Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-21 · Civilinė byla Nr. e2-20951-1099/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
e2-20951-1099/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15213-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20951-1099/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15213-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.4.1.11.1; 3.4.1.11.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. R. (V. R.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo V. R. (V. R.) 400 Eur negrąžinto kredito, 59,62 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 21,08 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą (400 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 108 Eur administravimo mokesčio, 17,88 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. liepos 31 d. pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-88d74ktv (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui 36 mėnesių laikotarpiui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas, atsakovui įsipareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti pradiniam kreditoriui konkrečią skolos dalį ir palūkanas pagal patvirtintą mokėjimo grafiką.

3. Ieškovė ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pagal CPK 427 straipsnio 2 dalį, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovą informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti, priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-88d74ktv, pagal kurią atsakovui 36 mėnesių laikotarpiui buvo suteiktas 400 Eur kreditas, atsakovui įsipareigojant kiekvieno mėnesį sumokėti pradiniam kreditoriui konkrečią skolos dalį ir palūkanas pagal patvirtintą mokėjimo grafiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore (CPK 178, 185 straipsniai). Nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. kovo 1 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis.).

8. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 400 Eur negrąžintą kreditą ir 108 Eur administravimo mokestį tenkintinas.

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 59,62 Eur palūkanų – kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 21,08 Eur palūkanų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 31,20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kreditą (400 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi, matyti, kad šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas – metinė palūkanų norma 31,20 proc. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 59,62 Eur palūkanų – kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 21,08 Eur palūkanų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 31,20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kreditą (400 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 6.2. punkte atsakovas įsipareigojo, praleidęs mokėjimo terminus, mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17,88 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą taip pat laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas.

11. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (606,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 424–428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 59,62 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 62 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 21,08 Eur (dvidešimt vieną eurą 8 ct) palūkanų, paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą (400 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) administravimo mokesčio, 17,88 Eur (septyniolika eurų 88 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (606,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jei atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Liubkevič