Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-12-08 · Administracinė byla Nr. I-3525-171/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-08
Bylos Nr.
I-3525-171/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Artūras Drigotas, Artūras Daigotas
Atsakovas
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Pareiškėjas
VšĮ Pasvalio pirminės
Administracinė byla Nr. A756-120/2010Procesinio sprendimo kategorija 5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Daigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovams V. P., advokatui A. Z.,atsakovo atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. K., V. M., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 4A-87(495/2K) „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, o Inspekcijos 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 4A-56-495K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1., 4.2.1. punktai buvo panaikinti ir Inspekcija buvo įpareigota dėl šių punktų priimti naują sprendimą. Inspekcija 2007 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 4R-2269-495K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu šį sprendimą panaikino ir grąžino bylą Inspekcijai nagrinėti iš naujo. Inspekcija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, 2008 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 4A-87(495/2K), kuriame pateikė išvadą, kad 2005 m. gegužės 30 d. pacientui R. K. greitosios medicinos pagalbos paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Inspekcijos 2008 m. balandžio 11 d. sprendime nurodyta pažeidimo padarymo diena yra 2005 m. gegužės 30 d. Šį pažeidimą Inspekcija nustatė 2006 m. gegužės 31 d. (priimdama sprendimą Nr. 4A-56-495K). Nuo pažeidimo padarymo dienos iki skundžiamo sprendimo priėmimo yra praėję beveik treji metai, o nuo pažeidimo nustatymo dienos – beveik dveji metai. Net ir neįskaičiuojant bylinėjimosi laiko, akivaizdu, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka su sprendime nurodytais pažeidimais. Sprendimo 3.1.1 punkte nurodyta, kad 2005 m. gegužės 30 d. bendruomenės slaugytoja V. M., pacientui R. K. įtarusi išeminę širdies ligą, nestabilią krūtinės anginą bei širdies ritmo sutrikimą, neatliko elektrokardiogramos ir, buvus paciento nusiskundimams skausmu (spaudimu) širdies plote, neorganizavo savalaikio paciento transportavimo į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą, tuo pažeisdama Bendruomenės slaugytojos GMP felčerės pareigų instrukcijos Nr. 7 dalies „Pagrindinės funkcijos“ 3 punktą, sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 691 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ 8.3.7 punktą, sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintų Bendrųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 19 punktą. Pareiškėjo nuomone, slaugytoja nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytų pažeidimų nepadarė. Vadovaujantis Bendrųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 2 ir 19 punktais, pacientai į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą vežami tik esant indikacijoms ir būklėms, kurias tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Šias indikacijas ir būkles sveikatos apsaugos ministras patvirtino 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“. Atsakovo sprendime nurodyta, kad slaugytojai atvykus pas pacientą buvo net dvi indikacijos jo skubiam pervežimui į ligoninę: 1) labai stiprus ūmus skausmas dėl įvairių priežasčių, tarp jų ūmus širdies, pilvo skausmas ar ektopinis nėštumas, vertinamas 9-10 balų pagal dešimties balų skalę (sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-208 antro priedo „Skubios medicinos pagalbos mastas“ 5 punktas); 2) vidutinio stiprumo skausmas, vertinamas 7-8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubaus nuskausminimo (sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-208 antro priedas „Skubios medicinos pagalbos mastas“ 9 punktas). Tačiau šis teiginys yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Medicinos dokumentuose yra nurodyta, kad 8 val. 48 min. pacientas skundžiasi „spaudimu širdies plote“, 9 val. 20 min. pacientas skundžiasi „diskomfortu širdies plote“. Duomenų apie stiprų arba vidutinio stiprumo skausmą medicinos dokumentuose nėra. Bendruomenės slaugytojai atvykus pas pacientą ir įvertinus jo sveikatos būklę, nebuvo nei vienos indikacijos ar būklės ligonio vežimui į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-216, bendruomenės slaugytoja galėjo ligoniui tik patarti kreiptis į ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Kadangi pacientas gyveno šalia ambulatorijos, kurioje dirba bendrosios praktikos gydytojas, bendruomenės slaugytoja pacientą savo iniciatyva nuvežė pas gydytoją išsamesniems tyrimams. Toks bendrosios praktikos slaugytojos sprendimas buvo teisingas, nes pacientas į ambulatoriją buvo atvežtas 9 val. 20 min., o po dešimties minučių jam prasidėjo tachikardijos priepuolis, jis prarado sąmonę, sustojo kvėpavimas. Čia jam buvo taikytos efektyvios reanimacijos priemonės – išorinis širdies masažas, dirbtinė plaučių ventiliacija, medikamentinis gydymas, širdies defibriliacija. Jeigu bendrosios praktikos slaugytoja pacientą būtų vežusi iš karto į ligoninę, tachikardijos priepuolis būtų įvykęs greitosios pagalbos