Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-01-24 · Byla Nr. M1-114-409/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
M1-114-409/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10179-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-114-409/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10179-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; (S) 1.1.14; 1.2.4.4.1; 2.10.9; 2.10.11
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei L. S.,V. P. gynėjai advokatei I. P.,ekspertui G. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra, jis smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022-03-24 laikotarpiu nuo 11.30 iki 12.00 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) palatoje, tyčia spirdamas vieną kartą nukentėjusiajai J. P. į dubenį, dėl ko ji nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžį, nes dėl šlaunikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Tai, jog V. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodoma liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja A. P., apklausta teisme, parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje slaugos administratore. V. P. prisimena, jis skyriuje buvo gydytas keletą kartų. 2022 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, dienos metu eidama pro V. P. palatą, pamatė ant žemės sėdinčią senyvo amžiaus pacientę. Ji sėdėjo nugara atsirėmusi į kito paciento lovą ir aimanavo. Priėjo prie moters, paklausė, kas jai atsitiko, o moteris pirštu parodė į V. P. ir pasakė, kad jis ją pastūmęs. Ji pasikvietė pro šalį ėjusį kitą skyriaus darbuotoją, su kuriuo moterį įsodino į vežimėlį ir nuvežė pas gydytojus. Ta nukentėjusi moteris buvo J. P., ji skyriuje buvo gydyta 2-3 paras. Nukentėjusioji nebuvo agresyvi, tik neorientuota. Ji pati atėjo į palatą, kurioje buvo gydomas V. P.. Kartu su V. P. palatoje buvo dar du ligoniai, bet jie teigė, kad nieko nematė. Kažkas sakė, kad nukentėjusiajai buvo spirta, tačiau jai pati nukentėjusioji sakė, kad ją pastūmė. Pats V. P. nieko nesakė. Tuo metu V. P. būklė buvo pagerėjusi, jis buvo iškeltas į (duomenys neskelbtini) palatą. V. P. buvo niūrus pacientas, tačiau agresyviai nesielgė. Jis vartojo paskirtus vaistus, juos noriai išgerdavo, neprieštaravo leidžiamų vaistų injekcijoms.

Liudytoja A. S. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje slaugytoja. V. P. prisimena kaip skyriuje gydytą pacientą. 2022 m. kovo mėnesį buvusio įvykio, kai V. P. sužalojo kitą pacientę J. P., nematė. Jai kažkas pasakė, kad J. P. rado sėdinčią V. P. palatoje ant žemės. Ji nuėjo į palatą ir paklausė V. P., kas atsitiko. Jis pasakė, kad moteris atėjo į jo palatą, paėmė jo knygą, jis tą knygą iš jos paėmė ir ja trenkė moteriai per veidą, ją išvarė iš palatos, tačiau ji dar kartą atėjo į jo palatą, tuomet jis ją pastūmęs ar jai sudavęs. Ką jis moteriai padarė, tiksliai pasakyti negali, nes vieną kartą V. P. sakė, kad moterį pastūmė, o kitą kartą sakė, kad spyrė į dubenį. Palatoje buvo dar du vyrai, tačiau jie sakė, kad nieko nematė. Be šio įvykio, daugiau agresyvaus V. P. elgesio nematė.

Liudytojas R. Ž. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje pagalbiniu darbuotoju. 2022 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, išleidęs vieną ligonį, grįžo į skyrių. Kažkas pasakė, kad trečiojoje palatoje yra nuvirtusi močiutė. Iš karto nuėjo į tą palatą. Moteris sėdėjo ant žemės, sakė, kad jai skauda. Jis atsivežė vežimėlį ir su slaugytoja moterį įsodino į vežimėlį, išstūmė iš palatos ir perdavė slaugytojai. (duomenys neskelbtini) dirba apie trejus metus. Atrodo, kad V. P. buvo gydytas du kartus. Kiek pamena, jis pastoviai gulėdavo, tačiau visus reikalavimus vykdė, vaistus gėrė.

Liudytoja M. P. parodė, jog yra V. P. mama. Sūnus (duomenys neskelbtini) serga nuo 2008 metų. Susirgo po avarijos metu patirtos traumos. Pradėjo lankytis iš pradžių pas (duomenys neskelbtini) gydytojus, vėliau pas (duomenys neskelbtini). Gydėsi ambulatoriškai, pablogėjus buvo guldomas į (duomenys neskelbtini) kliniką. Ambulatoriškai jis gydosi Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre (duomenys neskelbtini) pas gydytoją R. A.. Ši gydytoja jį yra gydžiusi ir (duomenys neskelbtini) klinikoje. Pas gydytoją sūnus eina savanoriškai, klauso jos nurodymų. Po 2022 metais gydymo p(duomenys neskelbtini) klinikoje, kur gydytoja A. V. jam pritaikė vaistus, sūnaus būklė yra gera. Jis kiekvieną mėnesį pats eina pas gydytoją R. A., pats perkasi paskirtus vaistus, kas dvi savaites eina leistis prailginto veikimo vaistų. Kontroliuoti, kad jis vartotų vaistus, nereikia. Ji pati yra neįgali, vyras dažnai būna komandiruotėse. Sūnus jai labai padeda, ja rūpinasi, tvarkosi namuose, apsiperka parduotuvėse. Jo veiksnumas nėra apribotas. Sūnus labai pergyvena dėl to, kas įvyko gydantis (duomenys neskelbtini) klinikoje, jam labai gaila sužalotos močiutės. Jis sakė, kad smurtavo dėl to, jog močiutė paėmė jo knygą. Kalbėjosi su sūnumi ir dėl gegužės mėnesį įvykusio incidento su kitu ligoniu, sūnus paaiškino, kad tas kitas ligonis ne vieną kartą ėmė jo maistą, todėl jis supykęs ir sudavė jam. Sūnus labai nenori gydytis (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ji pati kalbėjosi su gydytojomis A. V. ir R. A., gydytojos sakė, kad sūnui pakaktų ir ambulatorinio gydymo. Mano, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje sūnui tik pablogėtų, nes jis prastai jaučiasi svetimoje vietoje. Sūnus norėtų eiti dirbti, pats ieškosi darbo, nori eiti sportuoti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2022-03-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-03-24 apie 12.00 valandą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) palatoje, ligonis V. P. koja spyrė kitai to paties skyriaus ligonei J. P. į kairės pusės dubenį, dėl ko ji nukrito ant žemės, taip jai buvo padarytas kairės kojos šlaunikaulio subkapitalinės dalies lūžis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai. (1 t., b. l. 6-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-08-17 - 2022-08-18 specialisto išvadoje nurodyta, J. P. padarytas sužalojimas: kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžis; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikius; J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šlaunikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (1 t., b. l. 141).

2022-03-25 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) palatoje, apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 13-22).

2022-03-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš bendrojo pagalbos centro apžiūra. Įraše girdima, kaip gydytoja A. V. praneša, kad (duomenys neskelbtini) klinikoje ligonis spyrė kitam ligoniui ir sužalojo, lūžo šlaunikaulis, reikalinga policija. (1 t., b. l. 27-30).

2022-04-07 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų body kameromis darytų įrašų apžiūra. Įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į klinikos (duomenys neskelbtini) skyrių bendraujant su galimai smurtavusiu ligoniu šis aiškina, kad atėjo moteris į palatą, paėmė knygą, dėl to spyrė į užpakalį. (1 t., b. l. 31-37).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad V. P. tyčia spirdamas koja padarė nukentėjusiajai J. P. kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai yra draudžiami baudžiamuoju įstatymu ir yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Gavus duomenų apie V. P. psichikos sutrikimus ir kilus abejonių dėl V. P. pakaltinamumo, 2022-08-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi V. P. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. (1 t., b. l.192-194).

Atlikus ekspertizę, 2022-10-11 gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, kad V. P. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; šiuo metu V. P. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini), dėl kurios negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; V. P. lėtiniu psichikos sutrikimu serga nuo 2008 metų; V. P. yra nepilnavertis proceso dalyvis, negeba adekvačiai įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes ir duoti paaiškinimus, negali dalyvauti atliekant su juo kitus procesinius veiksmus, negali dalyvauti teismo procese; V. P., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, savo elgesiu ir veiksmais gali kelti pavojų visuomenei, todėl jam reikia skirti priverčiamąsias medicinos priemones; V. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis. (2 t., b. l. 4-7).

Ekspertas G. B. teisme patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, jog iš medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2008 metų V. P. tris kartus buvo pristatytas į psichiatrijos kliniką su greitąja medicinos pagalba ir policija, vieną kartą jam buvo taikomas priverstinis gydymas, ligoninėje buvo taikomos suvaržymo priemonės, kas rodo jo polinkį smurtauti. Jis savo būklės kritiškai nevertina, iš įrašų ligos istorijose matyti, jog jis vaistus vartodavo nereguliariai, savo nuožiūra, pats nuspręsdavo ir vartodavo tik tuos vaistus, kurie, jo nuomone, jam tinka. Gydymosi stacionare ligos istorijoje yra įrašas, kad nepaisant to, jog jis vartojo vaistus, jo motyvacija gydytis yra abejotina. Pirmasis smurtinio elgesio epizodas buvo 2008 metais, kai jis smurtavo prieš tėvą, antras, kai ligoninėje bandė iššokti per langą, dėl to buvo taikomos suvaržymo priemonės, trečias ir ketvirtas kartas buvo paskutinio gydymo stacionare metu. Kadangi du paskutinius smurtinio elgesio epizodus skiria tik 2,5 mėnesio, per tą laiką jis buvo gydomas stacionare, tai rodo, jog jo agresyvumas išliko. V. P. liga yra labai pažengusi, jis kritiškai savo ligos nevertina, todėl mano, kad gydant ambulatoriškai medikamentinė remisija nebus pasiekta, todėl rekomenduoja taikyti stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisme apklausta liudytoja R. A. paaiškino, jog ji yra gydytoja psichiatrė. V. P. gydo nuo 2008 metų. Šiuo metu V. P. būklė yra žymiai pagerėjusi. Gydant V. P. Šiaulių psichiatrijos klinikos stacionare, jam buvo paskirti ilgalaikio veikimo neuroleptikai. Tų vaistų vartojimas žymiai pagerino V. P. būseną. Jis reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, ateina susileisti vaistų. Mano, jog stabili medikamentinė remisija gali būti pasiekta ir taikant ambulatorinį stebėjimą. Jos nuomone, gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gali turėti neigiamą įtaką V. P. būklei, nes jis pateks į svetimą jam aplinką, kur gali padidėti jo agresyvumas.

Kadangi V. P., darydamas įstatymo uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnis), ir atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad V. P. reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Atsižvelgdamas į V. P. padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes – smurtavo būdamas svetimoje jam aplinkoje, galimai gindamas savo turtą, į teismui pateiktus dokumentus, į gydančios gydytojos paaiškinimus teisme, siekdamas užtikrinti, kad V. P. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, teismas pripažįsta, jog V. P. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – CD ir DVD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė V. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nutarties vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti, jog V. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę V. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nutarties vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus – CD ir DVD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė