- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 1-110-152/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00109-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Civilinis ieškovas
- L. L.
- Kaltinamasis
- S. Š., S. J.
- Advokatai
- Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 2.3.2Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
- 1.2.3Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
- 1.2.20Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui (BK XXXIV skyrius)
- 1.2.3.2Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
- 1.2.3.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-09-24 Radviliškio r., LR pilietis, išsiskyręs, gyv. Radviliškio m., (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 8 kl. išsilavinimo, bedarbis, teistas 1996 m. Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 5p. ir BK 105 str. 8 p. ir 12 p. galutine laisvės atėmimo bausme 14 metų, bausmę atliko 2011-11-08, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,
S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-03-29 Estijoje, LR pilietis, nevedęs, gyv. Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) 9 kl. išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1.2007 m. pagal LR BK 178 str.1 d., 164 str. galutine bausme 1 m. 2 mėn., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
2. 2011m. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, šiuo metu atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos respublikos BK 237 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. sausio 31 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val., Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), nakvynės namų gyvenamajame kambaryje, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. L. į galvą ir kitas kūno vietas: rankomis ir kojomis apie 36 smūgius, medine kėdės dalimi - apie 6 smūgius, sugriebęs už rūbų trenkė nukentėjusįjį į sieną apie 3 kartus, šokinėjo ant jo krūtinės ir pilvo apie 3 kartus, iš viso suduodamas apie 44 smūgius ir taip padarydamas trauminę kraujo išlają po jo kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje (180 ml), povoratinklinę kraujosruvą, kraują smegenų skilveliuose, kraujosruvas kaktoje, kairiame ir dešiniame momenyje, pakaušyje, muštines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, viršutinėje lūpoje, trauminį kepenų plyšimą, kairės pusės 4-9 šonkaulių ir dešinės pusės 2,9-12 šonkaulių lūžius, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose, lūpose, pasmakrėje, kairės ir dešinės ausies kaušelyje, kairiame paausyje, kakle, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, abiejose plaštakose, nubrozdinimus veide, kairiame momenyje, abiejose plaštakose, nugaroje, dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, itin žiauriai nužudė A. L., nes A. L. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Kaltinamasis S. J. slėpė labai sunkų nusikaltimą, t. y. S. Š. 2012 m. sausio 31 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val., Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), nakvynės namuose, padarius labai sunkų nusikaltimą - A. L. nužudymą itin žiauriai, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto nepažadėjęs, 2012 m. vasario 2 d. apie 3 val., Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), nakvynės namuose, iš dušo patalpos, kartu su S. Š., išnešė A. L. lavoną į Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), ir ten paliko, taip paslėpė labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus.
Kaltinamasis S. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis gyveno nakvynės namuose. Juose gyveno A. R., S. J. ir A. L.. Sausio 29 d., tikslaus laiko pasakyti negali, jis, A. R., S. J. gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant A. L. pradėjo prie jo kibti už tai, kad jis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje, prieš A. L. buvo parašęs pareiškimą. A. L. jam sudavė smūgį į lūpą. Tada ir prasidėjo muštynės. Jis A. L. mušė kumščiais į veidą, galvą ir į įvairias kūno vietas, spardė. Sudavė maždaug 10 smūgių ar daugiau į įvairias kūno vietas ir galvą, du ar tris kartus sugriebęs A. L. trenkė į sieną. Kiek smūgių jis sudavė, pasakyti negali, tačiau galėjo suduoti ir kaltinime nurodytą smūgių skaičių, nes daugiau niekas A. L. nemušė, tik jis. Kaltinamasis pripažįsta, kad tik nuo jo suduotų smūgių A. L. mirė. Kiek laiko vyko muštynės, jis pasakyti negali, nes ne viską atsimena. Su jokiais daiktais, pagaliais ar šluota jo nemušė, ant A. L. nešokinėjo. Kai sumušė A. L., jį paliko gulėti ant grindų, o patys gėrė toliau. Po kurio laiko A. L. atsikėlė, užsiropštė ant lovos ir atsigulė. Pamatęs, kad A. L. miręs, jį nutempė į dušą ir paliko. Kitos dienos naktį jis S. J. pasiūlė išnešti A. L. lavoną. Apie 3.30-4 val. jis su S. J. lavoną nunešė prie mokyklos, ten ir paliko.
Parodymų patikrinimas vietoje metu S. Š. nurodė vietą ir aplinkybes kaip jis nužudė nukentėjusįjį A. L. (b.l. 22-36, 2 t.).
Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyveno nakvynės namuose. 2012 m. sausio 31 d. vakare apie 20 val. nakvynės namuose buvo S. Š., A. R. ir A. L. ir dar vienas asmuo, kurio pavardės nežino. Jie susėdo prie stalo, pasipjaustė dešros ir pradėjo gerti ir valgyti. Begeriant, S. Š. susiginčijo su A. L. dėl dešros. S. Š. sudavė A. L. kažkiek smūgių, jis smūgių neskaičiavo, bet buvo suduota nemažai smūgių. Kai pradėjo S. Š. mušti A. L., jis mėgino jį ginti, pasakė Š., kad baigtų, tačiau šis jam kumščiu trenkė į veidą ir praskėlė lūpą. Ryte atsikėlęs rado sulūžusią kėdę ir ją suremontavo. Jis nematė, kad S. Š. būtų mušęs A. L. pagaliu ar šepečiu. Jis ir kiti asmenys, buvę nakvynės namuose, išskyrus S. Š., A. L. nemušė. Tik S. Š. mušė ir spardė A. L.. Nuėjo miegoti naktį, o ryte atsikėlęs nuėjo į tualetą, ir dušo patalpoje rado nebegyvą A. L.. Vakare S. Š. jo paprašė padėti išnešti A. L. iš nakvynės namų. Apie 3 val. nakties jis su S. Š. išnešė A. L. prie vidurinės mokyklos ir paliko. Kaltinamasis S. J. taip pat parodė, kad A. L. iki įvykio nebuvo sužalotas.
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. J. parodė kaip ir kokiomis aplinkybėmis S. Š. mušė A. L. (2 t., b. l. 145-154).
Motyvuojamoji dalis
Akistatos su S. Š. metu kaltinamasis S. J. patvirtino savo duotus parodymus nurodydamas, kad kaltinamasis S. Š. A. L. sudavė smūgius rankomis ir spardė kojomis (b. l. 38-40, 2 t).
Nukentėjusioji L. L. parodė, kad A. L. buvo jos sūnus. Sūnus nuolat su ja negyveno, tačiau lankydavosi jos namuose. Paskutinį kartą A. L. pas ją buvo atvažiavęs 2012 m. sausio 29 d. Buvo blaivus, prabuvo sekmadienį, pirmadienį, o antradienį išvažiavo.
Nukentėjusioji prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, Turtinę žalą sudaro išlaidos susijusios su sūnaus laidotuvėmis: 155,00 Lt už medicinines paslaugas morge, 1868,00 Lt už
gėles, karstą, ir kitas ritualines paslaugas. Transporto priemonėms ir degalams išleido165,60 Lt., taip pat užsakė paminklą, kurio kaina 2506 Lt. Taigi, iš viso jai turtinė žala sudaro 4694,60 Lt. Taip pat netekus sūnaus, patyrė dideles moralines kančias, psichologinį stresą, sušlubavo sveikata, todėl prašo šioje byloje ją pripažinti civiline ieškove ir dėl jai padarytos neturtinės žalos priteisti 100 000 Lt. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, iš viso 104694,60 Lt.
A. R. 2012-02-02, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. gyveno Radviliškio nakvynės namuose. Lapkričio mėnesį nakvynės namuose apsigyveno S. Š., S. J., A. L. ir dar vyras, vardu J.. 2012 m. sausio 31 d., apie 20 val., S. J. su S. Š. parsinešė 3 butelius degtinės. Kilus konfliktui dėl maisto S. Š. priėjęs prie A. L. kumščiu trenkė jam į veidą. Nuo gauto smūgio iš nosies A. L. bėgo kraujas. Po to S. Š. išgėrė degtinės ir pradėjo spardyti A. L. į galvą, suėmęs už rūbų trenkė A. L. į sieną, sulaužęs kėdę, jos nuolauža 4-5 kartus ja sudavė A. L. į galvą. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad S. Š. A. L. galėjo suduoti apie 20 smūgių (1 t., b. l. 198-199).
Akistatos su S. Š. metu A. R. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad S. Š. mušė A. L. rankomis, spardė, daužė jo galvą į sieną, medine kėdės koja sudavė nukentėjusiajam į galvą (2 t., b. l. 41-43).
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. R. parodė, kaip kaltinamasis S. Š. nukentėjusiajam A. L. kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, suėmęs už striukės keletą kartų trenkė nukentėjusiojo galvą į sieną, daug kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, šokinėjo ant nukentėjusiojo (b. l. 187-196, t. 1).
2012-02-10 papildomo parodymų patikrinimo vietoje metu A. R. nurodė, kad S. Š. šokinėjo ant A. L., trankė galvą į sieną (1 t., b. l. 187-196).
Iš įvykio vietos, daiktų ir lavono apžiūros protokolo 2012-02-02 matyti, kad įvykio vieta yra Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), kur prie mokyklos pastato rastas lavonas, taip pat Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) pastate esantys nakvynės namai. Nakvynės namų koridoriuje ant grindų, sienos, laukujų durų ir staktos, šepečio koto bei koridoriuje rasto pagalio užfiksuotos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 28-6).
Iš specialisto išvados Nr. M 70/12(04) matyti, kad A. L. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius. A. L. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 34-48 valandas iki jo kūno tyrimo pradžios.
A. L. padaryti sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje (180), povoratinklinė kraujosruva, kraujas smegenų skilveliuose, kraujosruvos kaktoje, kairiame ir dešiniame momenyje, pakaušyje, muštinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, viršutinėje lūpoje, trauminis kepenų plyšimas, kairės pusės 4-9 šonkaulių ir dešinės pusės 2, 9-12 šonkaulių lūžiai, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešiniame ir kairiame skruoste, lūpose, pasmakrėje, kairės ir dešinės ausies kaušelyje, kairiame paausyje, kakle, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, abiejose plaštakose, nubrozdinimai veide, kairiame momenyje, abiejose plaštakose, nugaroje, dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, padaryti per kelias valandas iki mirties. Visi A. L. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. A. L. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 48 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Tikėtina, kad A. L. po jam padarytų kūno sužalojimų galėjo išbūti gyvas keletą valandų. Mirusiojo A. L. kraujyje rasta 1,47 promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinka lengvą girtumo laipsnį (1 t, b. l. 121-125).
Iš specialisto išvados Nr. pM 8/12-70/12(04) matyti, kad nėra galimybės spręsti, ar A. L. buvo mušamas šluota su cilindro formos mediniu kotu, apžiūrėti pateikta medine kėdės dalimi. Tikėtina, kad A. L. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas spardant galvą. Šokinėjant ant krūtinės ir pilvo galėjo būti padaryti trauminis kepenų plyšimas, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar A. L. buvo trankomas į sieną. A. L. deformacija veide atsirado nuo kaktos, skruosto, ir lūpų patinimo dėl veido sumušimo (1 t., b. l. 129-131).
Specialistas Jurgis Sakalas apklausos metu papildomai paaiškino, kad nėra galimybės nurodyti tikslaus laikotarpio nuo kūno sužalojimų padarymo iki mirties. Neatmetama galimybė, kad A. L. po sužalojimų padarymo galėjo išbūti gyvas ilgiau nei 10 valandų. Tai neprieštarauja bylos duomenims, kad A. L. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-01-31, apie 22 val. (1 t., b. l. 132).
Iš specialisto išvados Nr. G 287/ 12(04) matyti, kad S. Š. nustatyti sužalojimai. Jie galėjo būti padaryti 3 ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Neatmetama, kad tiriamasis galėjo susižaloti pats, smūgiuojant į žmogų, ar į kokį kitą kietą paviršių turintį daiktą. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 85).
Teisiamojo posėdžio metu specialistas Jurgis Sakalas paaiškino, kad A. L. sužalojimai buvo padaryti suduodant 44 smūgius, o dar 4 sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūvant.
Kaltinamasis S. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad jis nužudė nukentėjusįjį A. L., tačiau neigia, kad jis šokinėjo ant jo krūtinės ir pilvo bei kad medine kėdės dalimi sudavė nukentėjusiajam.
Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis padėjo kaltinamajam S. Š. iš įvykio vietos išnešti ir prie mokyklos palikti nukentėjusįjį A. L..
Teismas spręsdamas kaltinamųjų kaltės klausimą, šiuos kaltinamųjų parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaujasi jais tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.
Nors kaltinamasis S. Š. ir neigia sudavęs nukentėjusiajam A. L. medine kėdės dalimi bei šokinėjęs ant krūtinės ir pilvo, teisiamojo posėdžio metu, jau po kaltinamųjų apklausos, nurodydamas, kad A. L. į nakvynės namus grįžo sumuštu veidu, tačiau jo tokius parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai, specialisto išvados, liudytojo A. R., kaltinamojo S. J. parodymai. Liudytojas A. R. nurodė, kad jis matė, kaip S. Š. nukentėjusiajam A. L. kumščiu sudavė į veidą, suėmęs už striukės keletą kartų trenkė nukentėjusiojo galvą į sieną, daug kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, šokinėjo ant nukentėjusiojo, nukentėjusiajam. Akistatos su S. Š. metu A. R. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad S. Š. mušė A. L. rankomis, spardė, daužė jo galvą į sieną, sulaužęs kėdę jos nuolauža 4-5 kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu šis liudytojas parodė, kaip kaltinamasis S. Š. nukentėjusiajam A. L. kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, suėmęs už striukės keletą kartų trenkė jo galvą į sieną, daug kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, šokinėjo ant jo. Kaltinamasis S. J. parodė, kad jis matė, kaip S. Š. A. L. sudavė smūgius rankomis ir spardė kojomis. Be to, šis kaltinamasis nurodė, kad A. L. į nakvynės namus grįžo sveikas ir nesužalotas. Netikėti liudytojo A. R. ir kaltinamojo S. J. parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, nes jų parodymai teismui nekelia jokių abejonių yra nuoseklūs. Be to jų parodymus iš dalies patvirtina ir specialisto išvada iš kurios matyti, kad šokinėjant ant krūtinės ir pilvo A. L. galėjo būti padaryta trauminis kepenų plyšimas, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai, o jo mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius. Esant tokiems įrodymams kolegijai nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis S. Š. nukentėjusiajam sudavė medine kėdės koja, šokinėjo ant nukentėjusiojo, jį mušė ir spardė, trenkė į sieną.
Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus bei kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis S. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis itin žiauriai nužudė A. L..
Kadangi teisiamojo posėdžio metu specialistas paaiškinimo, kad A. L. sužalojimai buvo padaryti suduodant 44 smūgius, o dar 4 sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant, todėl esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam S. Š. iš kaltinimo šalintini 4 smūgiai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinas priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. A. L. mirė nuo galvos traumos. Tarp S. Š. veiksmų ir įvykusių padarinių – mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. Š. mušdamas rankomis, spardydamas, suduodamas medine kėdės dalimi, trenkdamas į sieną ir šokinėdamas ant nukentėjusiojo A. L. pilvo ir krūtinės suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Visa tai suprasdamas jis numatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam ir to siekė. Taigi teismas visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad A. L. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo galvos traumos.
Kaip matyti iš specialisto išvados ir specialisto parodymų, kad nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai: spardant galvą, šokinėjant ant krūtinės ir pilvo. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 44 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Itin žiaurų kaltinamojo S. Š. veikimo būdą nužudant nukentėjusįjį A. L., rodo pavartoto smurto pobūdis, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija, įrankiai: nukentėjusysis A. L. smūgiu buvo pargriautas ant žemės, smūgiuota į galvą ir kitas kūno vietas. Sužalojimai A. L. padaryti ne mažiau kaip 44 smūgių, įskaitant ir smūgius žalojančiais įrankiais - medine kėdės dalimi, buvo šokinėjama ant jo krūtinės, daužomas į sieną. Po sužalojimų padarymo galėjo išbūti gyvas ilgiau nei 10 valandų, akivaizdu, kad kaltinamasis savo veiksmais A. L. sukėlė didžiulį fizinį skausmą, darytina išvada, kad A. L. buvo nužudytas itin žiauriai, todėl S. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.
Kaltinamasis S. J. supratęs, kad S. Š. nužudė nukentėjusįjį A. L., padėjo kaltinamajam S. Š. išnešti nukentėjusįjį A. L. iš nakvynės namų ir taip kaltinamasis padėjo paslėpti labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, todėl S. J. veika kvalifikuotina pagal BK 237 str. 1 d.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kolegija nenustatė kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių kadangi jis, keitė parodymus bandydamas sušvelninti savo padėtį, tai rodo jo nenuoširdumą ir tai, kad jis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Iš specialisto išvados Nr.90TPK-37/2012 matyti, kad S. Š. diagnozuoti lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas nėra medicininiai nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai.
Esant tokiai specialisto išvadai, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis S. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas (t.2, b.l. 130).
Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais bei BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis S. Š. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 6 p.), ankščiau teistas už analogišką nusikaltimą ir praėjus tik keliems mėnesiams po bausmės atlikimo vėl nužudė žmogų, iš laisvės atėmimo vietos charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 122), visos šios aplinkybės rodo kaltinamojo nenorą pasitaisyti. Kolegija kaltinamojo S. Š. lengvinančių aplinkybių nenustatė, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis S. Š. turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamojo S. Š. anksčiau padarytų nusikaltimų ir naujai padaryto nusikaltimo derinys sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Todėl teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo naujai padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę, daro išvadą, kad S. Š. kelia padidintą pavojingumą visuomenei ir pripažįsta jį pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.) todėl skirtina jam terminuota laisvės atėmimo bausmė, įstatymo numatytam tokios bausmės maksimumui.
Kaltinamasis S. J. padarė nesunkų nusikaltimą ( BK 237 str. 1 d. ). Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo numatytam tokios bausmės minimumui.
Kadangi kaltinamasis S. J. ne visiškai atliko bausmę paskirtą 2011-08-09 Radviliškio rajono apylinkės nuosprendžiu, todėl naujai paskirta bausmė bendrintina su aukščiau paminėtu nuosprendžiu BK 64 str. tvarka.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. L. ieškiniu (1 t., 140-147 b. l.) prašo priteisti iš S. Š. 4694,60 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Civilinė ieškovė L. L. nurodo, kad turtinę žalą sudaro 1868 Lt laidojimo išlaidos, 155 Lt. medicinos tarnybai, 165, 60 Lt kelionės išlaidos ir 2506 Lt paminklui pastatyti.
Kadangi konstatuota, jog A. L. mirė dėl S. Š. nusikalstamų veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei priteistinas iš šio kaltinamojo.
Kolegijos nuomone, nukentėjusios ir civilinės ieškovės ieškinys yra pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.
Neturtinės žalos atlyginimo tikslas - kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtas dvasines kančias.
Vertindamas ieškovei L. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji neteko sūnaus, su kuriuo ji bendravo. Teismo nuomone, kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes - dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl sūnaus netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamojo S. Š. turtinę padėtį: nedirbantis, nekilnojamo turto neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina.
Įvykio vietos apžiūros metu, A. R. asmens apžiūros metu paimtus S. Š. seilių pavyzdžius, A. R. seilių pavyzdžius, medinę kėdę, šluotą mediniu kotu, saugomus Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK daiktų saugykloje, sunaikinti.
Pas S. V. saugomą sąsiuvinį palikti S. V..
Pas S. Š. saugomus batus palikti S. Š..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str., 254 str. 4 d. str., teismas
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti laisvės atėmimą 20 ( dvidešimčiai ) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p. S. Š. pripažinti pavojingu recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką S. Š. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-02-02 iki 2012-12-03.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Š. palikti tą pačią – suėmimą.
Bausmės pradžia laikyti 2012-12-03, t.y. nuosprendžio paskelbimo dieną.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. ir paskirti jam 4 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti su 2011-08-09 Radviliškio rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. J. paskirti laisvės atėmimą 4 mėnesius ir 2 (dvi) dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką S. J. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-02-02 iki 2012-02-16. Kardomąją priemonę S. J. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą. Bausmės pradžia laikyti 2012-12-03, t.y. nuosprendžio paskelbimo dieną.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Priteisti L. L. iš S. Š. 4694,60 Lt turtinei žalai atlyginti ir 70. 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
R., S. Š. seilių pavyzdžius, medinę kėdę, šluotą mediniu kotu sunaikinti.
Pas S. V. saugomą sąsiuvinį, palikti S. V..
Pas S. Š. saugomus batus, palikti S. Š..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio
nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniams teismui per šį teismą.