- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2-704-1099/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei teisininkei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakovui J. V. surašytų privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto teisėtumo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) panaikinti 2023 m. kovo 27 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230327-00046; 2) panaikinti 2023 m. kovo 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230327-00047; 3) panaikinti 2023 m. kovo 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-230327-00043 (ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytas 2023 m. kovo 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-230309-00028 vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nes iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, jog ginčijamas 2023 m. kovo 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-230327-00043).
3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2023 m. kovo 27 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-230327-00043 (toliau – Aktas), kuriame buvo nustatyta, jog ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. vykdė paprastąjį remontą, keičiant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Pastatas), išvaizdą. Tuo pagrindu 2023 m. kovo 27 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230327-00046 (toliau – Nurodymas1), taip pat 2023 m. kovo 27 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230327-00047 (toliau – Nurodymas2; Nurodymas1 ir Nurodymas2 abu kartu toliau – Nurodymai), kuriuose buvo nurodyta: – nevykdyti jokių Pastato statybos darbų išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, dėl kurių surašytas Nurodymas2; – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išmontuoti neturint statybą leidžiančio dokumento įrengtas Pastato kiemo pusės fasade esančias pusrūsio lauko duris ir atstatyti plytų mūru susiaurintą šių durų angą į padėtį, buvusią iki remonto; išmontuoti įstatytą plastikinį langą su stiklo paketu ir atstatyti susiaurintą šio lango angą į padėtį, buvusią iki remonto; pašalinti kito lango pusės angos užmūrijimą ir atstatyti jo angą į padėtį ir išvaizdą, buvusią iki atlikto paprastojo remonto, dėl kurio surašytas Aktas, sutvarkyti statybvietę.
4. Visų pirma, ieškovas aiškina, kad Nurodymuose ir Akte, kaip administraciniuose aktuose, privalėjo būti nurodyti motyvai bei konkrečios teisės aktų normos, kurios atitiktų ieškovo neva tai padarytą pažeidimą, jo pobūdį ir mąstą, tačiau, anot ieškovo, juose nėra netgi nustatytų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog ieškovo atliktiems remonto darbams yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, neįvardijami neva tai ieškovo atlikti konkretūs statybos darbai, jų rūšis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Ieškovo vertinimu, atsakovė padarytų išvadų nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl priimti individualūs administraciniai aktai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o juos priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai, Nurodymai bei Aktas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.
Šalies argumentai
5. Ieškovas teigia, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, jog ieškovo atlikti darbai neva tai kažkaip pakeitė ar pakeičia Pastato išvaizdą; be to, šio priimto sprendimo visiškai nemotyvavo, t. y. nenurodė kaip, atsakovės manymu, buvo pakeista Pastato išvaizda. Anot ieškovo, ginčas byloje kilo dėl seno lango ir senų durų pakeitimo, t. y. dėl to, jog atsakovė užfiksavo, kad Pastato kiemo pusės pusrūsio fasade yra užmūryta pusė lango angos, mūro plotis 0,7 m, aukštis 0,8 m, mūre įmontuotos ventiliacinės grotelės; kito lango anga susiaurinta 0,15 m, įstatytas plastikinis langas su stiklo paketu, lango plotis 1,05 m, aukštis 1,35 m; plytų mūru susiaurinta išorinių durų anga 0,32 m, įmontuotos ventiliacinės grotelės, įstatytos plastikinės durys su stiklo paketais, durų plotis 1,0 m, aukštis 2,10 m.
6. Ieškovo vertinimu, atsakovė nepagrįstai surašė Nurodymus, kadangi atliktais remonto darbais nebuvo pakeista Pastato išvaizda, o tik buvo suremontuotas, sutvarkytas senas langas, vietoje kurio buvo įstatytos grotos, užmūryta neveikiančių durų anga, ir laikinai užmūryta dalis buvusio lango angos, kadangi sandėliuko savininkas, su kuriuo ieškovas dalijasi šiuo langu, atsisakė prisidėti prie lango pakeitimo (jis tiesiog užsidengė lango angą kartono gabalais). Taigi, anot ieškovo, tokių darbų atlikimui nėra reikalinga rengti nei projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, kadangi nebuvo pakeista Pastato išvaizda, lyginant su ta, kokia buvo iki lango ir durų pakeitimo. Pažymi, kad ieškovas šiuo atveju tesiekė pakeisti senus, išdužusius langus ir duris, jog sandėliukuose nebebūtų galimybės apsigyventi benamiams ir parazitams. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Pastate nuo seno buvo ir yra suformuotos langų bei durų angos, tačiau rūsio ir Pastato savininkams neprižiūrint Pastato ir netvarkant rūsių, vietoje langų tam tikrose vietose atsirado skylės (atviros angos) arba grotos, kurios dangstomos kartonais ir kt. priemonėmis, o per jas lindo žiurkės, parazitai ir benamiai; iki ieškovui atliekant remonto darbus, langų angos, kitų asmenų, jau buvo sumažintos (primūrijant plytas), o durų anga užtaisyta netinkamomis priemonėmis. Ieškovas vietoje išbyrėjusių langų savo rūsio patalpose, į tą pačią lango angą įmontavo vieną langą, bandydamas kuo tiksliau pataikyti į buvusius lango angos matmenis, tačiau tai padaryti buvo gana sunku, nes akivaizdžiai matyti, jog angos dydis kadaise buvo keistas, dėl šių priežasčių nebuvo galimybės tiksliai išsiaiškinti tikslaus lango angos dydžio nuo Pastato pastatymo.
7. Taigi, aiškina, kad ieškovas vykdė savo rūsio patalpų paprastojo remonto darbus ir gavęs Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų „Naugarduko 20” bendrijos sutikimą, sutvarkė laikinai užtaisytą durų angą ir įstatė toje vietoje duris (durų anga nebuvo platinama), taip pat pakeitė esamas grotas į langus, kurie buvo ir anksčiau, todėl tokiems darbams nebuvo būtina gauti statybą leidžiančio leidimo, taip pat nėra reikalinga šio daikto pakeitimų (naujų langų ir durų sudėjimo) įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir/ar atlikti jo kadastrinių matavimų.
8. Pažymi, kad ginčijami Nurodymai priimti neatlikus objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos Nurodymų pagrįstumui, įvertinimo, todėl surašyti Nurodymai taip pat pažeidžia lex retro non agit principą, o kartu neatitinka VAĮ įtvirtinto teisėtumo principo ir sudaro pagrindą pripažinti Nurodymus neteisėtais. Aiškina, kad atsakovės tyrimas dėl atliktų statybos darbų buvo pradėtas dar 2021 m. balandžio 2 d., pagal 2021 m. vasario 19 d. skundą; tuo pagrindu 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 2D-8198 ieškovas buvo paprašytas pateikti pasiaiškinimą, kurį ieškovas pateikė 2021 m. birželio 18 d. Nurodo, kad ieškovas prašė pradėtą tyrimą nutraukti dėl mažareikšmiškumo, tačiau jokio atsakymo negavo; jokių kitų tyrimo veiksmų daugiau nebuvo atlikta, todėl ieškovas pagrįstai manė, jog tyrimas seniai nutrauktas. Be to, ieškovas akcentuoja, kad skundas per nustatytus terminus nebuvo išnagrinėtas, t. y. atsakovė pažeidė įstatymų nuostatas išnagrinėti skundą per nustatytą terminą (20 darbo dienų); taip pat pažeidė kitus terminus – per 10 darbo dienų patikrinti statybą, pavėluotai surašė tiek Aktą, tiek Nurodymus. Be to, ieškovui nebuvo paaiškintos jo turimos teisės bei pareigos, nebuvo išaiškinta Nurodymų įvykdymo tvarka, apskundimo bei terminų pratęsimo galimybė.
Šalies argumentai
9. Ieškovas nurodo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11, 14 straipsnių nuostatas, nes neišsiaiškinusi aplinkybių ir visų jų neištyrusi, įpareigojo ieškovą „pašalinti savavališkos statybos padarinius“, nors nėra atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadų, kad ieškovo atliktų remonto darbų apskritai negali būti, jog jie prieštarauja įstatymams; atsakovės įpareigojimas taikomas visiškai jo nemotyvuojant, parinktos poveikio priemonės neproporcingos (neadekvačios) nustatytam pažeidimui (jeigu jis būtų patvirtintas teisme), ypač įvertinus tai, kad nėra kompetentingų institucijų išvadų, kad atliktų remonto darbų pobūdis iš viso nėra galimas.
