Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, e2YT-6876-1180/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-16
Bylos Nr.: e2YT-6876-1180/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Kačinskienė
Pareiškėjas: K. U.
Suinteresuotas asmuo: Klaipėdos
Advokatai: Laura Augytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-6876-1180/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02041-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.3; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.12 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 16 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Kačinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. U. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė – Zikienė, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, A. U., R. U. ir A. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų, kuriuo prašo:

- pripažinti Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Macnoriūtės - Zikienės veiksmą (neveikimą) atsisakant išduoti paveldėjimo liudijimą pareiškėjui K. U. neteisėtu bei nepagrįstu jį panaikinant;

- įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo liudijimą pareiškėjui K. U. kaip vienam įpėdiniui, neatsiradus kitiems įpėdiniams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos 1-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo liudijimą turtui, paliktam jo tėvo K. U. mirties. Tačiau notarė Renata Macnoriūtė - Zikienė 2025-02-14 raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Notarė savo rašte nurodo, jog pareiškėjas siekia vienas gauti savo tėvo palikimą, tačiau prašyme tokios valios išreikštos nebuvo, nes prašyme nurodyta išduoti paveldėjimo liudiją pagal įstatymą. Tai, kad susiklostė situacija, jog paveldėtojas liko vienas pareiškėjas, nes kiti potencialūs įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikimo, sudaro įstatyme numatytą situaciją, jog palikimas išduodamas šią valią išreiškusiam asmeniui vienam. Įstatymas nenumato jokio apribojimo vienam iš įpėdinių priimti visą palikimą, neatsiradus kitiems įpėdiniams, kurie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laiką. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Įstatymas nedraudžia vienam iš įpėdinių priimti viso palikėjo turto. Notarės argumentas, jog kiti potencialūs palikėjai turi kreditorinių įsipareigojimų ir iš palikimo yra galimas kreditorinių reikalavimų tenkinimas, įrodo, jog notarė viršijo savo įgaliojimus peržengdama Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) normas, nes atsisakymas priimti palikimą, nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo turint kreditorinių įsipareigojimų, nepažeidžia įstatymo, todėl vieno įpėdinio teisė priimti palikimą taip pat nepažeidžia įstatymo ir atitinka teisę į palikimą. Mano, jog notarė sprendime išdėstė aplinkybes, kurios peržengia jos kompetencijos ribas, t. y. sprendimą grindžia aplinkybėmis, kurios panašios į kreditorių teisių gynimą, nors tai nėra notaro kompetencija, juolab, kad jokie kreditoriai į notarę nesikreipė (o ir kreiptis negali). Notariato įstatymas nenumato notaro teisės ginti asmenų, kurie nesusiję su paveldėjimu, teisių. Notarės sprendime nurodytos aplinkybės yra tik išvestinės teisės, kurios kiltų priėmus palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė – Zikienė atsiliepimu prašo pareiškėjo 2025-03-13 skundą dėl notarinių veiksmų atmesti ir priteisti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Macnoriūtės – Zikienės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2024-03-13 į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą kreipėsi K. U., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus K. U. (pareiškėjas), kuris priėmė palikimą per įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėjas notarės prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą jam vienam į visą mirusiam tėvui K. U. priklausiusį turtą. Tačiau notarei, patikrinus VĮ Registrų centro duomenis, tapo žinoma, jog nuo 2024-03-26, t. y. dar nesuėjus įstatyme numatytam 3 mėn. terminui po palikėjo mirties, yra įregistruotas A. U. turtinės teisės areštas. Notarė žodžiu ne kartą buvo informavusi pareiškėją, jog esant A. U. turtinės teisės areštui, paveldėjimo teisės liudijimas negalės būti išduotas į visą turtą. 2025-02-04 pareiškėjui pakartotinai pasikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, 2025-02-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą K. U.“ notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vienam K. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į K. U. priklausiusį turtą. Notarės vertinimu, ji visiškai pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl toliau nurodomų priežasčių. Mirusysis K. U. testamento nebuvo sudaręs, todėl paveldėjimo byla vedama ir paveldėjimo liudijimai išduodami pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenimis, mirusysis turi dar tris sūnus – A. U., R. U , A. U., kurie į notarę nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepateikė. Patikrinusi VĮ Registrų centras duomenis notarė nustatė, jog mirusiojo K. U. sūnaus A. U. turtinė teisė į palikimą po tėvo K. U. mirties yra areštuota. Nekilnojamojo turto registre registruoti Turto arešto aktų registro pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie turto arešto įregistravimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 749 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises ir šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą, tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmenų teisės turi būti ginamos ir jų reikalavimai turi būti tenkinami iš to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Taigi, nors mirusiojo K. U. sūnus A. U. palikimo nepriėmė, tačiau A. U. veiksmai ar neveikimas gali būti ginčijami jo kreditorių, pareiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu, kas ir atsitiko. Teisme jau yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-8941-867/2025, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė ieškinį atsakovams A. U. ir K. U. dėl A. U. atisakymo nuo palikimo priėmimo panaikinimo ir skolininko A. U. skolų išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą. Antra, CK numato keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis gali paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu; įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Gyventojų registro išrašo duomenimis, mirusiojo K. U. sūnus A. U. yra deklaravęs gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė mirusiajam K. U., todėl notarė pagrįstai laikė, jog galimai turtas yra pradėtas faktiškai valdyti A. U. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes - areštuotą A. U. turtinę teisę ir galimą palikimo faktinį valdymą - notarė priėmė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Priešingu atveju, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą K. U. į visą mirusiam tėvui K. U. priklausiusį turtą, notarė būtų pažeidusi jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Suinteresuotas asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu prašo pareiškėjo 2025-03-13 skundą dėl notarinių veiksmų atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, nurodo, jog notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Tik visų juridinių faktų visetas, t. y. (i) neteisėti notaro veiksmai, (ii) reali žala, (iii) priežastinis ryšys tarp neteisėtų notaro veiksmų ir realios žalos bei (iv) notaro kaltė, leistų teismui konkrečiu atveju konstatuoti egzistuojančią notaro deliktinę civilinę atsakomybę, o tuo pagrindu - ir vertinti draudiminio įvykio atsiradimą, kuris sukurtų draudikui naują pareigą, kylančią iš draudimo teisinių santykių, nukentėjusiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką. Šiuo konkrečiu atveju notarė savo pareigas įvykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai. Notarė nėra atlikusi jokių kaltų ir/ar neteisėtų veiksmų, kurie pareiškėjui ar suinteresuotiems asmenims dabar ar ateityje galėtų sukelti kokią nors realią žalą, kurią turėtų atlyginti notarė ir/ar jos profesinės civilinės atsakomybės draudikas. Nesant jokių notarės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tai per se reiškia, jog nėra (ir nebus) draudiminio įvykio, dėl ko ERGO negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos nei dabar, nei ateityje. Su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė įrodymus, kad šioje civilinėje byloje pagal bylą „87. Not. R. Macnoriūtė-Zikienė. Žalos Nr. (duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl notarinių veiksmų atmestinas

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. U. – pareiškėjo K. U. ir suinteresuotų asmenų A. U., A. U. bei R. U. tėvas.

2024-03-13 į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą kreipėsi pareiškėjas K. U., kuris priėmė palikimą po tėvo K. U. mirties.

Kadangi mirusysis K. U. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla Klaipėdos miesto 1-ame notarų biure vedama pagal įstatymą.

2025-02-04 pareiškėjas K. U. el. paštu kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą, nurodydamas (tekstas netaisytas): „Labadiena norėtciau sužinoti kada gausiu poveldėto turto dokumentus.kreipiausi 2024 kovo 13d.ir jokio atsakymo nėra.Konsultavausi su teisininku kuris pasakė kad praėjus 3 mėn po tėvo mirties jei niekas dau giau nereiškia noro paveldėti mirusiojo turto tada visas turtas perrašomas vienam paveldėtojui ir dokumentai privalo būti surašyti puse metu laikotarpije.Ka mano situatsijoj daryt samdyti advokata ar ira kiti varijantai.Lauksiu atsakimo.Paveldėtojas K. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini) .Mirusysis K. U.“.

2025-02-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą K. U.“ notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vienam įpėdiniui K. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiajam K. U. priklausiusį turtą. Notarė, be kita ko, nurodė, kad mirusysis K. U. turi dar tris sūnus: A. U., gim. (duomenys neskelbtini), R. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini). Minėti mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė ir pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo neparašė. Paveldėjimo byloje nustatyta, kad mirusiojo K. U. sūnaus A. U. turtinė teisė į palikimą po tėvo K. U. mirties yra areštuota. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie Turto arešto aktų registro pranešimai apie turto arešto įregistravimą: 1) Nr. (duomenys neskelbtini). Apribota disponavimo teisė; 2) Nr. (duomenys neskelbtini). Apribota disponavimo teisė; 3) Nr. (duomenys neskelbtini). Apribota disponavimo teisė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 749 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Nors mirusiojo K. U. sūnus A. U. palikimo nepriėmė, jo veiksmai ar neveikimas gali būti ginčijami jo kreditorių, pareiškiant actio Pauliana. Be to, mirusiojo K. U. sūnus A. U. yra deklaravęs gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso mirusiajam palikėjui K. U. CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų, vienas jų – faktiniu valdymu. Todėl vienam įpėdiniui K. U. negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į mirusiajam K. U. priklausiusį turtą.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013-12-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Darytina išvada, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla jokių abejonių.

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas jo teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu (pvz., pripažįstant asmens teisę/es) ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Nors pareiškėjas tiek savo pirminiame 2025-02-27 skunde, tiek patikslintame 2025-03-13 skunde nurodo, kad notarė savo rašte nurodo, jog pareiškėjas siekia vienas gauti savo tėvo palikimą, tačiau prašyme, anot pareiškėjo, tokios valios išreikštos nebuvo, nes prašyme nurodyta išduoti paveldėjimo liudiją pagal įstatymą, su tokia pareiškėjo pozicija teismas negali sutikti, kadangi iš pareiškėjo 2025-02-04 kreipimosi turinio (t. y. „<...> jei niekas daugiau nereiškia noro paveldėti mirusiojo turto tada visas turtas perrašomas vienam paveldėtojui <...>“) akivaizdu, jog pareiškėjas kreipėsi 2025-02-04 į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą siekdamas vienas pats gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiojo K. U. turtą.

Notarė skundžiamu 2025-02-14 raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vienam įpėdiniui K. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiajam K. U. priklausiusį turtą. Atsisakymą, be kita ko, motyvavo tuo, jog paveldėjimo byloje nustatyta, kad mirusiojo K. U. sūnaus A. U. turtinė teisė į palikimą po tėvo K. U. mirties yra areštuota. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie Turto arešto aktų registro pranešimai apie turto arešto įregistravimą: 1) Nr. (duomenys neskelbtini). Apribota disponavimo teisė; 2) Nr. (duomenys neskelbtini). Apribota disponavimo teisė; 3) Nr. (duomenys neskelbtini). Apribota disponavimo teisė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-8941-867/2025 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. U. ir K. U. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, be kita ko, prašoma panaikinti atsakovo A. U. atsisakymą nuo palikimo priėmimo po tėvo K. U. mirties ir nukreipti skolininko A. U. skolų išieškojimą į ½ dalį palikimo, atsiradusį po K. U. mirties, valdomo K. U., t. y. į 5/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 255/23323 dalis negyvenamosios patalpos neįregistruotos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5/16 dalis 0,0600 ha žemės sklypo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra užvesta ir kita civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų A. P. ir T. P. ieškinį atsakovams A. U. ir K. U., ieškiniu prašoma, be kita ko, pripažinti negaliojančiu atsakovo A. U. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo K. U., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir leisi nukreipti skolos išieškojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-23 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-12311-1067/2020 priteistą skolą į ½ dalį palikimo, atsiradusio po K. U. mirties, valdomą atsakovo K. U., adresas: (duomenys neskelbtini)), t. y. į 5/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 255/23323 dalis negyvenamosios patalpos - neįregistruotos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), bei 5/16 dalis 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, notarė paveldėjimo byloje nustačiusi, kad mirusiojo K. U. sūnaus A. U. turtinė teisė į palikimą po tėvo K. U. mirties yra areštuota kreditorių naudai, jai kilus abejonių dėl palikimo nepriėmimo A. U. vardu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vienam įstatyminiam įpėdiniui K. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiajam K. U. priklausiusį visą turtą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pareiškėjas byloje sumokėjo 56,00 Eur žyminį mokestį už skundą. Skundą atmetus, pareiškėjas laikomas bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Suinteresuotas asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė įrodymus, kad šioje civilinėje byloje pagal bylą „87. Not. R. Macnoriūtė-Zikienė. Žalos Nr. (duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek suinteresuotą asmenį Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarę Renatą Macnoriūtę – Zikienę, kurios notariniai veiksmai buvo skundžiami teismui, tiek suinteresuotą asmenį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuris draudžia notarės profesinę civilinę atsakomybę, byloje atstovavo advokatė Laura Augytė – Kamarauskienė (Advokatų kontora Glimstedt Bernotas ir partneriai). Suinteresuotas asmuo rašytiniais įrodymais pagrindė, jog išlaidos patirtos už advokatės teisinę pagalbą byloje – bylos medžiagos analizę, atsiliepimo rengimą, bylos vedimą (t. y. procesinių dokumentų teikimą teismui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. U. ir suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuris draudžia notarės profesinę civilinę atsakomybę, byloje turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, nes pareiškėjas siekė pripažinti notarės veiksmus neteisėtais, panaikinti jos priimtą sprendimą ir įpareigoti notarę atlikti veiksmą, o notarė ir jos profesinę civilinę atsakomybę draudžiantis asmuo nesutinka su tokiu pripažinimu ir jos įpareigojimu, siekia, kad byla būtų užbaigta jiems palankiu sprendimu. Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80- 695/2020). Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, iš jo suinteresuotam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialas priteistinos turėtos 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo K. U. skundą dėl notarinių veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjo K. U. suinteresuotam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė