš pirkėjo už du butelius alaus paėmė 5,60 Lt, gautų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu „Euro 2000T“; kitas pirkėjas 6 val. 10 min. nusipirko vieną butelį „Švyturio ekstra“ alaus, pardavėjas J. K. už butelį alaus paėmė 2,80 Lt, gautų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu. Patikrinimo metu dėl to buvo surašytas daiktų paėmimo protokolas Nr. 101124 ir paimta: 1) alus „Fortas“ 8,1 proc. stiprumo, 0,5 l 38 buteliai po 2,50 Lt, iš viso 95 Lt; 2) VO 6 proc., 0,5 l 30 butelių po 2,20 Lt, iš viso 66 Lt; 3) „Švyturio stiprusis šviesus“ alus 7,5 proc. stiprumo, 0,5 l 32 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 83,20 Lt; 4) alus „Fortas ekstra“ 5 proc. stiprumo, 0,5 l 24 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 62,40 Lt; 5) alus „Kauno tradicinis“ 6 proc. stiprumo, 0,5 l 30 butelių po 2,20 Lt, iš viso 66 Lt; 6) „Utenos“ alus 5 proc. stiprumo, 0,5 l 23 buteliai po 2,50 Lt, iš viso 57,50 Lt; 7) alus „7,2“ 7,5 proc. stiprumo, 0,5 l 11 butelių po 2,20 Lt, iš viso 24,20 Lt; 8) alus „Švyturio ekstra“ 5,2 proc. stiprumo, 0,5 l 14 butelių po 2,60 Lt, iš viso 36,40 Lt; 9) alus „Carlsberg“ 5 proc. stiprumo, 0,5 l 18 butelių po 2,80 Lt, iš viso 50,40 Lt; 10) alus „Fortas“ 9 proc. stiprumo, 0,5 l 12 butelių po 2,50 Lt, iš viso 30 Lt; 11) „Hubertus medžiotojų“ 5 proc. stiprumo, 0,5 l 9 buteliai po 2 Lt, iš viso 18 Lt; 12) alus „VO“ 8 proc. stiprumo, 0,5 l 20 butelių po 2,20 Lt, iš viso 44 Lt; 13) alus „9,5“ 9,5 proc. stiprumo, 0,5 l 20 butelių po 2,20 Lt, iš viso 44 Lt; 14) alus „Fortas stiprusis“ 8,1 proc. stiprumo, 0,5 l 12 butelių po 2,30 Lt, iš viso 27,60 Lt; 15) alus „Kalnapilis 7:30“ 7,3 proc. stiprumo, 0,5 l 19 butelių po 2,60Lt, iš viso 49,40 Lt; 16) alus „Švyturio“ 5 proc. stiprumo, 0,5 l 21 butelis po 2,6 Lt, iš viso 54,60 Lt; 17) alus „Fans“ 8 proc. stiprumo, 0,8 l 27 buteliai po 2,40 Lt, iš viso 64,80 Lt; 18) alus „Švyturio gintarinis“ 4,6 proc. stiprumo, 0,5 l 35 buteliai po 2,50 Lt, iš viso 87,50 Lt; 19) alaus dėžės, 24 vnt. po 11 Lt, iš viso 264 Lt. Patikrinimo metu pardavėjas J. K. pardavė alų 6 val. 05 min., nors prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 val. iki 8 val., ir šiais veiksmais pažeidžė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1995-04-18 Nr. I-857 3 str. 11 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse“ taisyklių 2.2 p. ir 9.5 p. Be to, 2010-06-07 E. L. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2010-06-03, apie 6 val. 15 min., prie pastato (duomenys neskelbtini), vykdant Kauno apskrities VMI 2010-06-01 operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 02-759 nurodymus, atliktas E. L. G. įmonės vykdomos veiklos operatyvinis patikrinimas, įmonei priklausančiame kioske alumi prekiavo J. K.. Patikrinimo metu atlikti du kontroliniai pirkimai: vienas pirkėjas 6 val. 05 min. nupirko du butelius „Švyturio ekstra“ alaus, pardavėjas J. K. iš pirkėjo už du butelius alaus paėmė 5,60 Lt, gautų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu „Euro 2000T“; kitas pirkėjas 6 val. 10 min. nusipirko vieną butelį „Švyturio ekstra“ alaus, pardavėjas J. K. už butelį alaus paėmė 2,80 Lt, gautų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. dirbo E. L. G. įmonėje nesudaręs darbo sutarties, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimai. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1 d. ir 164 str. 2 d. surašyti E. L. G., E. L. G. individualios įmonės savininkei, gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-12-02 nutarimu nutarė E. L. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d., ir nubausti 50 Lt bauda, o kitoje dalyje administracinę bylą nutraukti, kadangi E. L. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei 2010-06-03 daiktų paėmimo protokolu Nr. 101124 paimtas prekes, saugomas Europos pr. 105, Kaune, nutarimui įsiteisėjus grąžinti E. L. G.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno apskrities VMI apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutarimo E. L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, 2012-04-20 nutartimi Kauno apskrities VMI apeliacinio skundo netenkino, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12 -02 nutarimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutarimui administracinėje byloje Nr. A-4503-634/2010, alaus dėžės, kurios buvo paimtos 2010-06-03 daiktų paėmimo protokolu Nr. 101124, pareiškėjai buvo grąžintos 2011-05-23, o alus, paimtas minėtu protokolu, pareiškėjai buvo grąžintas 2012-05-07 (b.l. 16-21, 32).

Byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl Kauno apskrities VMI nevykdymo pareigų, t. y. neteisėto neveikimo, kai nurodytos įstaigos pareigūnams ATPK 269 str. buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis (realizuoti alų kaip greitai gendančią prekę, nes ant kiekvieno protokolu paimto alaus butelio buvo pažymėtas jo tinkamumo vartoti terminas), tačiau jie tos pareigos nevykdė, ir dėl to, pareiškėjos nuomone, ji patyrė turtinę žalą, nes dar iki administracinio teisės pažeidimo aplinkybių išnagrinėjimo teismuose alus tapo netinkamas vartoti.

CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno apskrities VMI arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutarimo E. L. G. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d. (Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo) ir nubausta 50 Lt bauda, nes pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 11 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ 9.5. p. ir „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių“ 9.5 p. reikalavimus. Kadangi protokole pažeidimo esmė buvo nurodyta tinkamai, todėl teismas perkvalifikavo padarytą pažeidimą pagal jo sudėtį atitinkantį ir švelnesnę atsakomybę numatantį ATPK straipsnį. Teismas įvertino tai, kad pažeidėja gailėjosi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), pažeidimo pobūdį ir jai skyrė nuobaudą sankcijos minimumo ribose bei alkoholinių gėrimų konfiskavimo netaikė. Kitoje dalyje teismas nutarimu administracinę bylą nutraukė, kadangi E. L. G. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei 2010-06-03 daiktų paėmimo protokolu Nr. 101124 paimtas prekes, saugomas Europos pr. 105, Kaune, nutarimui įsiteisėjus grąžino E. L. G.. Tokiu būdu, nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, jog valstybės pareigūnų taikomos poveikio priemonės prekių konfiskavimui užtikrinti, t. y. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės, buvo neproporcingos (neadekvačios) pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui (ATPK 264 str. 1 d., 269 str. 1 d.).

Pareiškėja teigia, kad pagal pateiktus daugkartinius prašymus prekes ir inventorių Kauno apskrities VMI pareiškėjos įmonei grąžino dalimis. Protokolu paimtas alus įmonei buvo grąžintas tik įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui, tai yra praėjus 2 metams po jo paėmimo, ir pasibaigus alaus galiojimo terminui, kuris buvo nebetinkamas realizacijai. Dėl aptartų aplinkybių neturėjo galimybės iš įmonės paimtų prekių realizuoti prekių naudojimui tinkamais terminais ir dėl to patyrė turtinę žalą. Pareiškėjos teigimu, jos pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog ji 2010-06-03 daiktų paėmimo protokolu Nr. 101124 paimtas prekes:

alų "Fortas" 8,1 procento stiprumo, 0,5 L 38 buteliai po 2,50 Lt, iš viso 95 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-09-20, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų VO 6 procentų stiprumo, 0,5 1. 30 butelių po 2,20 Lt, iš viso 66 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-07-18, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Švyturio stiprusis šviesusis" 7,5 procento stiprumo, 0,5 1. 32 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 83,20 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-18, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Fortas ekstra" 5 procento stiprumo, 0,5 1. 24 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 62,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-11-17, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Kauno tradicinis" 6 procento stiprumo, 0,5 1. 30 buteliai po 2,20 Lt, iš viso 66 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-07, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Utenos" 5 procento stiprumo, 0,5 l. 23 buteliai po 2,50 Lt, iš viso 57,50 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-06-15, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "7,2" 7,5 procento stiprumo, 0,5 1. 11 buteliai po 2,20 Lt, iš viso 24,20 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-07-24, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Švyturio ekstra" 5,2 procento stiprumo, 0,5 1. 14 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 36,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas nenurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Carlsberg" 5 procento stiprumo, 0,5 1. 18 buteliai po 2,80 Lt, iš viso 50,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-17, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Fortas" 9 procento stiprumo, 0,5 1. 12 buteliai po 2,50 Lt, iš viso 30,10 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-10-31, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Hubertus medžiotojų" 5 procento stiprumo, 0,5 I. 19 buteliai po 2,00 Lt, iš viso 18 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-11, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "VO" 8 procento stiprumo, 0,5 1. 20 buteliai po 2,20 Lt, iš viso 44 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-07-18, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "9,5" 9,5 procento stiprumo, 0,5 1. 20 buteliai po 2,20 Lt, iš viso 44 Lt; tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-26, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Fortas stiprusis" 8,1 procento stiprumo, 0,5 1. 12 buteliai po 2,30 Lt, iš viso 27,60 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-11-01, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Kalnapilis 7:30" 7,30 procento stiprumo, 0,5 1. 19 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 49,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-06-26, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Švyturio" 5 procento stiprumo, 0,5 I. 21 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 54,60 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-07, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų „Fano“ 8 proc. stiprumo, 0,8 l 27 buteliai po 2,40 Lt, iš viso 64,80 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-18, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124;

alų "Švyturio gintarinis" 4,6 procento stiprumo, 0,5 1. 35 buteliai po 2,50 Lt, iš viso 87,50 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-26, nurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124 pirko iš AB “KAUNO ALUS”, UAB “Jargala”, AB “Ragutis” (dabar AB “Volfas Engelman”) ir alaus galiojimo terminas yra nuo 75 iki 90 dienų, todėl Kauno apskrities VMI pareigūnai alų, kaip greitai gendančią prekę, turėjo realizuoti pagal ATPK 269 str. nuostatas.

ATPK 269 str. 1 d. numato, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Naminė degtinė ir kiti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis ir jų skiediniai (mišiniai), jiems gaminti aparatai išnagrinėjus bylą sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-11 įsakymu Nr.487 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-08-29 įsakymo Nr.3D-701 redakcija nuo 2012-10-01) patvirtinto Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento 51 p. numatyta, kad kiekvienam konkretaus pavadinimo alui ir alaus kokteliui turi būti parengta receptūra, kurią tvirtina įmonės vadovas. Receptūroje turi būti nurodyti organaleptiniai ir toliau išvardyti fizikiniai bei cheminiai rodikliai, tarp jų ir 51.1.6 p. numatytas tinkamumo vartoti terminas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-12- 24 įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“(toliau- HN 119:2002)(akto redakcija, galiojanti nuo 2011-11-01), 1 p. numato, kad ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. Tokiu būdu, pagal 19 p. minimalaus tinkamumo vartoti termino nurodymas yra:

19.1. Minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas trunka tol, kol tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes.

19.2.1. „Geriausias iki......“, kai datoje rašoma diena;

19.2.2. „Geriausias iki........ (pabaigos)“ – kitais atvejais;

19.2.3. šalia šių žodžių užrašoma data arba nuoroda į tai, kurioje pakuotės vietoje ji yra;

19.2.4. prireikus po šios informacijos aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis tada, kai produktas laikomas nustatytą laiką.

19.3. Data susideda iš chronologine tvarka neužkoduota forma užrašytos dienos, mėnesio ir metų.

19.4.1. trumpesnis kaip 3 mėn., pakanka nurodyti dieną ir mėnesį;

19.4.2. 3–18 mėn., pakanka nurodyti mėnesį ir metus;

19.4.3. ilgesnis kaip 18 mėn., pakanka nurodyti metus.

Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad konkrečiai alaus rūšiai yra nustatomas konkretus galiojimo terminas, kuris atsispindi produkcijos etiketėje, ir tai yra privaloma ženklinimo informacija ir tai patvirtina UAB ŠVYTURYS-UTENOS ALUS, UAB “Kalnapilio- Tauro grupė”, AB “KAUNO ALUS”, AB “Volfas Engelman” raštai (b.l.72-84).

Tai, jog Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124 nurodytas būtent alaus tinkamumo vartoti terminas (data šalia prekės pavadinimo), teismas sprendžia palyginęs šio akto ir 2010-05-31 PVM sąskaitos faktūros SF Nr.00205983 bei 2010-05-25 PVM sąskaitos faktūros SF Nr.00205381 duomenis (įrašas “geriausias iki” atitinka akte nurodytas datas)(b.l.47,48).

Kaip minėta, daiktai (alus), kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės, buvo paimtos 2010-06-03 daiktų paėmimo protokolu Nr. 101124. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus Kauno apskrities VMI apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutarimo E. L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4503-634/2010, 2012-04-20 nutartimi palikus nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12 -02 nutarimą jis įsiteisėjo ir tapo pagrindu vykdyti nutarimo dalį dėl paimtų prekių grąžinimo. Tokiu būdu 2012-05-07 daiktai (alus) buvo grąžintas pareiškėjai, kurio tinkamumo vartoti terminas pagal jau nustatytus tinkamumo vartoti terminus minėtuose dokumentuose jau buvo pasibaigęs (b.l. 16-21, 32). Kauno apskrities VMI OKS poskyrio vedėjui surašius 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo aktą Nr.101124, ir jame nurodžius daiktų (alaus) tinkamumo vartoti terminą bei šiame akte nurodytus daiktus (alų) Kauno apskrities VMI vyresniajam specialistui paėmus daiktų paėmimo protokolu, Kauno apskrities VMI pareigūnai, tarnautojai turėjo pareigą pagal ATPK 269 str. 1 d. nuostatas įvertinti, jog paimti daiktai (alus) gali greitai sugesti (trumpiausias tinkamumo vartoti terminas iki 2010-06-15, ilgiausias iki 2010-11-17) ir neesant teisinio pagrindo grąžinti paimtus daiktus (alų) pareiškėjos įmonei, nes Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje E. L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4503-634/2010 nutarimas buvo priimtas tik 2010-12-02, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) nutarimu daiktai (alus) turėjo būti realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Kadangi atsakovo institucijos tarnautojai, pareigūnai šių veiksmų neatliko, todėl pripažintina, jog pareiškėjos įmonė, kurios savininkė yra pareiškėja, patyrė netinkamų vartoti daiktų (alaus) vertės žalą, kuri yra 924,60 Lt CK 6.271 str. 1 d. prasme (961 Lt- 36,40 Lt, nes alaus "Švyturio ekstra" 5,2 procento stiprumo, 0,5 1. 14 buteliai po 2,60 Lt, iš viso 36,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas nenurodytas Kauno apskrities VMI 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124).

Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėja, vykdydama alkoholinių gėrimų pardavimo veiklą, žinojo, kad alaus galiojimo maksimalus terminas yra 90 dienų, todėl jog baigėsi alaus galiojimo terminas ji jau žinojo 2010-09-10, todėl praleistas ir CK 1.125 str. 8 d. nurodytas trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) atlyginimo (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.), taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (pvz., administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.126 str. 1 d. nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Iš pareiškėjos skundo aplinkybių, jos paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad pareiškėja žalą kildina iš įvairių Kauno apskrities VMI veiksmų, t. y. valstybės pareigūnų taikomos poveikio priemonės - prekių konfiskavimas buvo neproporcingos (neadekvačios) pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, pareigūnai netinkamai vykdė įstatymu jiems priskirtas funkcijas ir pareigas, o būtent daiktų paėmimo protokolu Nr. 101124 paimtų prekių- alaus nerealizavo kaip greitai sugendančios prekės pagal ATPK 269 str. nuostatas. Tai, jog prekių konfiskavimo priemonė buvo neproporcinga (neadekvati) pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui ir ji buvo neteisėta, teismų procesiniuose sprendimuose nėra nustatyta. Ir tik Kauno miesto apylinkės teismui įvertinus pažeidimo pobūdį ir perkvalifikavus padarytą pažeidimą pagal jo sudėtį atitinkantį ir švelnesnę atsakomybę numatantį ATPK straipsnį, pareiškėjai administracinį pažeidimą pripažinus, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė- alkoholinių gėrimų konfiskavimas nebuvo taikytas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos argumentas, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės neteisėtumas buvo pagrindas žalai atisrasti yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr.A-4503-634/2010) duomenų, kad pareiškėja būtų pateikusi skundą dėl užtikrinimo priemonės- daiktų paėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nėra.

Kaip matyti iš bylos pagrįstų aplinkybių, pareiškėja, būdama įmonės turto savininke, ir žinodama Kauno apskrities VMI pareigūnų surašytų 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akto Nr.101124 ir daiktų paėmimo protokolo Nr.101124 duomenis (dokumentuose pasirašė, protokolo egzempliorių gavo), turėdama materialių vertybių apskaitos dokumentus, patvirtinančius paimtų daiktų (alaus) tinkamumo vartoti terminą, turėjo žinoti, jog įmonė žalą patyrė tuo metu, kai baigėsi konkrečios alaus rūšies konkretus tinkamumo vartoti terminas (nagrinėjamu atveju jis nurodytas 2010-06-03 prekių likučių patikrinimo akte Nr.101124), o į teismą su skundu dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2013-10-21 (b.l.5-7). Taigi nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, jog ji turtinę žalą patyrė 2012-05-07, t. y. tuomet, kai atsakovas grąžino paimtus daiktus (alų). Pažymėtina, kad Kauno apskrities VMI pareigūnams perdavus pareiškėjai daiktus (alų), ji daiktų paėmimo protokole pretenzijų nereiškė (b.l.16,17).

Kadangi alaus "Fortas", iš viso 95 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-09-20, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-09-21; alaus “VO” , iš viso 66 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-07-18, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-07-19; alaus "Švyturio stiprusis šviesusis", iš viso 83,20 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-18, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-19; alaus "Fortas ekstra", iš viso 62,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-11-17, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-11-18; alaus "Kauno tradicinis", iš viso 66 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-07, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-08; alaus "Utenos", iš viso 57,50 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-06-15, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-06-16; alaus "7,2", iš viso 24,20 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-07-24, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-07-25; alaus "Švyturio ekstra" iš viso 36,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas nenurodytas; alaus "Carlsberg", iš viso 50,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-17, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-18; alaus "Fortas", iš viso 30,10 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-10-31, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-11-01; alaus "Hubertus medžiotojų”, iš viso 18 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-11, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-12; alaus "VO", iš viso 44 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-07-18, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-07-19; alaus "9,5", iš viso 44 Lt; tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-26, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-27; alaus "Fortas stiprusis", iš viso 27,60 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-11-01, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-11-02; alaus "Kalnapilis 7:30", iš viso 49,40 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-06-26, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-06-27; alaus "Švyturio", iš viso 54,60 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-07, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-08; alaus „Fano“, iš viso 64,80 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-18, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-19; alaus "Švyturio gintarinis", iš viso 87,50 Lt, tinkamumo vartoti terminas iki 2010-08-26, ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-08-27. Pareiškėja į teismą su skundu dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2013-10-21 (b.l.5-7).

Minėta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno apskrities VMI prašė taikyti ieškinio senatį. Todėl pareiškėjos reikalavimui atlyginti turtinę žalą, kuri kildinama iš šios institucijos neteisėtų veiksmų, ir pareiškėjai neprašant atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

Nustačius Kauno apskrities VMI pareigūnų neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) bei teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 str.), Kauno apskrities VMI prašant taikyti ieškinio senatį bei esant minėtam ieškinio senaties taikymo teisiniam reglamentavimui, pareiškėjai praleidus ieškinio senaties terminą jos pažeistai teisei apginti, pareiškėjos skundas tenkintinas dalinai ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, priteistina 120,10 Lt žalos atlyginimo (62,40 Lt+30,10 Lt+27,60 Lt) pareiškėjos E. L. G. individualiai įmonei (CK 6.271 str.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (CK 1.131 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. G. individualios įmonės skundą tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188729019), 120,10 Lt žalai atlyginti pareiškėjai E. L. G. individualiai įmonei (kodas 136032111).

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.