automobilyje, kuriame viena slaugytoja nebūtų galėjusi suteikti tokios kvalifikuotos ir efektyvios pagalbos, kokia buvo sutekta Pušaloto ambulatorijoje. Sprendime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad bendruomenės slaugytoja V. M. neįvertino ir medicinos dokumentuose neįrašė skausmo intensyvumo pagal skausmo intensyvumo vertinimo skalę, tuo pažeisdama sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 17 ir 18 punktus. Šie punktai taikomi tik gydytojams, ir netaikomi slaugos personalui, nes skubiąją medicinos pagalbą gali teikti tik gydytojai. Be to, pacientas aštraus skausmo nejautė, todėl jo jaučiamas skausmas ir nebuvo vertintas balais. Atsakovo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad V. M. netinkamai užpildė Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, tuo pažeisdama Pareigų instrukcijos 5 punktą. Sprendime minimi medicininės dokumentacijos pildymo trūkumai yra visiškai nepagrįsti, nes nėra nurodyta jokio teisės akto, kuris reikalauja iš bendrosios praktikos slaugytojos nurodyti visą sprendimo 3.1.3. punkte nurodytą informaciją (išvykimo iš ambulatorijos laiką, paciento sveikatos būklę ir jos pasikeitimą pervežimo metu ir pan.). Atsakovas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į tai, kad pacientą pristačius į Pušaloto ambulatoriją, paciento priežiūrą iš bendrosios praktikos slaugytojos perėmė bendrosios praktikos gydytojas, kuris ir pildė paciento medicininę dokumentaciją (ambulatorinę kortelę). Reikalavimas, kad bendrosios praktikos slaugytoja dubliuotų gydytojo įrašus, kai pacientui sustoja kvėpavimas ir taikomos reanimacinės priemonės, arba darytų įrašus važiuojančiame greitosios pagalbos automobilyje, prižiūrint ypač sunkios būklės ligonį, yra nepagrįstas nei teisės aktais, nei logika. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Inspekcijos sprendime, nei ataskaitoje nėra nurodyta Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto kardiologijai ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo docento P. Š. išvada, kurios Inspekcija prašė 2006 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 4R-1632-589. Tokiu būdu buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas objektyvumo principas. Be to, pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas buvo priimtas netinkamai įvykdžius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad viena iš svarbiausių asmens sveikatos priežiūros specialisto pareigų bei vienintelis būdas įvertinti suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, užtikrinti suteiktų paslaugų atsekamumą bei užtikrinti asmens sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio veiksmų koordinavimą, bendradarbiavimą yra kokybiškas medicininių dokumentų pildymas (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju bendruomenės slaugytoja V. M. paciento Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę pildė neišsamiai, nekokybiškai, todėl tai apsunkina situacijos vertinimą. Nors ir nėra teisės akto, konkrečiai nurodančio, kaip reikia pildyti Greitosios medicinos pagalbos kortelę, tačiau maksimaliai atidus, rūpestingas ir atsakingas asmens sveikatos priežiūros specialistas turi užpildyti visas Greitosios medicinos pagalbos kortelės grafas. Atsakovas nurodė, kad vienas pagrindinių diagnostikos būdų esant tokiai anamnezei ir paciento būklei (nestabili krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimas) yra elektrokardiograma, kuri padėtų įvertinti paciento būklės rimtumą. Nagrinėjamu atvejų šis tyrimas nebuvo atliktas ir tai kliudė paslaugas teikusiai specialistei tinkamai įvertinti paciento būklę. Atsakovas taip pat nurodė, jog įrašai įstaigos vidaus dokumentuose patvirtina, kad pacientas jautė širdies skausmą. Be to, pati bendruomenės slaugytoja V. M. paaiškinime dėl paslaugų teikimo R. K. patvirtino, kad 2005 m. gegužės 30 d. 8.48 val. atvykusi pas pacientą, rado jį gulintį lovoje, pacientas skundėsi skausmu, spaudimu širdies plote. Spaudimas širdies plote yra širdies skausmo išraiška. Aplinkybę, kad pacientas jautė skausmą, patvirtina ir tai, kad bendruomenės slaugytoja V. M. paskyrė pacientui gydymą medikamentu Tramadoliu, kurio skyrimo indikacijos yra „vidutinis ir stiprus skausmas“. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad paciento transportavimui į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V-208 nurodytų skubiosios pagalbos teikimo indikacijų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų Inspekcijai teikiamos išvados yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju specialisto konsultanto P. Š. išvada prieštaravo kontrolės metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl šia išvada nebuvo vadovaujamasi. Be to, nagrinėdama šį klinikinį atvejį Inspekcija vertino bendruomenės slaugytojos teiktas paslaugas, todėl pagal kompetenciją kreipėsi į šios srities specialistą – konsultantę vyriausiąją slaugos administratorę. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu nuspręsta informuoti pareiškėjo steigėją apie kontrolės metu nustatytus pažeidimus ir nuspręsta rekomenduoti siųsti slaugytoją V. M. į kvalifikacijos tobulinimosi kursus. Šiuo sprendimu pareiškėjui nebuvo pavesta vykdyti jokių privalomojo pobūdžio nurodymų. Sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, todėl negali būti vertinamas kaip kontrolės priemonės taikymo aktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. sutiko su pareiškėjo skundu ir jame pateiktais argumentais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Inspekcijos 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 4A-87(495/2K). Teismas sprendime nurodė, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų (jų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo) valstybinę kontrolę atlieka Inspekcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintų Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Inspekcijos nuostatai) 1, 2 punktais, Inspekcija yra valstybės kontrolės įstaiga, išlaikoma iš valstybės lėšų, juridinis asmuo. Inspekcijos nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Inspekcija vykdo šias funkcijas: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Inspekcijos nuostatų 10 punkte, plačiau negu įstatyme, yra nustatoma, kad Inspekcijos pareigūnai, vykdydami Inspekcijai priskirtas funkcijas, turi teisę: 1) pateikę nustatytos formos tarnybinį pažymėjimą įstaigos vadovui ar jį pavaduojančiam asmeniui, netrukdomai patekti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti valstybinį medicininį auditą; 2) reikalauti ir gauti iš juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentus, medžiagą, laboratorinius mėginius, ligonių medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenis, įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus paaiškinimus, kurie reikalingi patikrinimui atlikti; 3) vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais nuostatais, Inspekcijos darbo reglamentu, savo profesinėmis žiniomis ir patirtimi, savarankiškai pasirinkti valstybinio medicininio audito atlikimo procedūras; 4) reikalauti, kad pacientams būtų atlikti papildomi tyrimai; 5) atliekant valstybinį medicininį auditą, kviesti dalyvauti reikalingus specialistus, ekspertus, naudotis lokalinio medicininio audito medžiaga; 6) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovų pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias tinkamai atlikti Inspekcijos funkcijas; duoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams privalomus vykdyti nurodymus, siekiant užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, tinkamą įgyvendinimą; 7) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus; 8) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos valdymo organų vadovams administracines nuobaudas; 9) įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti įstaigoje visų ar dalies asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; 10) teikti motyvuotą siūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar kitų įstatymais nustatytų licencijų užsiimti sveikatos priežiūra galiojimą; 11) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, kurie galėjo lemti ar lėmė žalą ar pavojų pacientų sveikatai; arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų ar šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų; 12) įstaigos administracijos vadovas privalo vykdyti pareigūno reikalavimą nušalinti sveikatos priežiūros specialistą; perduoti medžiagą teisėsaugos organams, jei nustatomi požymiai veikų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę; 13) naudotis kitomis įstatymų bei poįstatyminių aktų suteiktomis teisėmis. Ginčijamu sprendimu nebuvo pareiškėjui taikytos kontrolės priemonės ir sankcijos, o tik nuspręsta informuoti pareiškėjo steigėją Pasvalio rajono savivaldybę apie kontrolės metu padarytus pažeidimus ir rekomenduoti įstaigos vadovui siųsti slaugytoją V. M. į kvalifikacijos tobulinimo kursus. Šis sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau, įvertinus skundžiamo sprendimo turinį ir atsižvelgiant į Inspekcijos teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes anksčiau nurodyti teisės aktai nesuteikia jai teisės priimti tokio pobūdžio sprendimų. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu atsakovas priėmė tokio turinio sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Inspekcija yra viešosios teisės subjektas. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama, skirtingai nuo privatinės teisės, kur galioja principas, kad privatinės teisės subjektai gali daryti tai, kas jiems tiesiogiai yra neuždrausta. Todėl viešojo administravimo subjektų veiksmai ir priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jie veikia pagal jiems įstatyme suteiktą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektas negali sugalvoti naujų ir savarankiškų veiklos formų, kurių įstatymas nenustato. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Todėl teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos 2008 m. balandžio 11 d. sprendimas naikintinas.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog Inspekcijos sprendimu pareiškėjui nebuvo taikytos kontrolės priemonės ir sankcijos, o tik nuspręsta informuoti pareiškėjo steigėją Pasvalio rajono savivaldybę apie kontrolės metu padarytus pažeidimus ir rekomenduoti pareiškėjui siųsti slaugytoją V. M. į kvalifikacijos tobulinimo kursus. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalimi, už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Pareiškėjo VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos priežiūros paslaugos nagrinėjamu atveju buvo teiktos 2005 m. gegužės 30 d., todėl Inspekcija neturėjo teisės 2008 m. balandžio 11 d. priimti sprendimo dėl kontrolės priemonių ir sankcijų. Inspekcijos nuostatų 9.5 punkte nustatyta, kad Inspekcija teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Inspekcijos teisė teikti rekomendacinio pobūdžio dokumentus numatyta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad Inspekcija privalo pateikti tikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas tikrintos įstaigos vadovui. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos priimtas sprendimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris buvo priimtas neperžengiant Inspekcijos kompetencijos ribų. Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Todėl laikytina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Kadangi Inspekcijos 2008 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 4A-87(495/2K) yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar saugomiems interesams, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Atsakovo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS8-467/2007.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcijos 2008 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 4A-87(495/2K) nebuvo nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas. Todėl, pareiškėjo nuomone, laikytina, kad aukščiau nurodytas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą šiam sprendimui panaikinti. Tokią nuomonę pareiškėjas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalis numato Inspekcijos teisę priimti informacinio (rekomendacinio) pobūdžio sprendimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnas per nustatytą terminą privalo pateikti tikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovui ir tikrintos įstaigos vadovui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-900/2004 yra išaiškinta, kad Inspekcijos sprendimo priėmimą sudaro keli etapai: pirmame etape pareigūnas, atlikęs tikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje, atlikto tikrinimo rezultatus įformina asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje, kurioje pateikia savo (kaip pareigūno) išvadas ir rekomendacijas. Ši ataskaita, kuri turi tik rekomendacinį pobūdį, pateikiama patikrinimą paskyrusios įstaigos (Inspekcijos) vadovui ir tikrintos įstaigos vadovui. Patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovas, prieš priimdamas sprendimą dėl kontrolės priemonės taikymo, kviečia patikrintos įstaigos atstovą, kad būtų galutinai išsiaiškinta, ar yra pagrindas taikyti kontrolės priemonę, ar tokio pagrindo nėra, suteikdamas kviečiamai įstaigai galimybę pateikti šiuo klausimu savo argumentus. Įvertinus pareigūno surašytą ataskaitą ir išklausius tikrintos įstaigos argumentus, priimamas Inspekcijos sprendimas. Tokiu būdu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalis reglamentuoja tik pareigūno, atlikusio tikrinimą, surašytos ataskaitos pateikimo tvarką, o ne Inspekcijos teisę priimti informacinio (rekomendacinio) pobūdžio sprendimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas numato kontroliuojančių institucijų teisę: taikyti įstaigai įspėjimą, skirti administracines nuobaudas, reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija, sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą teikti motyvuotą pasiūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą reikalauti iki 1 mėn. nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją. Įstatymas nenumato galimybės priimti kitokius sprendimus. Pareiškėjo nuomone, pasiūlymai ir rekomendacijos turėtų būti teikiami rašto forma. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad Inspekcijos 2008 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 4A-87(495/2K) neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. Pareiškėjas nurodo, kad paprastai po Inspekcijos sprendimų, kuriuose yra nurodoma, kad paslaugos sveikatos priežiūros įstaigoje yra teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra gaunamos pacientų pretenzijos, o vėliau ir ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Vien tokių pretenzijų ir ieškinių gavimas sukelia pareiškėjui finansinius nuostolius, nes jis privalo samdyti teisininkus atsiliepimų parengimui. Bendros kompetencijos teismai Inspekcijos sprendimus vertina kaip įrodymus, kuriuos paneigti galima tik ekspertizės išvadomis. Tokiu atveju sveikatos priežiūros įstaigos privalo apmokėti ekspertizės išlaidas, kurios taip pat sukelia finansinius nuostolius. Be to, aukščiau nurodytas Inspekcijos sprendimas blogina pareiškėjo reputaciją. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kad Inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami bei nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, yra ne kartą pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo 2008 m. balandžio 11 d. priimto sprendimo Nr. 4A-87(495/2K) ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“, kuriuo buvo nuspręsta informuoti VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros steigėją – Pasvalio rajono savivaldybę apie kontrolės metu nustatytus pažeidimus; rekomenduoti įstaigos vadovui siųsti slaugytoją V. M. į kvalifikacijos tobulinimo kursus (būtinosios pagalbos teikimo) (b. l. 24-25).

Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo sprendimą panaikino padaręs išvadą, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes teisės aktai nesuteikia jai teisės priimti tokio pobūdžio sprendimų. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę atliekančias institucijas, jų teises ir pareigas, kontrolės priemonių taikymo pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip viena iš sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę vykdančių institucijų nurodyta Valstybinė medicininio audito inspekcija. Inspekcijai pavesta kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir ekonominį efektyvumą. Ši Valstybinės medicininio audito inspekcijos funkcija numatyta ir Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172, 4 punkte apibrėžiami Valstybinio medicininio audito tikslai: nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus; rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistus bei kartu su jais dirbančius kitus specialistus kelti kvalifikaciją; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą.

Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas (nuostatų 5 punktas). Valstybinis medicininis auditas vykdomas: analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus ir kt.

Valstybinį medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Nuostatų 8 punktas). Šios inspekcijos nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154, 8.1 punkte vienas iš svarbiausių šios Inspekcijos uždavinių yra vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Inspekcijos nuostatų 9 punkte nurodomos tokios inspekcijos funkcijos: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.

Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį Valstybinė medicininio audito inspekcija turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės; 2) pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai. Tačiau už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos (59 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija R. K. teiktų 2005 m. gegužės 30 d. VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę tikrino jo brolio A. K. prašymo pagrindu. Atlikto pakartotino patikrinimo metu nustatytą informaciją, t. y. patikrinimo rezultatus atsakovas fiksavo 2008 m. balandžio 11 d. ataskaitoje Nr. 1A-89(495/2K). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostatos ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja Inspekcijos pareigūną pateikti tikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovui ir tikrintos įstaigos vadovui. Akivaizdu, kad kontrolės priemonių Inspekcija taikyti praėjus daugiau kaip vieneriems metams jau negalėjo. Tačiau Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatų (galiojusių iki 2009 m. lapkričio 25 d.) 9.5 punktas suteikia jai teisę teikti siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą (į kurį iš ataskaitos buvo įrašytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, trūkumai ir klaidos) informuoti VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro steigėją bei rekomenduoti pareiškėjui skatinti darbuotoją kelti kvalifikaciją, jam teisės aktais suteiktų įgalinimų neviršijo.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, taip pat darytina išvada, jog tik sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, kurie priimami kontroliuojančioms valstybės institucijoms (šiuo atveju – Valstybinio medicininio audito inspekcijai) realizuojant savo teises, numatytas nurodyto įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, gali būti ginčijami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kaip administraciniai aktai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui nebuvo taikytos kontrolės priemonės ir sankcijos, o atsakovo priimtas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Jokių privalomai vykdytinų nurodymų atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjui nedavė, o į sprendimo motyvuojamosios dalies 3.1 punktą iš Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2008 m. balandžio 11 d. ataskaitos Nr. 1A-89(495/2K) buvo perkeltos joje nustatytos aplinkybės ir faktai. Toks atsakovo sprendimas, kuriame nėra šio viešojo administravimo subjekto privalomojo pobūdžio patvarkymų, konkrečių asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų neįtakoja, tiesiogiai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjo argumentas, kad toks atsakovo sprendimas gali potencialiai sukelti finansinius nuostolius ateityje, asmeniui pasikreipus su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, yra tik prielaida. Nepriklausomai nuo Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadų, pacientas turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas ir, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusio medicinos darbuotojo nerūpestingumo ir padarytos žalos pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas atsakovo sprendimas nelaikytinas administraciniu (individualiu teisės) aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė