Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-03-23 · Administracinė byla Nr. eI2-688-1066/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-03-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
eI2-688-1066/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01619-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Gediminas Užubalis, Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“
Administracinė byla Nr. eI2-688-1066/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (toliau – ir Centras) 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. PEN-0088/1 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:

2.1. nurodo, kad Centras, atlikęs pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto G. B. (toliau – ir pareiškėjas) atliktų pastatų energinio naudingumo sertifikavimo darbų patikrinimą, 2021 m. balandžio 30 d. Skundžiamu sprendimu, nusprendė: 1) panaikinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto G. B. kvalifikacijos atestato Nr. 0119 galiojimą; 2) informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05538 išduotas neteisėtai ir negali būti panaudotas surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant.

2.2. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas: 1) pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atliko neobjektyviai ir nekokybiškai; 2) sertifikuodamas pastatų energinį naudingumą naudojo netikslią ir nepatikrintą informaciją; 3) išdavė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0119-05538 neteisėtai; 4) padarė pažeidimus susijusius su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, 2011 m. kovo 9 d., kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ nurodytu vienu iš esminiu reikalavimu „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; 5) padarė pažeidimus ir dėl šių pažeidimų galėjo atsirasti žala trečiųjų asmenų turtui: neteisėtai išdavus energinio naudingumo sertifikatą sertifikavimo procedūra turės būti pakartota, G. B. panaikinus atestato galiojimą statytojai (užsakovai) turės kreiptis į kitą ekspertą dėl sertifikavimo atlikimo. Akivaizdu, jog pakartotinis sertifikavimo procedūrų organizavimas statytojams (užsakovams) kainuos pinigines lėšas, todėl pastarieji patirs papildomų išlaidų (tiesioginių nuostolių).

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčas kyla dėl šių dviejų aspektų: neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo bei jų vertinimo; neproporcingos sankcijos parinkimo.

2.4. Nurodo, kad atlikdamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimą vertina ne tik pateikiamus užsakovo (statytojo) pateikiamus dokumentus, bet ir pats prieš sertifikato išdavimą faktiškai nuvyksta į objektą, su tikslu jį vizualiai apžiūrėti. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) sertifikatas buvo išduotas 2021 m. vasario 4 d. Prieš šio sertifikato išdavimą (2021 m. sausio mėn. pabaigoje) pareiškėjas buvo nuvykęs nurodomu adresu ir faktiškai patikrino faktinį pastato patalpų išdėstymą su užsakovo (statytojo) pateiktais dokumentais – kadastrinių matavimų duomenimis. Pareiškėjas vadovaudamasis STR 2.01.02:2016 65 punkto nuostatomis, kad pastato energijos sąnaudų skaičiavimams gaunami duomenys iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą, taip pat pagal duomenis gautus iš pastato sertifikavimo užsakovo, atliko paskaičiavimus. Pareiškėjas tik vėliau sužinojo, kad esamu atveju objekte atsirado kritinių statybos darbų/defektų ir dėl to buvo demontuotos ne tik pertvaros, bet ir demontuoti pastato šildymo ir rekuperaciniai įrenginiai. Ši aplinkybė patvirtinta užsakovo (statytojo) M. G. raštu, o minėtas patvirtinimas buvo pateiktas Centrui. Kaip matyti, ši aplinkybė Centro buvo nevertinta, o tik formaliai konstatuota, kad eksperto J. R. atliktos faktinės apžiūros metu jau buvo sumontuotos atitvaros ir nebuvo pilnai sumontuota šildymo sistema.

2.5. Teigia, kad pareiškėjas vadovaujasi ir savo skaičiavimuose naudoja duomenis, kuriuos pateikia užsakovas (statytojas) tiek pagal reikalaujamą dokumentaciją, tiek ir pagal pastarajam pateiktą klausimyną, o visa tai užtvirtinant užsakovo (statytojo) parašu, kad pateikiama informacija yra teisinga. Atkreipia dėmesį, kad eksperto E. M. surašytoje 2021 m. kovo 24 d. sertifikavimo darbų atrankinio tikrinimo ataskaitoje keliama abejonė, kad yra neatitikimas nustatant atitvarų šilumines savybes. Visos abejonės buvo pašalintos vykusio posėdžio metu, kai pareiškėjas paaiškino, kad pastarasis vadovavosi duomenimis, kuriuos pateikė užsakovas (statytojas) ir pagal šiuos duomenis buvo atliekami skaičiavimai. Pareiškėjui pateikti užsakovo (statytojo) duomenys su klausimynu ir pateikiamais prie jo dokumentais, buvo pasirašyti pastarojo, todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo jais nesivadovauti.

2.6. Pareiškėjo teigimu, atskirai nuo projektavimo, atliko skaičiavimų studiją, ar konkretus objektas galėtų atitikti A ir aukštesnę klasę. Tačiau ši skaičiavimo studija negali būti laikoma nei projektavimu nei konsultavimu statant pastatą. Pareiškėjas nurodo, kad pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 25 punkte išdėstytus tipinio statinio projekto dalis (bendroji, architektūrinė, konstrukcijų, technologijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo), pastarasis neprojektavo nei vienos iš šių dalių, todėl jis negali būti laikomas, kaip projektuotojas. Taip pat, jis negali būti laikomas, kaip konsultantas statant šį pastatą, nes jokių konsultacijų šio pastato užsakovui (statytojui), nėra teikęs. Nagrinėjamu atveju, negali būti laikoma šališkumu pareiškėjo atlikta galimybių studija, nes šio dokumento paskirtis yra tik bendro informacinio pobūdžio ir nėra laikomas projekto sudėtine dalimi.

2.7. Nurodo, kad Centro direktoriaus Skundžiamu sprendimu nuspręsta taikyti pačią griežčiausią ir kardinalią priemonę – panaikinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacijos atestato Nr. 0119 galiojimą.

Pareiškėjas mano, kad Centro paskirta tokio poveikio priemonė ne tik, kad nepagrįsta dėl neteisingo faktinių aplinkybių vertinimo, bet ir neproporcinga. Paaiškina, kad Centras žalos atsiradimą vertina tik toje apimtyje, kad ateityje galimai statytojas (užsakovas) kreipsis į kitą subjektą ir tokiu būdu patirs išlaidas. Pareiškėjo teigimu, be žalos atsiradimo elemento dar turi būti konstatuota, kad tai esminiai pažeidimai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, remiasi šiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad pastatų sertifikavimo procesas privalo būti objektyvus ir kokybiškas, o priimtas sprendimas privalo būti nešališkas. Paaiškina, kad pareiškėjas turėjo įsitikinti, t. y. asmeniškai nuvykti į vietą, apžiūrėti pastatą bei objektyviai nustatyti, kad pastate sumontuotos visos atitvaros; kad pastate įrengtos inžinierinės sistemos; nustatęs, kad pastate neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos, pareiškėjas privalėjo nustatyti ar yra kitos sąlygos leidžiančios taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės.

3.2. Paaiškina, kad 2021 m. kovo 17 d. atestavimo eksperto J. R. atlikta pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sertifikavimo darbų patikrinimo ataskaita patvirtina, jog minėtame pastate, nebuvo įrengta vėdinimo sistema. Nors Pastato būklės duomenų lapo 13 punkte nurodyta, jog yra įrengtas rekuperatorius ComfoAir Q 350 ERV (gamintojas „Zehner“), tačiau patikrinimo vietoje 2021 m. kovo 17 d. metu ekspertas J. R. apžiūrėjo pastatą, tačiau vėdinimo sistema (rekuperatorius) nebuvo įrengta.

3.3. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas šią aplinkybę pats asmeniškai pripažino, kai 2021 m. balandžio 15 d. atestavimo ekspertų posėdžio metu teikė paaiškinimus bei atsakinėjo į klausimus. Į klausimą, ar nebandė įsitikinti, ar yra rekuperatorius, pareiškėjas pripažino, kad rekuperatoriaus nematė ir, kad jo nebuvo: „Taip, pripažįstu“. Mano, kad šios aplinkybės (savarankiško pagrindo) nustatymo įrodymo pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti Reglamento 64 punkto pažeidimą, t. y. jog pareiškėjas negalėjo taikyti Reglamento 64 punkte nustatytos išlygos ir, atitinkamai, negalėjo išduoti energinio naudingumo sertifikato Nr. GV-0119-05538, tačiau minėtą sertifikatą vis viena išdavė. Pareiškėjo pripažinimą, jog rekuperatorius nebuvo įrengtas patvirtina ir kitų objektyvių įrodymų nebuvimas (pvz., 2021 m. kovo 17 d. apžiūros vietoje metu nesimatė: paties tariamai demontuoto rekuperatoriaus; jokių rekuperatoriaus tvirtinimo/demontavimo žymių; nepateikta jokių rekuperatoriaus (nurodyto Pastato būklės duomenų lape) įsigijimo, pajungimo/patikrinimo, garantinių dokumentų ir t.t.).

3.4. Atsakovo teigimu, nebuvo įrengta šildymo sistema. Nors Pastato būklės duomenų lapo 10 punkte buvo nurodyta, jog įrengtas šilumos siurblys S1255 PC-6 (gamintojas „NIBE“), tačiau patikrinimo vietoje 2021 m. kovo 17 d. metu ekspertas J. R. apžiūrėjo pastatą, tačiau šildymo sistema nebuvo įrengta. Eksperto J. R. patikrinimo akto 6 – oje nuotraukoje „Rekuperatoriaus ir šilumos siurblio vieta katilinėje“ nesimato nei šildymo siurblio/katilo, nei jo tvirtinimo požymių (kad būtų buvęs įrengtas, o vėliau demontuotas), todėl pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas šilumos siurblį/katilą neva matė, niekuo nepagrįsti/neįrodyti (nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šilumos siurblys buvo sumontuotas 2021 m. sausio mėnesį arba iki 2021 m. vasario 4 d. energinio naudingumo sertifikato išdavimo). Nors pareiškėjas teigia, kad užsakovo M. G. raštas patvirtina šilumos siurblio sumontavimo aplinkybę, tačiau atkreipia dėmesį, jog: minėtas raštas yra be datos, todėl visiškai neaiški jo parengimo data; iš minėto rašto neįmanoma suprasti, kokie konkretūs „kritiniai defektai“ neva atsirado, kad neva reikėjo demontuoti šilumos siurblį ir/ar perdaryti statinio vidines konstrukcijas; akivaizdu, kad minėtas raštas buvo parengtas galimai pareiškėjo iniciatyva/prašymu, o užsakovas M. G. pasirašė jam rašte paliktoje vietoje, nes tokiu būdu tikėjosi išsaugoti neteisėtai bei nepagrįstai G. B. išduotą sertifikatą Nr. GV-0119-05538; 2021 m. kovo 17 d. apžiūros metu pastate nebuvo neva demontuoto šilumos siurblio; nėra šilumos siurblio (nurodyto Pastato būklės duomenų lape) įsigijimo, pajungimo/patikrinimo, garantinių dokumentų.

3.5. Atsakovo teigimu, nebuvo įrengtos visos atitvaros. Pareiškėjas energinio naudingumo skaičiavimus atliko remdamasis 2021 m. sausio 11 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenimis (kurie matininko buvo užfiksuoti 2021 m. sausio 7 d.). Šioje Kadastrinių matavimų byloje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog visos atitvaros nėra įrengtos. Grafoje „Pertvaros“ nurodyta „Nėra“; pirmojo aukšto plane pertvarų pažymėta nurodyta nėra. Taigi, remdamasis 2021 m. sausio 11 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis pareiškėjas neturėjo teisės išduoti energinio naudingumo sertifikato, kol nebus įrengtos visos atitvaros, nes, Reglamento 64 p. nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad sertifikuoti pastatą galima tik esant įrengtoms visoms atitvaroms.

Paaiškina, kad pareiškėjas privalėjo paaiškinti užsakovui M. G., jog neturi teisės sertifikuoti (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nes dalyvavo jo projektavime, todėl užsakovas turėtų susirasti kitą ekspertą, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

3.6. Pažymi, jog pareiškėjo skundo teiginiai prieštaringi, nenuoseklūs, t. y. pareiškėjas teigia, kad pertvarų nebuvo, o kitu atveju – kad jos vėliau buvo demontuotos. Mano, kad pareiškėjas skaičiavimus atliko nenuvykęs į vietą, neapžiūrėjęs pastato, tuo pažeisdamas Reglamento 66 punkto reikalavimą, duomenis imdamas tik iš 2021 m. sausio 11 d. kadastrinių matavimų bylos, kurioje nebuvo pažymėta pertvarų (atitvarų), nes jos tuo metu, t. y. 2021 m. sausio 7 d. tiesiog nebuvo įrengtos.

Atsiliepimas

3.7. Atsakovo teigimu, pareiškėjas sertifikavo pastatą, kurio projektavime pats dalyvavo. Pastato Techninio projekto 57-77 psl. yra pareiškėjo pasirašyta 2018 m. rugsėjo 19 d. „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“. Pareiškėjas yra atlikęs bei pateikęs 2018 m. rugsėjo 19 d. skaičiavimus, kuriuose daro išvadą, kad pastatas atitinka A+ energinį naudingumą (Techninio projekto Bendrosios dalies 73 psl.). Pabrėžia, kad sertifikavimo ekspertas negali sertifikuoti objekto, jei jis pats jį projektavo, konsultavo statant ar statė, taip pat jei jis yra pastato savininkas, užsakovas ar kitaip artimai susijęs su sertifikuojamu objektu asmuo.

Nurodo, kad pareiškėjas tiek Atestavimo ekspertams, tiek SPSC direktoriui, tiek bylą nagrinėjančiam teismui teikė tikrovės neatitinkančius (melagingus) duomenis, kad (duomenys neskelbtini) esantį pastatą apžiūrėjo vietoje (neva 2021 m. sausio mėn. pabaigoje). Pareiškėjas nebuvo nuvykęs apžiūrėti minėto pastato, todėl pažeidė Reglamento 66 punkto imperatyvų reikalavimą: „Sertifikuojant pastatą (jo dalį), sertifikavimo ekspertas privalo nustatyti Reglamento 16 priede nurodytus pastato būklės duomenis ir patikrinti šių duomenų teisingumą apžiūrėdamas pastatą (jo dalį) vietoje. Pastato (jo dalies) būklės duomenys turi atitikti pastato apžiūros metu nustatytą faktinę pastato (jo dalies) būklę“.

3.8. Pabrėžia, kad formalus sertifikavimo paslaugų teikimas gali būti sąlygotas tuo, jog pareiškėjas atlieka tokį kiekį pastatų sertifikavimo, kuris gerokai viršija metuose egzistuojančių dienų skaičių ir / ar eksperto fizines galimybes. Pvz. 2020 m. pareiškėjas išdavė net apie 1250 energinio naudingumo sertifikatus (2020 m. sausį – 109; vasarį – 73, kovą – 90; balandį – 80; gegužę – 89; birželį – 81; liepą – 122; rugpjūtį – 135; rugsėjį – 127; spalį – 117; lapkritį – 96; gruodį – 131) pastatams, esantiems įvairiuose Lietuvos miestuose, rajonuose, kaimuose ir pan. Tuo tarpu metuose yra 365 dienos (tame tarpe, išeiginės/poilsio / nedarbo, šventinės dienos; 2020 m. buvo 253 darbo dienos). Vien šių duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjui fiziškai neįmanoma nukakti į kiekvieną skirtinguose Lietuvos miestuose, rajonuose, kaimuose esančius objektus asmeniškai, o sertifikavimo procesas atliekamas tik formaliai, labiau tikėtina, tik iš el. paštu gautų duomenų pagrindu, nes Reglamentas nenustato pareiškėjui teisės vietoje savęs siųsti kokį nors darbuotoją ar pan. Iš 2021 m. pareiškėjo išduotų sertifikatų matyti, jog vienu ir tuo pačiu metu pareiškėjas būna objektuose ir tuo pačiu metu teikia registravimui sertifikatus.

3.9. Akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) Pastato būklės duomenų lape nėra nurodyta jo parengimo datos, todėl neaišku, kada buvo surašytas minėtas Pastato būklės duomenų lapas. Paaiškina, kad patikrinimui (duomenys neskelbtini) esantį pastatą SPSC atrinko 2021 m. vasario 24 d. bei informavo apie tai pareiškėją. Minėtoje žinutėje pareiškėjas 2021 m. vasario mėn. pabaigoje el. paštu prašo užsakovo M. G. atsiųsti dokumentus, užpildyti klausimyną (t. y. Pastato būklės duomenų lapą) iki 2021 m. kovo 1 d., kai tuo tarpu, energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05538 buvo išduotas 2021 m. vasario 4 d.

3.10. Akcentuoja, kad įstatymo leidėjas nenustatė SPSC pareigos nurodyti konkrečią žalos sumą, pateikti jos paskaičiavimo sąmatą ir pan., nes šiurkštaus pažeidimo kvalifikavimui pakanka argumentuotai pagrįsti galimybę žalai atsirasti. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas neteisėtai bei nepagrįstai 2021 m. vasario 4 d. išdavė energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0119-05538 savaime suponuoja užsakovo M. G. žalos patyrimą, nes jam reikės samdyti kitą ekspertą, kuris turės teisės aktų nustatyta tvarka objektyviai, kokybiškai ir nešališkai atlikti objekto sertifikavimo procedūrą, o tai užsakovui M. G. kainuos papildomas pinigines lėšas. Be to, dėl neteisėtai išduoti minėto energinio naudingumo sertifikato Nr. GV-0119-05538 užsakovui M. G. gali tekti pakartoti pastato statybos užbaigimo procedūrą, kas taip pat sąlygos papildomas išlaidas. Taip pat pažymi, jog nešališkam ekspertui iš naujo atlikus pastato energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą gali paaiškėti, jog pastatytas pastatas nėra A++ energinio naudingumo klasės.

Pažymi, jog 2017 m. vasario 28 d. SPSC direktoriaus sprendimu Nr. PEN-0058/2 pareiškėjui jau buvo taikyta švelnesnė poveikio priemonė – kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas 6 mėnesiams, už (adresu (duomenys neskelbtini)) energinio naudingumo sertifikatų išdavimo pažeidimus, tačiau pareiškėjas atitinkamų išvadų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Centro 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. PEN-0088/1, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

5.1. 2007 m. kovo 8 d. pareiškėjui išduotas Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacinis Atestatas.

5.2. 2021 m. vasario 2 d. buvo užregistruotas eksperto G. B. pateiktas gyvenamosios paskirties pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas Kaune), energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05527.

5.3. 2021 m. vasario 4 d. buvo užregistruotas eksperto G. B. pateiktas gyvenamosios paskirties pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas Utenos raj.) energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05538 (toliau – ir sertifikatas).

5.4. 2021 m. vasario 24 d. el. paštu SPSC paprašė pareiškėjo, iki 2021 m. kovo 2 d., pateikti atrankiniam patikrinimui penkių energinio naudingumo sertifikatų, tame tarpe, Nr. GV-0119-05527 bei Nr. GV-0119-05538 išdavimo medžiagą. 2021 m. kovo 2 d. SPSC el. paštu priminė pareiškėjui, kad dar negavo prašytos medžiagos.

5.5. Sertifikavimo darbų atrankinį tikrinimą (toliau – ir Atrankinis tikrinimas) dėl Namo Utenos raj. atlikęs ekspertas J. R. surašė 2021-03-22 Sertifikavimo atrankinio tikrinimo ataskaitą (toliau – ir 2022-03-22 Ataskaita). Joje išanalizavo pastato sertifikavimo metu naudotus duomenis, 2021 m. kovo 17 d. įvertino pastato būklę ir nustatė pastato energinio naudingumo sertifikavimo pažeidimus: ekspertas G. B. sertifikuodamas pastatą naudojosi kadastrinės bylos duomenimis, pagal kuriuos pastate neįrengtos visos atitvaros (pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 patvirtinto STR 2.01.02:2016 „Pastatų energetinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (toliau – ir Reglamentas) XV skyriaus 64 punkto reikalavimas „64. Sertifikuojamas turi būti tik pastatas, kuriame sumontuotos visos atitvaros ir įrengtos inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai pastate sumontuotos visos atitvaros, įrengtos vėdinimo, šildymo ir kitos sistemos, tačiau neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos. <...>“, t. y. G. B. negalėjo išduoti sertifikato; pastato įvertinimo metu 2021 m. kovo 17 d. pastate nebuvo sumontuotos šildymo sistemos – šildymo ir rekuperacijos įrenginiai. Ekspertas G. B. nuotolinio pasėdžio metu teigė, kad buvo nuvykęs apžiūrėti sertifikuojamo pastato, tačiau pripažino, kad rekuperatoriaus pastate nematė. Sertifikavimo procese remdamasis nepatikrintais duomenimis pažeidė Reglamento XV skyriaus 64 punkto reikalavimą „64. Sertifikuojamas turi būti tik pastatas, kuriame sumontuotos visos atitvaros ir įrengtos inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai pastate sumontuotos visos atitvaros, įrengtos vėdinimo, šildymo ir kitos sistemos, tačiau neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos. <...>“, t. y. G. B. negalėjo išduoti sertifikato; ekspertas G. B. atlikdamas sertifikavimą NRG programoje nurodė, kad pastate įrengtas apšvietimas „Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis“. Tačiau pastato įvertinimo metu 2021 m. kovo 17 d. buvo nustatyta, kad pastato patalpose apšvietimas neįrengtas. G. B. sertifikuodamas pastatą nurodė neteisingus / klaidingus duomenis; atliekant atrankinį patikrinimą buvo pateiktas pastato projektas, kurio „Bendrojoje dalyje“ pridėtas skyrius „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“ kurį atliko G. B.. Sertifikuodamas pastatą, kurio projektavime pats dalyvavo ekspertas G. B. pažeidė Reglamento 61 p. reikalavimus „61. Sertifikavimo ekspertas atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastato (jų dalies) sertifikavimo proceso atlikimą.“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-393 patvirtinto Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto darbo reglamento 7 punkto reikalavimus „7. Sertifikavimo eksperto veikla turi būti nešališka. Sertifikavimo ekspertas negali sertifikuoti objekto, jei jis pats jį projektavo, konsultavo statant ar statė, taip pat jei jis yra pastato savininkas, užsakovas ar kitaip artimai susijęs su sertifikuojamu objektu asmuo“.

5.6. Dėl namo Kaune Atrankinį tikrinimą atlikęs Atestavimo ekspertas E. M. surašė 2021-03-24 Sertifikavimo atrankinio tikrinimo ataskaitą (toliau – ir 2022-03-24 Ataskaita). Joje išanalizavo pastato sertifikavimo metu naudotus duomenis, 2021 m. kovo 22 d. įvertino pastato būklę ir nustatė pastato energinio naudingumo sertifikavimo pažeidimus. Ekspertas G. B. sertifikuodamas pastatą naudojosi netikslia ir nepatikrinta informacija, t. y. sertifikavimą atliko neobjektyviai, nekokybiškai: neturint (nesant) informacijos kokio gamintojo termoizoliacinės medžiagos panaudotos pastato statybose, turėjo būti naudojami duomenys iš Reglamento (ekspertas G. B. konkrečius duomenis pateikė tik po atrankinio patikrinimo); ekspertas G. B. sertifikuodamas pastatą nurodė, kad sienų termoizoliaciniam sluoksniui tvirtinti panaudotos smeigės su nerūdijančio plieno šerdimis, tačiau apie smeigių su nerūdijančiu plienu naudojimą nebuvo pateikta duomenų nei pastato būklės duomenų lape nei pastato projekte, todėl G. B. skaičiavime turėjo naudoti smeiges su plieninėmis šerdimis. Kaip nuotolinio posėdžio metu nurodė G. B., informaciją apie panaudotas smeiges gavo po atrankinio tikrinimo, tuo pačiu ir po pastato energinio naudingumo sertifikavimo. Sertifikavimo procese panaudodamas neturinčią pagrindo informaciją ir duomenis ekspertas G. B. pažeidė Reglamento 61 p. reikalavimus „61. Sertifikavimo ekspertas atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastato (jų dalies) sertifikavimo proceso atlikimą“.

5.7. 2021-04-15 įvyko atestavimo ekspertų posėdis, kurio metu pareiškėjas (nuotoliniu būdu) dalyvavo minėtame posėdyje (toliau – ir Posėdis), teikė paaiškinimus, atsakinėjo į klausimus. 2021 m. balandžio 15 d. posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog dėl (duomenys neskelbtini) sertifikavimo darbų atlikimo bendravo su užsakovo M. G. vadybininke; įgaliojimo ji (vadybininkė) neturėjo; su užsakovu M. G. yra bendravęs tik dėl kainos; Pastato duomenų būklės lapą pasirašė vienas iš statybininkų atstovų ir vadybininkė; kad yra buvęs objekte vieną dieną prieš surašant Pastato būklės duomenų lapą; kad objekte buvo vieną, dvi dienas prieš tą dieną, kur pasirašė užsakovas M. G.; kad Pastato būklės duomenų lapą išsivežė vadybininkė, pas užsakovą M. G.; kad telefonu bendravo su vadybininke; kad sandarumo bandyme pareiškėjas nedalyvavo; kad vadybininkė atvežė Pastato būklės duomenų lapą asmeniškai į biurą Vilniuje; kad šio pastato neprojektavo, o atliko energinį modeliavimą. Į klausimą, kaip būdamas objekte nematė, kad trūksta atitvarų (palyginus su kadastrinių matavimų byla), atsakė: „Pasitikėjome, ką pasakė, kad taip ir bus“. Į klausimą, ką Jūs matėte objekte, o ne ką pasakė, pareiškėjas atsakė: „Sakė, kad sienų daugiau nebus, koreguojama yra“. Į klausimą, ar matė katilą (šilumos siurblį) ir rekuperatorių objekte, kai buvo, pareiškėjas atsakė, kad katilą tikrai matė. Į klausimą, ar matėte rekuperatorių, pareiškėjas atsakė, kad negali pasakyti šito klausimo. Į klausimą, ar nebandė įsitikinti, ar yra rekuperatorius, pareiškėjas pripažino, kad rekuperatoriaus nematė / kad jo nebuvo: „Taip, pripažįstu“.

5.9. 2021-04-19 ir 2021-04-22 dienomis atestavimo ekspertai A. K., D. T., E. M. SPSC direktoriui pateikė Atestavimo ekspertų išvadą Nr. 1, kurioje E. M., D. T. siūlė panaikinti pareiškėjo Atestato galiojimą, atestavimo ekspertė A. K. siūlė sustabdyti 6 mėnesiams pareiškėjo Atestato galiojimą.

5.10. 2021 m. balandžio 30 d. SPSC direktorius priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Atestato galiojimą; informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05538 išduotas neteisėtai ir negali (ar negalėjo) būti panaudotas surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant; nurodė Sprendimo apskundimo tvarką.

6. Ginčo santykių teisinis reguliavimas:

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 51 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą yra privalomas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Statybos įstatymo 51 straipsnio 8 dalis nustato, jog pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punktas nustato, jog atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui.

Pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą reguliuoja STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymu Nr. D1-754 (Reglamentas). Reglamento 4.2 punkte apibrėžta, kas yra pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato (jo dalies) energijos suvartojimo nustatymą, pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikato išdavimą. 4.3 punktas nustato, kad pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal Reglamento reikalavimus įvertintas pastato (jo dalies) energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė.

Sertifikavimo ekspertų darbą reglamentuoja Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto darbo reglamentas, patvirtintas Aplinkos ministro 2006-08-28 įsakymu Nr. D1-393 (toliau - ir Darbo reglamentas).

Darbo reglamente nustatyta, kad sertifikavimo ekspertas yra atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastatų sertifikavimo proceso atlikimą, duomenų konfidencialumą bei sprendimo priėmimo nešališkumą“. Darbo reglamento 5 punkte nurodyta: „5. Sertifikavimo ekspertas nustato pastato energijos sunaudojimą, įvertina pastato energinį naudingumą, priskiria pastatą energinio naudingumo klasei (A, B, C, D, E, F arba G) ir išduoda pastato energinio naudingumo sertifikatą“. Darbo reglamento 11 punkte nurodyta: „11. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį)“.

Darbo reglamento 7 punkte nustatyta, kad Sertifikavimo eksperto veikla turi būti nešališka. Sertifikavimo ekspertas negali sertifikuoti objekto, jei jis pats jį projektavo, konsultavo statant ar statė, taip pat jei jis yra pastato savininkas, užsakovas ar kitaip artimai susijęs su sertifikuojamu objektu asmuo.

7. Dėl pažeidimų Name Utenos rajone

7.1. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad nustatyti pažeidimai išduodant sertifikatą: apžiūros metu buvo įrengta šildymo sistema, pertvaros, rekuperacinė sistema, tačiau po to, kai atsakovė tikrino, ji buvo išmontuota. Pareiškėjas remiasi užsakovo (statytojo) M. G. pateiktu rašytiniu paaiškinimu, teigia, kad į jį neatsižvelgė atsakovė. Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad dalyvavo pastato projektavime, nes tik atliko skaičiavimų studi5ją, o tai nėra nei projektavimas, nei konsultavimas.

7.2. Atsakovė nurodo, kad patikrinimo vietoje 2021 03 17 metu nei šildymo, nei vėdinimo sistema (rekuperatorius) nebuvo įrengta, pastarąją aplinkybę pripažino ir pareiškėjas žodinio nagrinėjimo posėdyje metu. Atsakovė taip pat nurodo, kad patikrinimo vietoje metu nenustatyta nei minėtų agregatų nei tvirtinimo, nei demontavimo požymių, taip pat nebuvo jokių rekuperatoriaus įsigijimo, pajungimo dokumentų. Atsakovė teigiam, kad M. G. raštas raštas yra be datos, iš minėto rašto neįmanoma suprasti, kokie konkretūs „kritiniai defektai“ neva atsirado, kad neva reikėjo demontuoti šilumos siurblį ir/ar perdaryti statinio vidines konstrukcijas; akivaizdu, kad minėtas raštas buvo parengtas galimai Pareiškėjo iniciatyva / prašymu, o užsakovas M. G. tokiu būdu tikėjosi išsaugoti neteisėtai bei nepagrįstai G. B. išduotą sertifikatą Nr. GV-0119-05538. Pareiškėjas energinio naudingumo skaičiavimus atliko remdamasis 2021 01 11 parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenimis, pagal kuriuos pertvaros nėra įrengtos. Taip pat šiuo atžvilgiu pareiškėjo paaiškini ai nėra nuoseklūs – teigia, kad jų nematė (nes nepastebėjo neatitikimo su kadastro duomenimis), tačiau vėliau (8 p. ) aiškina, kad atitvaros buvo demontuotos. Yra aplinkybių, rodančių, kad pareiškėjas faktiškai nebuvo nuvykęs į objektą, o rėmėsi tik kadastro bylos duomenimis taip pažeisdamas Reglamento 64 p. reikalavimą.

7.3. Pagal Reglamento 64 punktą, sertifikuojamas turi būti tik pastatas, kuriame sumontuotos visos atitvaros ir įrengtos inžinierinės sistemos, išskyrus atvejus, kai pastate sumontuotos visos atitvaros, įrengtos vėdinimo, šildymo ir kitos sistemos, tačiau neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos. Kai neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos, pastatas gali būti sertifikuojamas, tačiau šių sistemų energinis efektyvumas turi būti įvertintas taip:

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad prieš sertifikavimą atliktos apžiūros metu name būtų įrengta šildymo sistema, rekuperacija ir įrengtos pertvaros. Pažeidimo nagrinėjimo Posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pripažino, kad rekuperatoriaus nematė, o šildymo katilo neprisiminė, ar buvo. Patikros vietoje metu 2021-03-17 užfiksuota, kad šių agregatų nėra ir nėra jokių jų demontavimą rodančių požymių (2021-03-22 Ataskaita). Taip pat nėra jokių dokumentų (įrenginių įsigijimo, montavimo, aptarnavimo ir pan.), kurie galėtų įrodyti, kad įrenginiai apžiūros metu buvo sumontuoti. Taip pat pareiškėjas nenurodo ir konkrečios apžiūros datos. Nors pareiškėjas yra tam tikros srities ekspertas, profesionalas, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atliko apžiūrą ginčo name ir kad jame buvo nurodyti įrenginiai (pvz., fotofiksacijos, pan., nors pagal Reglamento 65.5-2 punktą turėjo padaryti bent fasado nuotrauką). Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad rėmėsi jam pateikta informacija, kad vidinių sienų nebus, taigi pripažino, kad vidinių sienų apžiūros metu nebuvo. Prieš apžiūrą, 2021-01-07, sudarytoje kadastro byloje taip pat pažymėta, kad vidinių pertvarų nėra. Pareiškėjo teiginiai, kad vėliau sienos buvo demontuotos šiuo požiūriu prieštaringi. Tas pats pasakytina apie pateiktą užsakovo (statytojo) M. G. paaiškinimą, kad vidinės sienos, rekuperacijos sistema ir šildymo sistema buvo demontuotos ir bus sumontuotos. Šio paaiškinimo turinys yra labai abstraktus, iš jo nėra aišku, kada pastebėti defektai, kada demontuotos sienos ir įranga. M. G. yra suinteresuotas išduoto sertifikato galiojimu, pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais (įsigijimo dokumentais, statybų darbų ar defektų aktais, kt.), iš dalies prieštarauja kitiems paaiškinimams ir įrodymams (pareiškėjo teiginiams, kad sienų apskritai nebuvo, pripažinimui, kad rekuperacijos sistemos apžiūros metu nematė, 2021-03-22 patikrinimo vietoje ataskaitos duomenims – kad nėra šildymo sistemos ir rekuperacijos sistemos montavimo/demontavimo požymių) taigi paaiškinimai vertinami kritiškai. Tai, kad atsakovas Skundžiamame sprendime atskirai neaptarė M. G. paaiškinimo nelaikytina esminiu pažeidimu, nes buvo ir kitų įrodymų, kurie buvo pakankami pažeidimui konstatuoti.

7.4. Teismas atskirai nepasisako dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo nuvykęs į namo buvimo vietą, nes yra pakankamai jau aptartų įrodymų, kad Skundžiamame sprendime nurodytos inžinerinės sistemos apžiūros metu nebuvo įrengtos, o Skundžiamu sprendimu apžiūros neatlikimas kaip atskiras pažeidimas nebuvo konstatuotas. Nepaisant to, atsakovo argumentai tik sutvirtina teismo padarytą išvadą, nes pareiškėjas, reaguodamas į atsilipimo argumentus ir nurodytas aplinkybes, nesinaudojo galimybe jas paneigti.

7.5. Dėl nurodytų motyvų laikytina, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sertifikatą išdavė neįsitikinęs, kad name yra sumontuotos visos atitvaros, šildymo ir rekuperacijos įrenginiai ir tuo pažeidė Reglamento 64 punkto reikalavimus.

7.6. Pareiškėjas neginčija atsakovo išvados, kad išduodamas ginčo sertifikatą nurodė neteisingus/klaidingus duomenis, kad apšvietimo sistema yra įrengta

8. Dėl pareiškėjo šališkumo:

8.1. Pareiškėjas teigia, kad jo parengta studija apie tai, ar namas gali atitikti „A“ energetinio efektyvumo klasę nelaikytina statinio projekto dalimi, taigi projektavime nedalyvavo ir negalėjo būti šališkas.

8.2. Darbo reglamento 7 punkte nustatytas draudimas sertifikuoti objektą, jei ekspertas pats jį projektavo: „7. Sertifikavimo eksperto veikla turi būti nešališka. Sertifikavimo ekspertas negali sertifikuoti objekto, jei jis pats jį projektavo, konsultavo statant ar statė, taip pat jei jis yra pastato savininkas, užsakovas ar kitaip artimai susijęs su sertifikuojamu objektu asmuo“.

Pastato Techninio projekto 57-77 psl. yra Pareiškėjo pasirašyta 2018-09-19 „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“(toliau – ir Išvada). Pareiškėjas šiame dokumente daro išvadą, kad pastatas atitinka „A+“ energinio naudingumo klasę (kaip nurodyta Techninio projekto Bendrosios dalies 73 psl.).

2018-08-06 Techninio darbo projekto (toliau – ir TDP) Bendrosios dalies (toliau – ir BD) Projekto sudėties žiniaraštyje 6 punkte prie priedų nurodyta: „Pastato energinio naudingumo įvertinimas 20 lapų“. TDP Bendrieji statinių rodikliai rašoma: „8. Energinio naudingumo klasė A+“. TDP Bendrojo aiškinamojo rašto 1.2.2. Organizaciniai tvarkomieji statybos techniniai reglamentai nurodyta: „12. STR 2.01.01(6):2008. ESR. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. 13. STR 2.01.02:2016. Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. TDP BD 22 psl. rašoma: „6.6. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas Gyvenamasis (vieno buto) namas projektuojamas „A+“ energinio naudingumo klasės“. TDP Statinio konstrukcijų dalis (SK) rašoma: „Pastabos: Apšiltinimo storiai ir medžiagos pateikti pagal G. B. (pažymėjimo. Nr. M-142-15-LSIS) pateiktas atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U vertes, A+ klasės pastatui. Detalius aprašymus žiūrėti energetinio naudingumo ataskaitoje“. TDP BD 57 – 77 psl. yra 2018 09 19 Pareiškėjo atliktas „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo parengta ir pasirašyta Išvada yra sudėtinė TDP BD dalis, t. y. laikytina, kad pareiškėjas dalyvavo statinio projektavime. Toki būdu pareiškėjas projektavimo stadijoje teikė išvadą, kad pastatas turėtų atitikti „A+“ klasę, o po to pats įvertino, kad atitinka aukštesnę klasę („A++“). Akivaizdu, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė nešališkumo reikalavimą, įtvirtintą Darbo reglamento 3 ir 7 punktuose.

Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo nedalyvavimo projektuojant statinį.

9. Dėl Namo Kaune sertifikavimo:

9.1. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad turėjo tikrinti smeiges ir termoizoliacines medžiagas, kurios buvo panaudotos. Nurodo, kad pagal Reglamento 65 punktą vadovavosi užsakovo pateiktais duomenimis, o visi neaiškumai buvo išsklaidyti atestavimo ekspertų posėdžio metu.

9.2. Reglamento 61 punktas nustato, kad sertifikavimo ekspertas atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastato (jų dalies) sertifikavimo proceso atlikimą.

2021-03-24 sertifikavimo darbų atrankinio tikrinimo ataskaitoje užfiksuota, kad eksperto pateiktuose duomenyse nėra duomenų, kurio gamintojo EPS 70 N ir EPS 80 N gaminiai buvo panaudoti pastato sienų, grindų ant grunto ir pamatų apšiltinimui. Taip pat nurodyta, kad ne visų gamintojų šilumos laidumo vertės yra analogiškos. Pareiškėjas nepaneigia šių teiginių. Nors pareiškėjas remiasi užsakovo (statytojo) pateikta informacija, tačiau nei skunde teismui nei Posėdžio metu (kaip matosi iš jo įrašo) konkrečiai nenurodė, kaip ir kokiu būdu gavo duomenis apie izoliacines medžiagas. Pateiktoje į bylą Pastato būklės duomenų lentelėse pasirašytose tiek M. J., tiek R. V., nėra duomenų apie tai, kurio gamintojo EPS 70 N ir EPS 80 N gaminiai buvo panaudoti pastato sienų, grindų ant grunto ir pamatų apšiltinimui (grafa „Statybos produkto markė“ palikta tuščia) (skirtingai, pavyzdžiui, nuo stogų konstrukcijos).

2021-03-24 Ataskaitoje užfiksuota, kad sienų U vertės skaičiavimuose nurodyta, kad termoizoliaciniam sluoksniui tvirtinti panaudotos smeigės su nerūdijančio plieno šerdimis, tačiau nei projekte, nei pastato būklės duomenų lape nėra tokių duomenų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad rėmėsi užsakovo pateiktais duomenimis, nes nenurodė kaip ir kokiu būdu surinko informaciją apie smeiges. Nei skunde teismui nei Posėdžio metu (kaip matosi iš jo įrašo) konkrečiai nenurodė, kaip ir kokiu būdu gavo duomenis apie smeiges. Tokių duomenų nėra nei Pastato būklės duomenų lape nei pastato techniniame darbo projekte.

Pareiškėjo teiginiai esą atsakovas reikalauja, atlikdamas sertifikavimą, kad jis ardytų konstrukcijas tam, kad įsitikintų izoliacinių ar tvirtinimo medžiagų sudėtimi, atmestini, nes atsakovas to ir nereikalavo, o iš esmės rėmėsi pareiga surinkti duomenis apie naudotas medžiagas.

Taigi laikytina, kad Skundžiamame sprendime atsakovas pagrįstai konstatavo, kad: 1) pareiškėjas neturint (nesant) informacijos kokio gamintojo termoizoliacinės medžiagos panaudotos pastato statybose, turėjo būti naudojami duomenys iš atitinkamo Statybos techninio reglamento; 2) sertifikuodamas pastatą pareiškėjas nurodė, kad sienų termoizoliaciniam sluoksniui tvirtinti panaudotos smeigės su nerūdijančio plieno šerdimis, tačiau apie smeigių su nerūdijančiu plienu naudojimą nebuvo pateikta duomenų nei Pastato būklės duomenų lape nei pastato techniniame darbo projekte, todėl Pareiškėjas pastato energinio sertifikavimo skaičiavime turėjo naudoti smeiges su plieninėmis šerdimis, tačiau to nepadarė (Pareiškėjas konkrečius duomenis pateikė tik po atrankinio patikrinimo).

10. Dėl sankcijos proporcingumo:

10.1. Pareiškėjas įrodinėja, kad jam pritaikyta sankcija – atestato panaikinimas yra per griežta, nes padarytas pažeidimas nėra šiurkštus. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai galimą žalą sieja su užsakovo (statytojo) išlaidomis, susijusiomis su naujo sertifikato išdavimu, nes tai tik procedūrinės pasekmės, o žala turėtų būti aiškinama kaip praradimai dėl to, kad buvo aukštesnės klasės išduotas nei turėjo būti išduotas. Teigia, kad šiuo atveju nustatyti pažeidimai nebuvo esminiai.

10.2. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkte nustatyta: „Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą šiais atvejais: 1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui

Statybos įstatymo 51 straipsnio 16 dalyje nustatyta: „Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą kvalifikacijos atestato turėtojui, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 13 ir 14 dalyse) pažeidimų.

Taigi laikytina, kad už esminius pažeidimus gali būti taikoma tik Statybos įstatymo 51 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė (atestato galiojimo sustabdymas 6 mėnesiams) arba - 14 dalyje (atestato panaikinimas).

Tuo tarpu Statybos įstatymo 51 straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodyta, kad jame numatyta atsakomybė (atestato galiojimo sustabdymas) taikoma už pažeidimus (esminius), kai pažeisti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais. Taigi 13 dalyje numatyta atsakomybė taikytina tais atvejais, kai padaromas esminis pažeidimas, kuris nesusijęs su esminiais statinių reikalavimais.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ 6 punkte vienu iš esminių reikalavimų nurodomas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Todėl pareiškėjo pažeidimas (dėl neobjektyvaus, nekokybiško, šališko sertifikavimo) susijęs su šiuo esminiu statinio reikalavimu.

Dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo konstatuota, kad sertifikatas išduotas neįsitikinus esant esminėms sąlygoms dėl jo išdavimo (inžinerinių sistemų įrengimui), t. y. iš esmės ignoruojant pagrindinius reikalavimus. Taip pat konstatuota, kad sertifikatas Nr. GV-0119-05538 išduotas neteisėtai. Tai reiškia, kad pažeidimas sukėlė materialinio pobūdžio pasekmes. Todėl darytina išvada, kad atsakovas teisingai parinko sankciją, Skundžiamame sprendime pateikti motyvai dėl taikomos sankcijos.

11. Apibendrinant daroma išvada, kad atsakovas tinkamai kvalifikavo pareiškėjo pažeidimus, nurodė pažeistus teisės aktus ir faktines aplinkybes, kurios liudija pažeidimą, iš Skundžiamo sprendimo buvo aiškiai galima suprasti jo motyvus. Taip pat pateikė motyvus dėl skiriamos sankcijos.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo pareiškėjo nurodytais pagrindais naikinti Skundžiamo sprendimo.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Atsakovas prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

Atsakovas 2022-02-11 pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas prašo teismo priteisti 1306,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą. Pašymą grindžia 2021-06-15 PVM sąskaita faktūra ir 2021-06-17 mokėjimo pavedimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. 2020 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1524,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2021-06-10 atsiliepimo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 810,50 Eur (2,5x1524.20). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už atsiliepimo surašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsakovas advokatui sumokėjo 1306,80 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 3 810,50 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl priteistina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.). Šiuo atveju pareiškėjas pats naudojosi advokato pagalba. Atsakovė nurodė, kad specializuoto teisės padalinio neturi. Taip pat bylose su atsakovu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (pvz., 2021-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ iš pareiškėjo G. B. 1306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir 80 ct) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis