Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

3. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo basume, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. sausio 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. M. pasiųstas atlikti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrintos Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. M. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2020 m. gegužės 29 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2021 m. gruodžio 26 d. apie 18.15 val. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtaudamas, nežymiai sutrikdė šeimos narės – nukentėjusiosios sugyventinės V. G. sveikatą, o būtent: sugriebė V. G. už rankų riešų, ją nustūmė ant lovos ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė, padarydamas kraujosruvą kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame rieše, dilbiuose.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine V. G., jai priklausančiame bute. Jis kartu su V. G. gyvena apie 8 mėnesius. Gruodžio 26 dieną jis kartu su V. G. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę kurios išgėrė apie 2 butelius 0,7 l talpos. Vakare tarp jo ir V. G. kilo konfliktas, dėl to kad V. G. užsinorėjo išvažiuoti su automobiliu, bet kadangi jį buvo stipriai neblaivi jis jai to daryti neleido. Jie abu buvo kambaryje gulėjo lovoje, o jai sugalvojus išvažiuoti, jis rankomis suėmė už jos kaklo ir laikė taip neleisdamas jai išvažiuoti. Jis ją taip laikė apie 2 sekundes ir paleido. Ją paleidus, ši iškarto iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko, patikrino girtumą, uždėjo antrankius ir išvežė iki jo dėdės adresu (duomenys neskelbtini). Kad galėjo V. G. sukelti fizinį skausmą, sutinka ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (b. l. 105-106, 116).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), savo bute, kartu buvo priėmusi gyventi sugyventinį R. M., kartu gyvenamo nuo 2021 m. liepos mėn. pabaigos, vedė bendrą ūkį. 2021 m. gruodžio 26 d. kartu su R. M. švenčių proga išgėrė alkoholio. Būnant namuose apie 18.15 val., įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis rankomis suėmė jos rankų riešus, nustūmė ją ant lovos ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė. Tuo metu jai labai trūko oro, prašė, kad jis paleistų, bandė priešintis, bet jai nepavyko. Jis taip ją smaugė keletą kartų. Kai vieną kartą ją paleido, ji nuėjusi į tualetą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė R. M., kur tiksliai, nežino. Šiuo metu jis yra atskirai nuo jos, raktų neturi, todėl įeiti į butą negali (b. l. 19-20).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad buvo gautas V. G. pareiškimas apie ta, kad 2021 m. gruodžio 26 d. 18.15 val. jos sugyventinis R. M., jiems abiems būnant namuose, žodinio konflikto metu rankomis suėmė jos rankų riešus, nustūmė ją ant lovos ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, jai trūko oro. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 11).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37). Pridėta foto lentelė (b. l. 39-42).

Specialisto išvadoje Nr. G 2461/2021 (02) nurodyta, kad V. G. konstatuota poodinė kraujosruvos kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame rieše, dilbiuose, padarytos kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 64-65).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad V. G. nurodė, jog įvykio metu ją sužalojo būtent R. M.. Policijos pareigūnai schematiškai užfiksavo V. G. sužalojimus. V. G. nustatytas 3,98 promilių neblaivumas, o R. M. – 1,90 promilių neblaivumas (b. l. 47-50).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūno kūno kameros. Pirmame vaizdo įraše matoma, jog pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir eina į daugiabučio namo vidų. Priėję prie buto durų į jas paskambina durų skambučiu ir durų niekas neatidaro. Dar kelis kartus pareigūnai skambina durų skambučiu bei beldžia į duris. Iš vidaus pasigirsta moters balsas. Moteris nurodo, kad ją muša, ji prašo pagalbos. Pareigūnai reikalauja atidaryti duris. Moteris atidaro duris. Pareigūnai randa balkone esantį vyriškį ir liepia jam atsisėsti ant lovos. Pareigūnai atlieka vyriškio apžiūrą ir uždeda jam antrankius. Vyras paaiškina, kad moteris yra jo sugyventinė. Vyras paaiškino, kad su sugyventine susipyko, nes ji, būdama girta, norėjo važiuoti su automobiliu, todėl jis bandė ją laikyti. Kol moteris kalbasi su pareigūnais, matuojamas jos neblaivumas, vėliau matuojamas vyro neblaivumas. Moteris pasakoja apie tai, kad vyriškis susirado darbą, neturi namų, o ji jį priėmė pas save gyventi. Moteris patvirtina, kad jautė fizinį skausmą, kai vyras laikė jos rankas už riešų ir ją smaugė (b. l. 68-72).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis R. M. 2021 m. gruodžio 26 d. apie 18.15 val. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtaudamas, nežymiai sutrikdė šeimos narės – nukentėjusiosios sugyventinės V. G., sveikatą, o būtent: sugriebė V. G. už rankų riešų, ją nustūmė ant lovos ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė, padarydamas kraujosruvą kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame rieše, dilbiuose. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios parodymais bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa ir su kita byloje esančia rašytine medžiaga. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl remdamasis šių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. R. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 119-120). Nukentėjusiajai yra pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinis ieškinys nepareikštas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

R. M. padarė nesunkų, baigtą tyčinį nusikaltimą, jis ankščiau teistas ir už nusikalstamas veikas prieš žmogaus sveikatą (b. l. 86-92), administracine tvarka baustas (b. l. 83-84), užsiimantis individualia veikla (asm. b. l. 1), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2006 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 77), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 76).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, su kurio paskyrimu kaltinamasis sutinka (BK 49 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-110), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs R. M. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio R. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti R. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip bylos medžiagą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.