Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, trečiųjų asmenų E. A. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. P. ir E. A., ieškiniai atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-591-260/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. P. ir E. A. ieškinius atsakovams Č. D. ir R. D., tretieji asmenys: Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaras A. R. P., AB DnB Nord bankas, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Kauno skyrius, UAB „SSPC“, UAB „Eniro Lietuva“, Apsaugos policijos skyrius prie Kauno VPK, UAB „Metalo prekyba“, AB „Lietuvos energija“, AB TEO LT, UAB „Ašva“ , UAB „Kauno švara“, UAB „Neringos vanduo“, UAB „Šaltlita“, E. A., V. P., J. I., L. V., A. K., A. K., G. A., V. P., H. M., M. P., G. Š., R. A., J. R., J. D., J. B., D. M., D. R., A. S., V. T., A. P., R. L., R. Ž., V. T., E. K., V. J., J. R., M. V., A. D., A. O., B. R., R. C., J. P.. B. N., G. B., A. V., V. V., A. G., R. L., R. S., A. D., A. K., M. P., A. V., S. T., V. M., V. B., T. Č., V. M., L. M., Č. V., J. M., A. N., V. B., A. T., R. P., P. G., J. J. bei K. S., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Nors ieškovas ir nurodė, kad jam apie 2003 m. sausio 22 d. sutartį tapo žinoma tik 2009 m. kovo mėnesį, o tretieji asmenys V. P. ir E. A. nurodė, kad sužinojo apie ginčijamą sandorį tik šioje byloje 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartimi juos įtraukus dalyvauti trečiaisiais asmenimis, teismas sutiko su atsakovų nuomone, jog šie asmenys ieškinius pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminams. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai yra bendrosios CK 1.127 įtvirtintos nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas inter alia turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje K. P., T. P. v. A. G., Z. P., bylos Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.). Todėl ir nagrinėjamojoje byloje sprendžiant, ar senaties terminas praleistas, turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia. Ieškovas ir tretieji asmenys teigia, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2009 m. kovo ir rugsėjo mėnesiais. Maždaug po dviejų mėnesių jie ir pareiškė ieškinius. Tačiau teismas, sutikdamas su atsakovų nuomone, pripažino, jog CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visi akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ kreditoriai apie prašomą pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 22 d. sudarytą sutartį turėjo galimybę, o tuo pačiu ir pareigą, sužinoti vėliausiai 2006 m. liepos 4 d., nes 2006 m. birželio 22 dieną vykusiame bankrutuojančios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ kreditorių susirinkime administratorius informavo kreditorius, kad jis patikrino bendrovės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki nutarties iškelti bankroto bylą akcinei bendrovei „Kauno statybininkas“ įsiteisėjimo ir nepastebėjo sandorių, neatitinkančių galiojantiems įstatymams, bendrovės tikslams, taip pat turėjusių įtaką tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Nesutikdami su tokia administratoriaus nuomone, kreditoriai, jei neįpareigojo tai daryti administratorių, privalėjo patys savarankiškai ginčyti AB „Kauno statybininkas“ sudarytą sandorį. Smulkią informaciją apie 2003 m. sausio 22 d. sutartį administratorius kreditoriams buvo pateikęs dar anksčiau, t. y. 2006 m. balandžio 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Šių paminėtų kreditorių susirinkimo protokolai buvo 2006 m. balandžio 25 d. ir 2006 m. liepos 4 d. perduoti AB „Kauno statybininkas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, buvo byloje (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-14-510/2008 IV tomo b.l. 79-101 ir 114 -128). Su šia byla ir joje esančiais paminėtais protokolais nuo 2006 m. liepos 4 d. teisę ir galimybę susipažinti turėjo visi akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ kreditoriai, net jei jie ir nedalyvavo kreditorių susirinkimuose. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad visiems AB „Kauno statybininkams“ kreditoriams reikalavimui pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 22 d. sutartį ieškinio senaties terminas baigėsi 2007 m. liepos 4 d.

Teismas nepagrįstu pripažino ieškovo nurodytą argumentą, kad AB „Kauno statybininkas administratorius neturėjo galimybės įvertinti 2003 m. sausio 22 d. sudaryto tarp AB „Kauno statybininkas“ ir Č. D. sandorio, nes visi įmonės dokumentai buvo paimti baudžiamosios bylos tyrimui. Iš jau paminėtų AB „Kauno statybininkas“ kreditorių susirinkimų medžiagos matyti, kad bankrutuojančios AB „Kauno statybininkas“ administratorius 2006 metais jau analizavo šį sandorį, apie jį gana smulkiai informavo kreditorius. Be to, iš baudžiamosios bylos Nr. 06-1-01080-03 medžiagos matyti, kad BAB „Kauno statybininkas“, atstovaujama administratoriaus, baudžiamojoje byloje buvo civiliniu ieškovu pripažintas dar 2004 m. lapkričio 10 d., o 2004 m. gruodžio 16 d. jam buvo pasiūlyta susipažinti su baudžiamąja byla, kurioje baigtas ikiteisminis tyrimas (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 06-1-01080-03 Nr. VIII tomo b.l. 169 ir IX tomo b.l. 21). Taigi administratorius turėjo galimybę ginčyti aptariamą sandorį dar 2004 metais.

Nepagrįstu teismas pripažino ir ieškovo teiginius, jog tik nuo 2009 m. kovo mėnesio, kai teismai galutinai nusprendė, kad AB „Kauno statybininkas“ turtas buvo neteisėtai perleistas S. S., atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl atsakovų Č. D. ir R. D. 2003 m. sausio 22 d. sudarytos sutarties. AB „Kauno statybininkas“ turtas nebuvo perleistas S. S.. 2006 m. kovo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi S. S. buvo parduotas atsakovų Č. D. ir R. D. turtas, t. y. tos pačios gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurias atsakovai už 200.000 Lt 2003 m. sausio 22 d. nupirko iš AB „Kauno statybininkas“. Šis 2006 m. kovo 16 d. sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau net ir vykstant dėl jo ginčui teismuose, nebuvo kliūtis kreditoriams reikšti ieškinius ir ginčyti 2003 m. sausio 22 d. akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ sudarytą sandorį.

Atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, argumentų dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir ieškinį atmetė nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje M. G. ir kt. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-761/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008).

Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog byloje ieškovo UAB „Ladavas“ CK 6.68 straipsnyje numatytu pagrindu pareikštas netiesioginis ieškinys yra nepagrįstas ir todėl atmestinas, o ieškovo UAB „Ladavas“ ir trečiųjų asmenų V. P. bei E. A. reikalavimai pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu atmestini dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Ladavas“ bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, E. A. ir V. P. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Ladavas“ ieškinį ir trečiųjų asmenų V. P. bei E. A. ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino rašytinius įrodymus – 2006 m. balandžio 7 d. ir 2006 m. birželio 22 d. AB „Kauno statybininkas“ kreditorių susirinkimo protokolus, kuriais remdamasis teismas ir nustatė Actio Pauliana senaties termino pradžią. Apeliantai pažymi, kad iš 2006 m. balandžio 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu pateiktos informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad būtent pastatai, perleisti atsakovams, buvo parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, o tuo pačiu ir suprasti apie tai, kad ši sutartis pažeidžia kreditorių teises. Taigi 2006 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime pateikta informacija negalėjo būti vertinama kaip informacija, kurią sužinoję, kreditoriai būtų neabejotinai galėję ir turėję suprasti apie jų teisių pažeidimą pardavus bankrutuojančios įmonės turtą už žymiai mažesnę nei rinkos kainą.

2. Teismas, nurodydamas, kad kreditoriai patys privalėjo savarankiškai ginčyti AB „Kauno statybininkas“ sudarytą sandorį, neatsižvelgė į tai, kad 2006 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo protokole (9 psl.) pažymėta, jog vertinant BAB „Kauno statybininkas“ sudarytų sandorių atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams, nebuvo įvertintas įmonės sudarytų sandorių ekonominis tikslingumas, t. y. nebuvo bandoma nustatyti, ar BAB „Kauno statybininkas“ turtą pardavė realiomis rinkos kainomis.

3. Tretieji asmenys apie ginčijamą sandorį sužinojo ieškovui kreipusis į Kauno apygardos teismą netiesioginiu ieškiniu dėl ginčijamo sandorio ir teismui 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi įtraukus trečiuosius asmenis proceso dalyviais šioje byloje, todėl Actio pauliana ieškinio senaties termino pradžia tretiesiems asmenims laikytina būtent 2009 m. rugsėjo 23 d. Tuo tarpu ieškovas apie tai, kad 2003 m. sausio 22 d. sudarytas sandoris pažeidžia jo interesus, sužinojo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2009 m. kovo 2 d. nutartį, todėl ieškovui Actio pauliana ieškinio senaties termino pradžia laikytina būtent 2009 m. kovo 2 d.

4. Pareikšti ieškiniai tiesiogiai susiję su 2006 m. kovo 16 d. sutarties pripažinimu negaliojančia, nes tik tuomet paaiškėjo, kad AB „Kauno statybininkas“ kreditorių teisės 2003 m. sausio 22 d. sutartimi buvo pažeistos (kreditoriai prašo pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 22 d. sutartį iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių buvo pripažinta negaliojančia 2006 m. kovo 16 d. sutartis, t. y. perleidus tą patį turtą už žymiai mažesnę nei rinkos kainą).

5. Viešasis interesas taip pat reikalauja, kad kreditorių teisėti ir pagrįsti reikalavimai bankroto proceso metu būtų patenkinti iš skolininko turto, todėl esant tokiai teisinei situacijai, kai paaiškėja, jog skolininkas turėjo turto, apie kurį nebuvo žinoma ar kad skolininkas tokį turtą nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, viešasis interesas reikalauja suteikti kreditoriams teisę ginti jų pažeistas teises ir teisėtus interesus siekiant, kad neteisėtai perleistas turtas būtų grąžintas skolininkui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai Č. D. ir R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš apeliantų lygiomis dalimis priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad CK 6.66 straipsnyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos. Tuo tarpu LAB „Kauno statybininkas“ bankroto administratorius nei per vienerius metus nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, nei iki pat įmonės likvidavimo jokių ieškinių dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nepareiškė. Atsakovai taip pat pažymi, kad LAB „Kauno statybininkas“ dar 2004 m. lapkričio 10 d. buvo pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinami R. B. ir kt., o 2004 m. gruodžio 16 d. jam buvo pasiūlyta susipažinti su baudžiamąja byla (baudžiamosios bylos Nr. 1-19-493/2006 T. 8, b. l. 169; T. 9, b. l. 21). Tuo tarpu apelianto nurodomoje Kauno apygardos tesimo civilinėje byloje Nr. 2-275-555/2007 buvo sprendžiamas ginčas dėl kitos 2006 m. kovo 16 d. sutarties, dėl kurios teisėtumo šioje byloje nebuvo sprendžiama.

Ieškovas UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“, kurio teisių perėmėjas yra UAB „Ladavas“, LAB „Kauno statybininkas“ kreditoriumi tapo pagal 20069 m. spalio 12 d. ir 2006 m. gruodžio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, o į kreditorių sąrašą įtrauktas Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. vasario 28 d. nutartimis. Tuo tarpu ieškovas, perimdamas reikalavimo teisę, perėmė ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises (CK 6.101 str. 2 d.), įskaitant ir teisę reikšti actio Pauliana, netiesioginį ieškinį ir kt. Taigi net skaičiuojant nuo 2006 m. spalio 12 d. – 2007 m. vasario 28 d., iki ieškinio praėjo daugiau kaip vieneri metai. Iš kitos pusės, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 str.), o kreditoriniai reikalavimai, kuriuos pradinis ieškovas UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ perėmė iš AB „Turto bankas“, buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-14-510/2008, T. 3, b. l. 100). Atitinkamai teisių apeliantams A. A. ir V. P. perleidėjai cedentai UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „SCHUCO Lietuva“ LAB „Kauno statybininkas“ kreditoriais buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 19 d. nutartimi, todėl nuo šios datos skaičiuotinas senaties terminas apeliantams A. A. ir V. P. (civilinė byla Nr. B2-14-510/2008, T. 5, b. l. 90 – 91, 104 – 106). Be to, vertinant, ar buvo praleistas ieškinio senaties terminas, atsižvelgtina ir į tai, kad pradinis ieškovas UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ yra juridinis asmuo – skolų supirkimo ir išieškojimo profesionalas, todėl jam keliami aukštesni atsargumo, atidumo, rūpestingumo profesinėje veikloje reikalavimai. Atitinkamai iš 2006 m. spalio 12 d. ir 2006 m. gruodžio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarčių 6.2 punktų spręstina, jog teisių pradiniam ieškovui perleidėjas AB „Turto bankas“ perdavė visus dokumentus ir suteikė visą informaciją, ne tik susijusią su reikalavimo teise, bet ir su bankroto procesu. Atsakovai taip pat atkreipia dėmesį, kad V. P. iki pradinio ieškovo UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reorganizavimo buvo jo vadovė – direktorė, o taip pat tuo pat metu buvo ir naujojo ieškovo apelianto UAB „Ladavas“ direktorė, todėl V. P. kaip fiziniam asmeniui buvo žinoma tas pats, kas buvo žinoma ir V. P. kaip pradinio ieškovo vadovei (pastaroji pasirašė ir 2006 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ sutartį). Atitinkamai E. A. aktyviai dalyvavo LAB „Kauno statybininkas“ bankroto procese (iš anksto balsavo raštu 2008 m. kovo 21 d. kreditorių susirinkime; civilinė byla Nr. B2-14-510/2008; T. 5, b. l. 133 – 141), o atsižvelgiant į darbingą apeliantų amžių (2007 m. rugpjūčio mėn. E. A. buvo 57 metų amžiaus, o V. P. – 47 m. amžiaus) darytina išvada, kad jų tikrovės suvokimo lygis , ypač įvertinant jų patirtį bei veiklos pobūdį, buvo ir yra palyginti aukštas. Atsakovai taip pat nurodo, kad kreditorius UAB „Ladavas“ yra privatus juridinis asmuo, o apeliantai E. A. ir V. P. – fiziniai asmenys (kreditoriai), todėl nagrinėjamu atveju viešasis interesas neegzistuoja. Be to, viešasis interesas turi būti ginanmas taip pat laikantis ieškinio senaties terminų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas palaiko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad bankas buvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tačiau, kadangi apie teismo posėdžius buvo skelbiama spaudoje, o šaukimai dalyvaujantiems byloje asmenims nebuvo siunčiami, bankas nežinojo apie iškeltą civilinę bylą bei apie joje priimtą sprendimą, o apie civilinę bylą sužinojo tik gavęs apeliacinio skundo egzempliorių. Tokiu būdu bankas neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos bei pasisakyti dėl ieškinio. Kartu tretysis asmuo nurodo, kad AB „Kauno statybininkas“ bankroto byloje bankas buvo pareiškęs 2 900 097, 66 Lt kreditorinį reikalavimą, o dalinai patenkinus banko reikalavimą, liko nepatenkintas 2 364 889,18 Lt kreditorinis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Nagrinėjamuoju atveju kolegija nustatė, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. ir 28 d. nutartimis į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškusius savarankiškų reikalavimų, įtraukė bankrutavusios AB ,,Kauno statybininkas“ kreditorius, jų tarpe ir AB ,,DnB Nord“ banką. Tuo pačiu teismas pripažino šių asmenų procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialinės teisės bei pareigos. Be to, paminėtomis nutartimis pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos dalyvių skaičių, apie teismo posėdį leido pranešti viešo paskelbimo būdu. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriais arba kai byloje yra daugiau kaip dešimt dalyvaujančių byloje asmenų (kaip nagrinėjamuoju atveju) ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų CPK 120 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 120 straipsnyje numatyta, kad procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę, priešingos šalies prašymu arba savo iniciatyva, pasiūlyti bendrininkams, kad jie paskirtų vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, o bendrininkams nurodyto įgalioto asmens nepaskyrus, teismas turi teisę įgaliotą asmenį nutartimi paskirti pats. Be to, jau minėto CPK 130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu procesiniai dokumentai gali būti įteikti juridiniam asmeniui, jeigu jų nebuvo galima įteikti CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Paminėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu vertina kaip išimtinį būdą įteikti procesinius dokumentus, išnaudojus visas kitas CPK numatytas galimybes. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad prieš paskelbiant apie teismo posėdžio datą ir vietą viešo paskelbimo būdu, buvo įvykdyti CPK 120 straipsnio bei 130 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas apie teismo posėdį pranešti viešo paskelbimo būdu, pažeidė jau minėtų procesinių teisės normų reikalavimus, dėl ko šis pranešimo būdas nagrinėjamuoju atveju nebuvo tinkamas.

Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Tiesa, nagrinėjamuoju atveju AB ,,DnB NORD“ bankas apeliacinio skundo nepadavė, o apie savo teisių pažeidimą išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą. Tačiau, turint omenyje, kad nurodytas tretysis asmuo, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius CPK 130 straipsnio 1 dalį, neturėjo galimybės įstatymo nustatytu laiku paduoti apeliacinio skundo, o apie bylos nagrinėjimą sužinojo tik gavęs apeliacinį skundą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo bei protingumo principus, nurodytą procesinės teisės normų pažeidimą vertina kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 329 str. 3 d. 1 p.).

Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad skelbiant apie teismo posėdžio laiką ir vietą, buvo pažeisti ir CPK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimai, pagal kuriuos viešo paskelbimo būdų procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant pranešimą vietos laikraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Tuo tarpu laikraštis ,,Kauno diena“ negali būti vertinimas kaip vietos laikraštis, nes jau minėto trečiojo asmens AB „DnB NORD“ banko buveinė yra Basanavičiaus g. 26, Vilniuje (T. 2, b. l. 96).

Be to, teisės būti išklausytas pažeidimas yra procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šio pažeidimo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme negalima, nes priešingu atveju, asmuo, kurio tokia teisė buvo pažeista, netektų teisė į apeliaciją (CPK 329 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybe, skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, ieškovui UAB „Ladavas“ grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 87; CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti UAB „Ladavas“ (į. k. 135807588) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) sumokėto žyminio mokesčio.