Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant institucijos atstovui M. J., administracinėn atsakomybėn traukiamai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. byloje kaltinama administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, padarymu tuo, kad būdama žemės sklypo Nr.115 yra užėmusi žemės sklypo Nr.124 dalį (23 m²) ir pasodinusi tujas toje dalyje (gyvatvorę); pažeidimas nustatytas 2012-11-08 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr.01-49-209.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina ją pateikusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tyrimo trūkumams ištaisyti.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (1995 m. spalio 23 d. sprendimas Gradinger v. Austria byloje 15963/90, 2001 n. gegužės 29 d. sprendimas Franz Fisher v. Austria, byloje 37950/97). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Reiškia, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui.

A. D. 2012-12-11 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta nei jai inkriminuoto trunkamo teisės pažeidimo padarymo vieta, nei pradžios laikas, nenurodytas užimtos žemės tipas (privati ar valstybinė), neįvardintas užimtos žemės savininkas, kuris nėra apklaustas byloje, taip nenurodyti įstatymo reikalaujami liudytojų ir nukentėjusiųjų duomenys tam, kad juos dėl kilusių abejonių būtų galima apklausti teisme. Tiriant bylą nepridėti jokie duomenys apie tai, kad A. D. yra žemės sklypo savininkė, nėra ją charakterizuojančių duomenų, pažymos apie jai taikytas nuobaudas ateityje, ką būtina įvertinti kvalifikuojant jos veiką, individualizuojant jos administracinę atsakomybę.

2012-11-08 dienos žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.01-49-209, kuriuo konstatuojamas A. D. inkriminuojamas pažeidimas, kaip tikrinimo pagrindas konstatuojamas pakartotinis patikrinimas, tačiau nėra duomenų apie pirminį patikrinimą, jo laiką, būdą ir kitas reikšmingas aplinkybes administracinei atsakomybei spręsti. Minėtame akte kaip duomenys apie tikrinamąjį objektą nurodomi kiti žemės naudojimo patikrinimo aktai - 2008-10-23 d. Nr. 01-34-65 ir 2012-09-04 d. Nr. 01-49-14, kurie nepridėti byloje, juose nurodomi sklypai Nr. 113 ir Nr. 122, taip paliekant abejones dėl jų sąsajos su tirtu įvykiu.

Byloje nėra duomenų apie atliekant matavimus naudotų GPS prietaisų metrologines patikras, pareigūnų instruktavimo ir gebėjimo teisingai ir taisyklingai nustatyti bei fiksuoti prietaisų pagalba faktines aplinkybes.

Apklaustas teisme institucijos atstovas M. J., kuris surašė 2012-12-11 administracinio teisės pažeidimo protokolą, pripažino, kad A. D. paaiškinimas (b. l. 4) byloje buvo gautas po protokolo surašymo, tokiu būdu nebuvo atliktas paaiškinime nurodytų eilės faktų ir aplinkybių tyrimas. M. J. pripažino, kad jam žinoma apie įvykio tyrimą pagal gautą skundą, kurio negalėjo teismui įvardinti ir konkretizuoti, taip pat žinomi duomenys raštuose dėl informacijos pateikimo apie atliktus sklypo Nr. 115 ankstesnius patikrinimus, tačiau teismui negalėjo paaiškinti, kodėl šie duomenys nėra byloje.

A. D. teisme parodė, kad tvora tarp sklypų buvo pastatyta dar iki jai įgyjant žemės nuosavybę 1998-08-14, siekiant sklypą aptverti tvora buvo atlikti geodeziniai matavimai 2005 metais, kurių metu sklypo ribų pažeidimų nenustatyta, tik vėliau atliekant matavimus 2008 m. buvo nustatyta jos sklypo ribų paklaida, kuri galėjo atsirasti dėl valdininkų atliktų sklypo koordinačių keitimo (pervertimo) iš vienos sistemos į kitą. A. D. teigė, kad ir tokiu atveju jos įsigyto sklypo plotas, kuris yra 5,07 aro, nepasikeitė, nors aplinkiniai gyventojai sklypus įregistravo su skirtingomis koordinatėmis (kaimynų Baškių sklypas).

Teismas įvertina tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi institucija (pareigūnai) surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N663-156/2007, N575-7022/2010). Be to, teismas administracinio teisės pažeidimo byloje nėra institucija renkanti įrodymus iš esmės. Tokiu būdu teismas priverstas pripažinti, kad tyrimas šioje byloje atliktas nepilnai, inkriminuojamo teisės pažeidimo tyrimas iš esmės nebuvo atliktas ir nesurinkti duomenys, patvirtinantys visus sudėties požymius, dėl ko byloje būtina atlikti didelės apimties papildomą tyrimą. Šie pažeidimai sąlygojo ir protokolo su trūkumais surašymą. Dėl šios priežasties pagal Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnį taikant procedūros analogiją, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalyje, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-81-716/2013 perduotina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo ir tyrimo trūkumams ištaisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalim teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. D. kaltinama administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymu perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tyrimo trūkumams ištaisyti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.