Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorui O. M., nukentėjusiajai D. L., jos atstovei adv. V. J., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai R. J., Kalvarijos VTAS atstovei Ž. K., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo vedęs, dirbantis UAB „Parama“, suvirintoju-remontininku, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2013 m. kovo mėn. 4d., apie 08 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, dėl to, kad nukentėjusioji prieš mažametį sūnų E. L., gim. 2004 m., pavartojo fizinį smurtą, tyčia rankomis sugriebė savo žmonai D. L. už galvos ir ją prispaudė prie sienos. Po to, sugriebė už ant žmonos kaklo buvusio šaliko galų ir juos tempdamas veržė šaliko kilpą, spausdamas D. L. kaklą. Tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, jog smurto prieš žmoną nenaudojo, tik gynė savo vaiką nuo žmonos smurto. Paaiškino, kad 2013 m. kovo 4 d., ryte buvo namuose, ruošėsi į darbą. Išgirdo, kaip žmona pradėjo šaukti ant mažamečio sūnaus Eitvydo, gim. 2004 m., Matė, kaip žmona sūnų paguldė ant lovos ir per sėdmenis tris kartus sudavė delnu, dėl ko sūnus pradėjo verkti. Vėliau, sūnui paėmus sąsiuvinį, žmona jį atėmė ir įmetė į krosnį. Matė, kaip žmona sūnui dar tris kartus ranka sudavė per rankas ir du kartus per sprandą. Vaikui žarstekliu bandant išimti sąsiuvinį iš pečiaus, žmona atėmė žarsteklį ir juo pradėjo mojuoti. Nuo šių suduotų smūgių sūnus pradėjo verkti. Nurodė, kad dėl to supyko ir gindamas sūnų, sugriebė rankomis už galvos žmoną, prispaudė prie sienos ir klausė, kodėl ji skriaudžia sūnų. Po to, rankomis sugriebė už šaliko, kurį žmona buvo apsirišusi ant kaklo ir stipriai pakėlė į viršų. Tai truko apie kelias sekundes. Taip padarė gindamas savo sūnų nuo žmonos smurto prieš vaiką. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes žmona depresija serga jau keleri metai.

Nukentėjusioji D. L. nurodė, kad, norėdama sudrausminti savo mažametį sūnų E. L., gim. 2004 m., turintį lengvą invalidumą, kuris užsiožiavo, nes norėjo vykti į ligoninę ir metė į pečių sąsiuvinį, atėmė iš vaiko rankoje laikytą žarsteklį ir švelniai sudavė delnu per užpakalį. Pasak jos, tada kaltinamasis pradėjo ant jos šaukti, kodėl muša sūnų ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nurodė, kad vyras atėmė iš jos žarsteklį, sugriebė rankomis jai už galvos, prispaudė prie sienos. Tada vyras rankomis pagriebė už šaliko, kurį buvo užsirišusi ant savo kaklo ir šaliką veržė. Dėl to jautė skausmą, trūko oro. Visa tai matė sūnus Eitvydas, kuris pradėjo šaukti, kas kaltinamasis ją paleistų. Tada vyras ją paleido. Iš kaltinamojo prašo priteisti 5 000 lt. neturtinės žalos, nes po pavartoto smurto jai sutriko sveikata. Jaučia baimę, lankosi pas psichiatrą, naudoja antidepresantus. Be to, prieš sutuoktinį dar pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš ją.

Teismui nepavyko apklausti nepilnamečio liudytojo E. L., gim. 2004 m., nes pastarasis atsisakė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus. Be to, mažametis atsisakė duoti parodymus ir pas iki teisminio tyrimo teisėją ( b.l. 41- 42 ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikaltimą, patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai.

Protokole-pareiškime policijai D. L. nurodė, kad 2013-03-04 namuose jos vyras J. L. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2013 m. kovo 4 d. į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatą kreipėsi D. L., nurodydama, kad patyrė sutuoktinio J. L. fizinį smurtą. Ant D. L. kaklo pastebėtas paraudimas nuo suveržto šaliko (b.l. 5-7).

Specialisto išvadoje Nr. G 178/13(09) nurodyta, kad D. L. konstatuota kraujosruva dešinio dilbio srityje buvo padaryta kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas 2013-03-04, vienu poveikiu (b.l. 21).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 24/13(09) nurodyta, kad D. L., kai jai buvo sugriebta už galvos ir buvo veržiamas ant kaklo buvęs šalikas, galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 23).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog D. L. pateikė šaliką, kuriuo buvo veržiamas jos kaklas (b.l. 24).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas nukentėjusiosios D. L. pateiktas šalikas (b.l. 25-27), kuris pakvitavimu grąžintas D. L. (b.l. 28).

Neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis J. L. tyčia, iš asmeninių paskatų, t.y., supykęs dėl to, kad žmona sudavė jų mažamečiui sūnui E. L., gim. 2004 m., per užpakalį, rankomis sugriebė žmonai D. L. už galvos ir ją prispaudė prie sienos. Po to, sugriebė už ant žmonos kaklo buvusio šaliko galų ir juos tempdamas veržė šaliko kilpą, spausdamas D. L. kaklą. Tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Iš kaltinimo kaip neįrodyta šalinama aplinkybė, jog J. L. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y., kad padarė kraujosruvą D. L. dešinio dilbio srityje. Nors minėtą sužalojimą ir konstatavo specialistas, nurodydamas, kad sužalojimas buvo galimai padarytas 2013 03 04, tačiau įrodymų tyrimo teisme metu nebuvo nustatyta ir įrodyta ši aplinkybė, jog kaltinamasis kokiu nors būdu būtų sužalojęs nukentėjusiajai dešinės rankos dilbį jų konflikto metu. Nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad kaltinamasis kaip nors jai būtų sužalojęs ranką. Kaltinamasis irgi neigė suėmęs nukentėjusiajai už rankų. Be to, kaltinime nenurodyta, kokiu būdu J. L. padarė nurodytą kūno sužalojimą D. L.. Teismas nustatė tik tai, jog kaltinamasis buvo suėmęs rankomis nukentėjusiajai už galvos, po ko veržė ant jos kaklo buvusį šaliką, nuo ko D. L. jautė fizinį skausmą.

Teismas pažymi, jog kaltinamojo pavartotas smurtas prieš nukentėjusiąją ( rankomis suėmimas už galvos, prispaudimas prie sienos, šaliko veržimas ) negali būti vertinami kaip padarytas esant būtinajai ginčiai. LR BK 28 str. aiškiai nurodytos būtinosios ginties aplinkybės, t.y., turi būti pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis į asmenį, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamumą, kitas teises ir t.t.. Teismas nustatė, jog kaltinamasis smurtą prieš nukentėjusiąją pavartojo jau po to, kai ši sudavė nestipriai vaikui per užpakalį delnu. Teismas netiki kaltinamojo aiškinimais, kad jis smurtą panaudojo prieš žmoną, gindamas savo vaiką nuo galimo nukentėjusiosios smūgio sudavimo žarstekliu mažamečiui, nes tokių aplinkybių jis nebuvo nurodęs savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu ( buvo perskaityti jo parodymai LR BPK 276 str. tvarka, b.l. 64; 71 ). Nukentėjusioji neigė, jog buvo užsimojusi ar ketino suduoti savo mažamečiui sūnui. Be to, kaltinamojo parodymais teismas netiki dar ir dėl to, jog pasak kaltinamojo, nukentėjusioji vaikui sudavė viso apie 8 smūgius, t.y., tris kartus per užpakalį, vėliau dar tris kartus per rankas ir dar du kartus per sprandą, nes po įvykio specialistas apžiūrėjo mažametį E. L. ( b.l. 35 ) ir išoriškai jokių kūno sužalojimų vaikui nenustatė. Teismas konstatuoja, jog smurtą prieš nukentėjusiąją kaltinamasis pavartojo jau po to, kai ši sudavė delnu mažamečiui per užpakalį. Jokio nukentėjusiosios kitokio pavojingo kėsinimosi prieš vaiką ar į jo sveikatą daugiau nebuvo ir kaltinamojo prieš nukentėjusiąją pavartotas smurtas buvo kaip kerštas, iš pykčio, dėl to, kad žmona sudavė vaikui per užpakalį delnu. Teismas šią aplinkybę, t.y., tai, jog kaltinamasis smurtą pavartojo dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nukentėjusiosios D. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 lt. neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Asmuo, gindamas savo teises dėl padarytų nusikalstamų veikų, turi teisę reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą ( BPK 109str.). Pagal LR CK 6.250str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais-fizinio smurto pavartojimu, t.y., suėmimu rankomis už galvos, šaliko veržimu, kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, bei ir moralinę skriaudą, nes smurtas buvo vartotas mažamečio akivaizdoje, dėl ko vaikas išsigando ir pradėjo verkti. Nors nukentėjusioji ir iki įvykio lankėsi pas gydytoją psichiatrą ( b.l. 116 ), tačiau po šio įvykio taip pat iki šiol ne kartą lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Vartoja antidepresantus, nes tai patvirtino teismui apžiūrai pateiktas vaistų pasas. Atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamojo tyčinius nusikalstamus veiksmus išprovokavo neteisėti nukentėjusiosios veiksmai ( smurto prieš mažametį panaudojimas ), jog nukentėjusioji pas gydytoją psichiatrą jau lankėsi ir anksčiau, dėl ko jai buvo skirtas gydymas, nustatyta diagnozė vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kas neleidžia teismui manyti, jog šis susirgimas įvyko nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jog išoriškai nukentėjusiajai sužalojimai nebuvo padaryti, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo turinę bei šeiminę padėtį ( dirba, šiuo metu šeimoje negyvena, nes vyksta skyrybų procesas su nukentėjusiąja, ), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad iš kaltinamojo turi būti priteista 1000 lt. neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo priteisiama valstybei 240 lt. už antrinės teisinės pagalbos suteikimą baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai R. L., t.y., už atstovo advokato dalyvavimą byloje.

Kaltinamasis J. L. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Darbovietėje charakterizuojamas kaip geras, pareigingas darbuotojas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41str., 54str., 55str., ir 61str., teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti skirta viena iš švelniausių sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305, 307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d. ir už tai nuteisti 9 ( devynerių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajai D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo J. L. priteisti valstybei 240 lt. už antrinės teisinės pagalbos suteikimą byloje nukentėjusiajam, Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į VMI prie LR Finansų Ministerijos sąskaitą NR. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.