10. Ieškovas akcentuoja, kad jam nėra aišku kokiu būdu buvo nustatyti atsakovės nurodyti pažeidimai, kaip atsakovė apskaičiavo ir sugebėjo nurodyti plotus, jeigu atsakovė neturėjo ir neturi duomenų iš VĮ „Registrų centras“, kurie leistų pagrįstai teigti ir įrodytų, jog ieškovas atliko atsakovės nurodytus Pastato fasado keitimus (angų platinimus/siaurinimus). Pažymi, kad į bylą pateiktas Pastato rūsio patalpų planas, kuris sudarytas 1979 m. kovo 1 d., jokio kito plano nėra. Atitinkamai toks senas Pastato rūsio planas jau seniai nebeatitiko esamos pastato išvaizdos, be to, šis planas yra netikslus (kadangi to meto matavimai buvo atliekami neturint lazerių ir kitų šiais laikais naudojamų prietaisų, dėl to atliekant naujus matavimus visuomet atsiranda paklaida). Kita vertus, net ir pateiktame Pastato rūsio 1979 m. kovo 1 d. plane nėra pažymėtų angų išmatavimų (nustatyti koks buvo autentiškas Pastato angų dydis yra neįmanoma); atitinkamai nėra aišku kokiais duomenimis vadovaujantis atsakovės buvo nuspręsta ir išmatuota, jog ieškovas siaurino/platino langų ir durų angas būtent tiek, kiek nurodo atsakovė.
11. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Nurodė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju atliko Pastato paprastojo remonto darbus – įstatė langą ir duris, o kitą pusę lango užmūrijo, tačiau tokiems darbams, anot atstovės, nebuvo/nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi tokiais darbais nebuvo pakeista Pastato išvaizda. Pažymėjo, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog ginčui aktualūs durys bei langai jau buvo ir anksčiau, tačiau jie buvo užmūryti ar vietoje jų įstatytos grotos, todėl ieškovas faktiškai tik atkūrė tai, kas buvo anksčiau (pagal Pastato 1979 m. planą). Aiškino, kad jokiuose planuose nebuvo nurodyta kokie buvo ankstesni/autentiški durų ir langų išmatavimai, atsakovė jų taip pat nenustatė, todėl nėra aišku kaip atsakovė galėjo nustatyti išmatavimų pakeitimus, atitinkamai nėra įrodyta, jog ieškovas keitė Pastato išvaizdą. Be to, pažymėjo, kad atsakovė vykdė tyrimą labai ilgai, beveik du metus, pažeidė eilę teisės aktų nustatytų terminų, todėl vien dėl procedūrinių pažeidimų ginčijami Aktas ir Nurodymai turėtų būti panaikinti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė patikrinimą vietoje atliko tik 2021 m., o Aktą ir Nurodymus surašė tik po dviejų metų (pakartotinai nepatikrinus); be to, juos surašė kitas specialistas (ne tas, kuris tikrino).
Atsiliepimas
12. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
13. Nurodo, kad Inspekcijoje 2021 m. vasario 23 d. buvo gautas suinteresuotų asmenų skundas, kuriame buvo nurodoma, jog ieškovas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpose atliko statybos darbus, pakeisdamas fasado išvaizdą. Tuo pagrindu Inspekcija 2021 m. balandžio 2 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio pagrindu surašė 2021 m. balandžio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-503, kuriame, be kita ko, buvo nustatyta, kad: užmūryta apie ½ dalis lango angos, mūro plotis apie 0,7 m, aukštis apie 0,8 m, mūre įmontuotos ventiliacijos grotelės; kito lango anga susiaurinta apie 0,15 m, įstatytas plastikinio profilio langas su stiklo paketu, lango plotis apie 1,05 m, aukštis 1,35 m; plytų mūru ir skiediniu susiaurinta durų anga apie 0,32 m, įstatytos plastikinės durys su stiklo paketais, durų plotis apie 1,00 m, aukštis apie 2,10 m; mūre įmontuotos ventiliacijos grotelės; atliktas paprastasis remontas keičiant pastato išvaizdą.
Šalies argumentai
14. Aiškina, kad Inspekcija 2021 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“, prašydama pateikti gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei buto, adresu (duomenys neskelbtini)-6, Vilniuje, kadastrinių matavimų bylas; taip pat 2021 m. gegužės 21 d. raštu įpareigojo ieškovą pateikti papildomus paaiškinimus/duomenis, kuriuos ieškovas pateikė 2021 m. birželio 18 d. Be to, Inspekcija 2023 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kuris 2023 m. kovo 24 d. atsakyme, be kita ko, nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau patenka į saugomą Vilniaus miesto istorinę dalį vad. Naujamiesčiu teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33653); pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra kultūros paveldo statinys. Remiantis nurodytais duomenimis, Inspekcija 2023 m. kovo 27 d. surašė ginčijamus Aktą ir Nurodymus.
15. Aiškina, kad Inspekcija, nagrinėdama gautus skundus, patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius duomenis ir nustatė, jog statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasade atliktus remonto darbus, nėra, nors, anot atsakovės, šiuo atveju jis buvo būtinas, nes atliekant paprastąjį remontą, be kita ko, buvo užmūryta pusė lango angos, mūre įmontuotos ventiliacinės grotelės; kito lango anga susiaurinta; plytų mūru susiaurinta išorinių durų anga, įmontuotos ventiliacinės grotelės. Teigia, kad nagrinėjamu atveju remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Statybos techninio reglamentu STR 1.05.01:2017, statybą leidžiantis dokumentas reikalingas atlikti statinio paprastąjį remontą kultūros paveldo statinyje, kai keičiama statinio išvaizda. Akcentuoja, kad STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodyta, jog pastato išvaizdos keitimu laikoma, be kita ko, fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas.
16. Taigi, anot atsakovės, nagrinėjamu atveju atliktiems namo fasado paprastojo remonto darbams, keičiantiems pastato išvaizdą, privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti paprastojo remonto darbus; ieškovas minėto dokumento nepateikė, todėl jam už savavališkai atliktus namo fasado paprastojo remonto darbus, keičiančius pastato išvaizdą, 2023 m. kovo 27 d. surašyti Aktas ir Nurodymai.
Atsiliepimas
17. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad ji iš viso neatsakė į ieškovo prašymą pradėtą tyrimą nutraukti, nes Inspekcija tokį sprendimą galėjo priimti tik įvertinusi visas skundo tyrimui išnagrinėti būtinas aplinkybes, t. y. gavusi reikalingus duomenis ir informaciją iš kitų kompetentingų institucijų; šią informaciją atsakovė ieškovui nurodė ir 2021 m. gegužės 21 d. rašte. Taigi, tik baigusi nagrinėti gautą skundą dėl ieškovo vykdytų statybos darbų Inspekcija galėjo priimti sprendimą dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo ar, atitinkamai, kitų veiksmų atlikimo Priežiūros įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovė iš esmės sutinka, kad skundo nagrinėjimas užtruko, tačiau pažymi, jog skundo nagrinėjimui buvo būtina surinkti papildomą medžiagą ir kreiptis į kitas kompetentingas institucijas. Be to, Inspekcijos vertinimu, teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui.
18. Atsakovės vertinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiami Inspekcijos priimti administraciniai aktai turėtų būti panaikinti bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. ieškovas neįrodė, kad jie priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nenurodė, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams, ieškovo nuomone, minėti administraciniai aktai prieštarauja bei juos pažeidžia; taip pat ieškovas neįrodė, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų aktų, kaip ir neįrodė, jog priimant juos tariamai buvo pažeista jų priėmimo procedūra. Pažymi, kad Inspekcijos priimti aktai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo vietoje aktu, VĮ Registrų centro, Kultūros paveldo departamento raštais, ieškovo Inspekcijai pateiktomis fotonuotraukomis, kitų asmenų pateiktais duomenimis ir rašytiniais paaiškinimais; surašytuose Inspekcijos aktuose išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovas privalo atlikti iki konkretaus termino, taip pat nurodyta šių aktų apskundimo tvarka. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taigi, skundžiami administraciniai aktai negali būti naikinami dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo.
19. Teigia, kad dėl itin didelio gaunamų skundų kiekio Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse ir siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinių paslaugų teikimą, Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui buvo perduotos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento neįvykdytos užduotys, dėl didelio vienu metu paskirtų užduočių kiekio, objektyviai nebuvo galimybės laiku atlikti ginčui aktualaus skundo tyrimo, todėl atitinkamai jo tyrimo laikas pratęstas. Papildomai pažymi, kad antrasis patikrinimas nebuvo planuojamas ir nebuvo atliktas, buvo remtasi 2021 m. balandžio 2 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo duomenimis (kurie nesikeitė). Sutinka, kad šiuo atveju Aktas ir Nurodymai buvo surašyti per ilgesnį terminą, nei numatyta teisės aktuose, tačiau ši faktinė situacija susiklostė dėl objektyvių aplinkybių, kurios išaiškintos anksčiau, ir neturi reikšmės sprendžiant dėl Inspekcijos užfiksuotų pažeidimų, statytojui atlikus savavališkas statybas, pagrįstumo bei šioje byloje ginčijamų administracinių aktų teisėtumo.
20. Pažymi, kad patikrinimo akte aiškiai nurodyta, kuriose prie patikrinimo akto pridėtose nuotraukose matomi Inspekcijos užfiksuoti statybos darbai. Be to, prie patikrinimo akto pridėtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pusrūsio planas, kuris buvo vertintas fiksuojant Inspekcijos nustatytus pažeidimus. Akcentuoja, kad nors nurodytame rūsio plane nebuvo įvardinti tikslūs langų ir durų matmenys, buvę iki statytojo atliktų statybos darbų, tačiau šiuos duomenis Inspekcija nustatė vizualiai įvertinusi buvusias mūro konstrukcijas, pagal kurias, atlikus matavimus vietoje, užfiksuota, kokiais parametrais pasikeitė nurodyto pastato pusrūsio angų (langų ir durų) parametrai bei išvaizda po ieškovo atliktų statybos darbų.
Šalies argumentai
21. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad gavus skundą, buvo atliktas Pastato patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog ieškovas atliko paprastąjį remontą be statybą leidžiančio dokumento, nors toks buvo privalomas, kadangi atliktais darbais buvo pakeista Pastato, kuris įtrauktas į kultūros paveldo statinių sąrašą, išvaizda. Atitinkamai tuo pagrindu buvo surašyti ginčijami Aktas ir Nurodymai; nors tyrimo eiga ir užtrūko (bet nebuvo sustabdyta/nutraukta), tai nepakeitė pažeidimo fakto ir neturėjo įtakos jo nustatymui (tuo labiau, jog per visą laikotarpį niekas nesikeitė); toks procedūrinis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą nuotraukų vizualiai matosi, kokius Pastato išvaizdos pakeitimus ieškovas atliko, nors ir nėra išlikę tikslių autentiškų ginčo durų bei langų buvusių išmatavimų; ieškovas atsakovės pateiktų matavimų nenuginčijo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
22. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. vasario 23 d. gavusi suinteresuotų asmenų skundą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpose atliktų statybos darbų, atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2021 m. balandžio 7 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-503, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pusrūsyje atliktas paprastasis remontas keičiant pastato išvaizdą; be kita ko, užfiksuota, kad užmūryta apie ½ dalis lango angos, mūro plotis apie 0,7 m, aukštis apie 0,8 m, mūre įmontuotos ventiliacijos grotelės; kito lango anga susiaurinta apie 0,15 m, įstatytas plastikinio profilio langas su stiklo paketu, lango plotis apie 1,05 m, aukštis 1,35 m; plytų mūru ir skiediniu susiaurinta durų anga apie 0,32 m, įstatytos plastikinės durys su stiklo paketais, durų plotis apie 1,00 m, aukštis apie 2,10 m, mūre įmontuotos ventiliacijos grotelės.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
28. Nagrinėjamu atveju byloje, kaip minėta, kilo ginčas ar atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kuri yra viešojo administravimo subjektas, 2023 m. kovo 27 d. priimti individualūs administracinis aktai – Aktas ir Nurodymai, kuriais užfiksuota savavališka statyba ir ieškovas (statytojas) buvo įpareigotas nevykdyti toliau statybos darbų ir pašalinti statybos padarinius – yra teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
29. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio (dabartinės redakcijos 10 straipsnis) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, tai yra turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014). VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).
31. Teismas, įvertinęs įstatymo leidėjo keliamus reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui bei šių reikalavimų taikymo išaiškinimus administracinio teismo praktikoje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą dėl atsakovės priimtų Akto ir Nurodymų teisėtumo turi būti vertinami trys aspektai. Pirma, turi būti įvertinta, ar šie administraciniai aktai buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų. Antra, turi būti nustatyta, ar jie yra pakankamai motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Trečia, turi būti įvertintos jais pritaikytų poveikio priemonių pagrįstumas.
Dėl Akto ir Nurodymų atitikimo teisės aktams / dėl reikalingumo gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdžius paprastąjį remontą
32. SĮ 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
33. Statybos valstybinės priežiūros tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuota Priežiūros įstatyme (Priežiūros įstatymo 1 straipsnis). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 3 ir 8 straipsniais Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos valstybinės priežiūros funkcijas atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, turi prerogatyvą priimti privalomąjį nurodymą – atskiru nustatytos formos administraciniu aktu teikiamą įpareigojimą asmeniui per nustatytą terminą pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos kompetencija statybos valstybinės priežiūros srityje yra apibrėžta Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Pastarojo straipsnio 2 dalyje įvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos atlieka Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, pavyzdžiui, Inspekcija atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat atlieka statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
36. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl to ar ieškovo atliktiems paprastojo remonto darbams (dėl ieškovo atlikto paprastojo remonto apimties ir aplinkybių ginčo nekilo) buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, pažymi, kad SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, nurodyta, jog statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad Pastatas patenka į saugomą Vilniaus miesto istorinę dalį vad. Naujamiesčiu teritoriją ir yra kultūros paveldo statinys (tą nurodė ir Kultūros paveldo departamentas). Taigi, tokio statinio paprastojo remonto darbams taip pat reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – šiuo atveju leidimas, jeigu atliekant tokius darbus yra keičiama statinio išvaizda.
38. Šias aplinkybes patvirtina ir STR 1.05.01:2017, kurio 3 priedo 4.1 papunktyje nustatyta, kad be SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
39. To paties STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodyta, kad pastato išvaizdos keitimu, be kita ko, laikoma – fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas. Šiuo atveju Inspekcija užfiksavo (ir, teismo vertinimu, ieškovas nenuginčijo), kad vykdant nurodytą paprastąjį remontą, be kita ko, buvo užmūryta apie ½ dalis lango angos, mūro plotis apie 0,7 m, aukštis apie 0,8 m (atitinkamai buvusios angos 0,56 (0,7 x 0,8) m² ploto užtaisymas/sumažinimas), mūre įmontuotos ventiliacijos grotelės (t. y. naujo fasado elemento įrengimas); kito lango anga susiaurinta apie 0,15 m, įstatytas plastikinio profilio langas su stiklo paketu, lango plotis apie 1,05 m, aukštis 1,35 m (atitinkamai buvusios angos 0,2025 (0,15 x 1,35) m² ploto užtaisymas/sumažinimas); plytų mūru ir skiediniu susiaurinta durų anga apie 0,32 m, įstatytos plastikinės durys su stiklo paketais, durų plotis apie 1,00 m, aukštis apie 2,10 m (atitinkamai buvusios angos 0,672 (0,32 x 2,10) m² ploto užtaisymas/sumažinimas); mūre įmontuotos ventiliacijos grotelės (t. y. naujo fasado elemento įrengimas). Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog atliktiems namo fasado paprastojo remonto darbams, keičiantiems pastato išvaizdą (įrengus naujus fasado elementus – ventiliacijos groteles, ir sumažinus esamas angas daugiau nei leidžia teisės aktai), buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti paprastojo remonto darbus, kurio ieškovas neturėjo (dėl šios aplinkybės ginčo nekilo).
40. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad į bylą pateiktame pusrūsio plane nebuvo įvardinti tikslūs langų ir durų matmenys, buvę iki statytojo atliktų statybos darbų, tačiau teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, kurią patvirtina ir į bylą pateiktos Pastato nuotraukos, pažymi, jog šiuos duomenis Inspekcija nustatė vizualiai įvertinusi buvusias mūro konstrukcijas, pagal kurias, atlikus matavimus vietoje (kurių ieškovas nenuginčijo/faktiškai ir neginčijo), užfiksuota kokiais parametrais pasikeitė nurodyto pastato pusrūsio angų (langų ir durų) parametrai bei išvaizda po ieškovo atliktų statybos darbų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
41. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad ieškovas, norėdamas vykdyti nurodytą paprastąjį remontą, turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, atitinkamai jo neturėjus, atsakovė pagrįstai pradėjo ir vykdė savavališkos statybos nustatymo ir padarinių pašalinimo procedūrą bei turėjo teisę surašyti/pagrįstai surašė ieškovo ginčijamus Aktą ir Nurodymus.
Dėl administracinių aktų pakankamo motyvavimo (pagrįstumo) ir procedūrinių pažeidimų
42. Kaip minėta, antrasis aspektas, kuris yra vertinamas sprendžiant dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, yra akto motyvacijos pakankamumas bei pagrįstumas objektyviais duomenimis (faktais).
43. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad atsakovė, priimdama ginčijamus administracinius aktus, jų visiškai nemotyvavo, ieškovui nebuvo paaiškintos jo turimos teisės bei pareigos, nebuvo išaiškinta Nurodymų įvykdymo tvarka, apskundimo bei terminų pratęsimo galimybė, taip pat aktai priimti neišsiaiškinus aplinkybių, negavus atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadų. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
44. Teismas pažymi, kad, įvertinus ginčijamų Akto ir Nurodymų turinį, nustatyta, jog Inspekcijos priimti aktai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo vietoje aktu, VĮ Registrų centro, Kultūros paveldo departamento raštais, ieškovo Inspekcijai pateiktomis fotonuotraukomis, kitų asmenų pateiktais duomenimis ir rašytiniais paaiškinimais; surašytuose Inspekcijos aktuose išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovas privalo atlikti iki konkretaus termino; be to, minėtuose aktuose aiškiai nurodyta šių aktų apskundimo tvarka, galimybės pratęsti Nurodymų įvykdymo terminus, įteisinti konstatuotą savavališką statybą ir pan., todėl aukščiau nurodyti ieškovo teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais, vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija.
45. Be to, ieškovas tvirtino, kad negavo jokio atsakymo į jo prašymą nutraukti tyrimą, todėl manė/pagrįstai tikėjosi, jog tyrimas seniai nutrauktas; taip pat kad atsakovė pažeidė įstatymų reikalavimus išnagrinėti skundą per nustatytą terminą (20 darbo dienų), per 10 darbo dienų patikrinti statybą, pavėluotai surašė tiek Aktą, tiek Nurodymus, todėl jie turėtų būti panaikinti vien dėl procedūrinių pažeidimų.
46. Pagal SĮ 31 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinė priežiūra atliekama Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o vadovaujantis Priežiūros įstatymo 7 straipsniu, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Kaip nustatyta aukščiau šiame sprendime, ieškovui buvo žinoma apie atsakovės atliekamą patikrinimą dėl galimai savavališkos statybos. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Šiuo nustatyta, kad atsakovė iš ieškovo pareikalavo pateikti papildomus dokumentus bei kreipėsi į kitas kompetentingas institucijas (VĮ Registrą centrą, Kultūros paveldo departamentą) tikslu gauti papildomus dokumentus, informaciją ir išvadas bei atitinkamai tik tuomet priėmė ginčijamus aktus (apie tai ieškovas iš esmės buvo informuotas 2021 m. gegužės 21 d. raštu). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant saugotiną ieškovo teisėtą lūkestį, dėl kurio atsakovės surašyti ginčijami aktai būtų pripažinti neproporcinga priemone. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, sudarančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas ir pan. Kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020; 2021 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
47. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl prašomi panaikinti privalomieji nurodymai laikytini individualiais administracinis aktais, kuriems taikytinos ABTĮ nuostatos. Remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo, kad ginčijami Aktas ir Nurodymai priimti, taip pat kiti veiksmai buvo atlikti praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, tačiau paaiškino to priežastis, t. y. didelį Inspekcijos darbuotojų krūvį, teiktus užklausimus kitoms institucijoms. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašomi panaikinti privalomieji nurodymai ir aktas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, todėl ieškovo reikalavimai dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo dėl procedūrinių pažeidimų (šiuo atveju dėl procedūrinių terminų nesilaikymo), kurie teismo vertinami kaip neesminiai, t. y. neturėję įtakos pažeidimų nustatymui, atmestini kaip nepagrįsti.
48. Inspekcija ieškovo skundžiamus administracinius aktus surašė atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Kaip minėta, teismas, įvertinęs skundžiamų aktų turinį, šiame sprendime jau pasisakė, kad jie yra pagrįsti teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), juose nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir suprantamas, argumentai ir motyvai patvirtina, kad skundžiami aktai neprieštarauja aukštesnes galios teisės aktams, yra priimti subjektų, kurie yra įgalioti teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus, o priimant skundžiamus aktus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su skundžiamų aktų turiniu, savaime nėra pagrindas juos panaikinti. Be to, kritiškai vertintinas ieškovo argumentas, kad ginčijamus administracinius aktus surašė kitas specialistas, t. y. ne tas, kuris tikrino, kadangi Inspekcijos darbuotojai veikia jos darbu, atitinkamai nesvarbu koks darbuotojas kokius veiksmus atliko, visi tokie veiksmai vertinami kaip atlikti pačios Inspekcijos; tuo labiau, pats ieškovas (jo atstovė) patvirtino, kad nuo 2021 m. balandžio mėn. atlikto patikrinimo iki ginčijamų administracinių aktų surašymo 2023 m. kovo mėn. faktinės aplinkybės (aktualios šiam ginčui) Pastate nesikeitė.
Dėl privalomuoju nurodymu pritaikytų poveikio priemonių pagrįstumo
49. Trečiasis aspektas, kuris vertinamas sprendžiant dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, yra pritaikytų privalomojo poveikio priemonių pagrįstumas ir proporcingumas. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ginčijamame atsakovės Nurodyme2 įtvirtinta pareiga ieškovui, kaip statytojui, pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išmontuoti neturint statybą leidžiančio dokumento įrengtas Pastato kiemo pusės fasade esančias pusrūsio lauko duris ir atstatyti plytų mūru susiaurintą šių durų angą į padėtį, buvusią iki remonto; išmontuoti įstatytą plastikinį langą su stiklo paketu ir atstatyti susiaurintą šio lango angą į padėtį, buvusią iki remonto; pašalinti kito lango pusės angos užmūrijimą ir atstatyti jo angą į padėtį, buvusią iki į padėtį ir išvaizdą, buvusią iki atlikto paprastojo remonto, dėl kurio surašytas Aktas, sutvarkyti statybvietę. Ieškovo vertinimu, parinktos poveikio priemonės neproporcingos (neadekvačios) nustatytam pažeidimui.
50. Kaip minėta, vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų numatytas CK 4.103 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis).
51. VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, t. y. veiksmų laisvę veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Tai reiškia, kad Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimai dėl ginčijamų administracinių aktų surašymo ieškovui yra griežtai reglamentuoti įstatyme. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius sąrašas, t. y. asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir panašiai) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, teismo vertinimu, Inspekcija, konstatavusi savavališką statybą, ieškovui pagrįstai surašė Aktą bei Nurodymus.
52. Be to, Nurodyme2, remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 ir 5 dalimis, be kita ko, buvo nurodyta, kad ieškovas turi teisę SĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame(-ioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nors ieškovas (jo atstovė) bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad ieškovas pateikė prašymą savivaldybei dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo/savavališkos statybos įteisinimo, t. y. pasinaudojo aukščiau nurodyta teise, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai.
53. Taip pat ieškovui Nurodyme2 buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nustatyto termino pratęsimo, tačiau byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovas tokia teise pasinaudojo.
54. Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Nurodymuose nurodyti įpareigojimai – nevykdyti toliau statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo proporcingi nustatytam pažeidimui.
55. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas netenkina ieškovo suformuluotų ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
56. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
58. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (330 Eur žyminio mokesčio) jam neatlyginamos. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jai taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo J. V. ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.