- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- 1-357-753/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00114-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- M. O., T. K.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei J. Č.,
kaltinamajam M. O. (M. O.)(naudojant vaizdo konferencijų įrangą), gynėjui advokatui A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktus, paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu ir paskirta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmės pradžia – 2018 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2031 m. liepos 5 d.),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;
T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 9 MGL (338,86 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 MGL (225,90 Eur) dydžio bauda;
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį 8 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 6 MGL (225,90 Eur) dydžio bauda (2020 m. lapkričio 26 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji M. O. ir T. K., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2020 m. kovo 28 d. apie 9.00 val. 20-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, veikdami kartu, t. y. kaltinamieji M. O. ir T. K., asmeninio konflikto metu M. O. tyčia įspyrus nukentėjusiajam V. M. į nugarą, dėl ko šis nukrito ant žemės, T. K. tyčia metaliniu strypu sudavus V. M. mažiausiai aštuonis smūgius į rankas, du smūgius į kairę koją, tris smūgius į dešinę koją, du smūgius į dešinę galvos pusę, kumščiais sudavė nukentėjusiajam V. M. į įvairias kūno vietas mažiausiai septynis smūgius, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė žaizdą dešinio antakio srityje, žaizdą dešinėje blauzdoje, žaizdą dešinėje rankoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. K. parodė, kad atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Antrajame sektoriuje. M. O. ten pat atliko bausmę. Koks konfliktas buvo, nepaskys, buvo konfliktas, buvo paėmęs geležinį strypą ir sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, sudavė vienas ten, kitas ten, nestebėjo, ką darė O.. Kai priėjo, M. gulėjo ant žemės, O. buvo atsitraukęs į šoną. Metalinį strypą paėmė iš lovos galo, sudavė smūgius M. Konkrečiai smūgių nepasakys, kiek sudavė, galėjo būti iki 10 smūgių, galėjo suduoti į rankas, kojas, galvą. Jam M. uždraudė gyvenamojoje patalpoje bendrauti rusų kalba. Jis sakė, kad jis (kaltinamasis) sėdi 10 metų, yra atsakingas ir uždraudė kalbėti rusų kalba. Kai sudavė smūgius metaliniu strypu, O. buvo prie jo ir buvo palinkęs virš nukentėjusiojo, bet kur smūgiavo, nežino, judesiai buvo ir suprato, kad tai smūgiai. Teoriškai galėjo būti spyriai koja. Šiuo metu yra laisvėje, 2020 m. lapkričio mėn. išėjo. Gruodžio mėn. registravosi į Užimtumo tarnybą, pasiūlė darbą, sutiko, išsiėmė patentą, dirbo darbo dienomis, važinėjo į kitas savivaldybes, šiuo metu patento neišsiėmęs, nes neturi pinigų patentui, dėl karantino negali važinėti į kitas savivaldybes dirbti. Gyventi padeda motina. Gailisi, kad taip įvyko, galėjo patylėti, bet buvo sukilusios emocijos. Neatsiprašė nukentėjusiojo, nes po įvykio jo nematė ir neturėjo jo kontaktų. Savo poelgį vertina kritiškai, gailisi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. O. parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje atlikinėjo bausmę. Su nukentėjusiuoju konfliktų buvo ir seniau, ten buvo konfliktai ir su kitais žmonėmis, konfliktų, kur vienoje patalpoje yra 16 gyventojų, buvo ir bus. Kiti konfliktai, kaip kad šis, nebuvo paviešinti. Buvo įtampa. Kad jo ir T. K. nebūtų tame būryje, nukentėjusysis buvo suinteresuotas. Jis (nukentėjusysis) pradėjo įžeidinėti ir įvyko konfliktinė situacija. Gal jam buvo karštesnė situacija. Įvyko eilinis konfliktas ir vyko iš ryto, jį registravo, nes parašė pareiškimą. Su nukentėjusiu sukonfliktavo, tada jis įspyrė su koja į nukentėjusiojo kairės pusės gal koją, gal nugarą, galėjo būti, kad nugara. Kai atėjo K. ir, kai sudavė su strypu nukentėjusiajam, M. sudavė smūgius kumščiais. Su M. pradėjo muštis ir sudavė su ranka kažkiek smūgių. Sudavė nukentėjusiajam gal 4 smūgius, negali tiksliai atsiminti skaičiaus. Kiek atsimena, keturis smūgius sudavė, tikslaus skaičiaus nepamena. Kad sudavė smūgius, įspyrė M., sukėlė jam fizinį skausmą, pripažįsta. Neprisipažįsta, kad buvo konflikto pradininkas, nes iš nukentėjusiojo buvo provokacija, o kiek spyrė, kiek nespyrė, neprisimena. Neneigia, kas parašyta kaltinime.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji M. O., T. K., jų gynėjai advokatai A. K. ir A. D., nukentėjusysis V. M. ir prokurorė J. Č. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Be kaltinamųjų M. O. ir T. K. visiško prisipažinimo, jų kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 2020 m. kovo 28 d. pradėtas Kriminalinės žvalgybos valdybos Trečiajame kriminalinės žvalgybos skyriuje gavus Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Ž. R. 2020 m. kovo 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. 42-5377, jog 2020 m. kovo 28 d. apie 9.10 val. į Sveikatos priežiūros skyrių medikų apžiūrai buvo nuvestas nuteistasis V. M., kuriam buvo matomi sužalojimai prie dešinės akies ir ausies. Sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos J. V. 2020 m. kovo 28 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 75(2)-77 nurodyta, kad nuteistojo V. M. apžiūros metu stebimas dešinės kojos blauzdos kirstinė žaizda, dešinės pusės rankos rodomojo piršto žaizda, pamėlusi dešinė ausis, dešinys paakys, kirstinė dešinės pusės antakio srities žaizda (1 t., b. l. 6-7).
Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas T. K. kaltės klausimo nekomentavo ir nurodė, kad parodymus duos teisme, teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 154). ???
Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas M. O. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, buvo paskirtas gyventi į 20-ą būrį 2-ą brigadą. 2020 m. kovo 28 d., iš ryto, tiksliai laiko neatsimena, V. M. buvo 20-2 gyvenamojoje patalpoje. Patalpoje, kiek atsimena, buvo dar ir nuteistasis T. K., dar buvo kažkas iš nuteistųjų, tačiau kas, jis neatsimena. Tik atėjus į 20-2 gyvenamą patalpą, V. M. pradėjo agresyviai elgtis, pastarojo bendravimas su juo buvo agresyvus. V. M. pradėjo prisiminti, kas vyko ankščiau, kažkokie nesusipratimai tarp jų. Jau tarp jo ir V. M. santykiai nuo ankščiau buvo įtempti. Tarp jų su V. M. įvyko žodinis konfliktas, jie susiginčijo, vienas su kitu bendravo pakeltu tonu. V. M. buvo savo lovoje, sėdėjo, jis priėjo prie jo arti, pasakė jam – „ko tu nori, eilinį kartą kabinėjiesi“. V. M. atsakė, kad tokie kaip jis neturi gyventi šitame būryje, nes neva jis priduoda jo ir kitų nuteistųjų išgertuves. Jis supyko ir spyrė V. M. kelis kartus, tiksliai neprisimena, kelis kartus, į kairę V. M. kojos pusę iš šono. Tuomet šis bandė jam suduoti, pataikė jam į veido pusę. Jie besigrumdami nuo lovos nukrito ant žemės, prie stovėjusios spintelės. Tuomet jis kumščiu sudavė V. M. į kaktos sritį, tiksliai neatsimena, keli kartai buvo, gal trys ar keturi. Ir jis po šitų smūgių atsitraukė nuo V. M.. V. M. liko sėdėti ant žemės, atsirėmęs su nugara į spintelę. Nuėjo toliau, į šoną, po kelių akimirkų atsisuko į V. M. pusę, pamatė prie V. M. stovintį T. K., kuris rankoje laikė metalinį strypą, to metalinio strypo vienas galas buvo nulaužtas ir dėl to buvo aštrus. Su tuo strypu T. K. daužė V. M. į įvairias kūno vietas. Kelis kartus T. K. su tuo metaliniu strypu sudavė V. M., pasakyti negali, tačiau tikrai ne vieną kartą. Jis tuomet priėjo prie jų, T. K. pasakė, kad nereikia nieko mušti, paėmė T. K. už rankos ir sustabdė smūgius. Tuomet jis su T. K. išėjo į lauką, V. M. liko sėdėti ant žemės, prie spintelės. Kur T. K. padėjo metalinį strypą, jis nežino, nes nematė (1 t., b. l.120-121).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad nuo 2011 metų gruodžio mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, yra paskirtas gyventi į 20-ą būrį 2-ą brigadą. 2020 m. kovo 28 d. apie 9.00 val. po rytinio patikrinimo grįžo į savo gyvenamą patalpą, tuo metu gyvenamojoje patalpoje buvo nuteistasis E. K.. Jis atsisėdėjo ant savo lovos, ketino pasižiūrėti televizorių. Kai išgirdo, kad atsidarė gyvenamos patalpos durys, į gyvenamą patalpą įėjo nuteistasis M. O., jis jam užrėkė – „(keiksmažodis) prisidirbai“ ir tuo metu pajuto stiprų spyrį į nugarą. Jis nuo to smūgio kniūbsčias nukrito ant žemės, staigia apsivertė ant nugaros ir pamatė, kaip prie jo priėjo nuteistieji M. O. ir T. K., T. K. rankoje laikė metalinį strypą. Prie durų matė stovintį ir laikantį duris nuteistąjį K. G.. Jis tuo metu suprato, kad jį muš, tuomet užsidengė veidą rankomis, pajuto, kaip T. K. trenkė jam su metaliniu strypu į rankas ne mažiau aštuonis kartus, į kairę koją trenkė ne mažiau du kartus, į dešinę koją trenkė ne mažiau kaip tris kartus, tuo pačiu metu M. O. su kumščiais trenkė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis kartus. Paskutinius du smūgius su metaliniu strypu T. K. jam sudavė į dešinę galvos pusę, taip praskėlė jam antakį, sutrenkė ausį. Jam pradėjo bėgti kraujas iš praskelto antakio, tuomet jie nustojo jį mušti. Matė, kaip T. K. padėjo metalinį strypą ant spintos, esančios 20-2 gyvenamojoje patalpoje ir jie visi trys, t. y. M. O., T. K. ir K. G. išėjo iš gyvenamos patalpos. Jis tuomet atsistojo ir nuėjo pas medikus. Jis mano, kad jie jį sumušė už tai, kad jis dieną prieš, t. y. iš kovo 27 d. vakare neleido M. O. miegoti ne jam priklausančioje lovoje, jis dėl to ant jo labai supyko (1 t., b. l. 46-47).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad nuo 2009 metų lapkričio mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, yra paskirtas gyventi į 20-ą būrį 2-ą brigadą. 2020 m. kovo 28 d. ryte po patikrinimo jis buvo savo gyvenamojoje patalpoje, tuo metu lovoje buvo M., kuris žiūrėjo televizorių. Jis ruošėsi sau kavą, kai tuo momentu išgirdo didelį triukšmą. Jis atsisuko ir pamatė ant žemės gulintį kruvintą ir sumuštą M. Šalia M. stovėjo nuteistieji T. K. ir M. O., ar kažkuris iš jų turėjo kažką rankose, jis nepastebėjo, nes jam buvo šokas, jis nesuprato, dėl ko čia įvyko šis konfliktas. Girdėjo, kaip kažką tarp savęs K. su O. kalbėjo, tačiau ką konkrečiai, jis negali pasakyti, nes neklausė. T. K. ir M. O. iš gyvenamosios 20-2 patalpos staigiai išėjo, jis priėjo prie M., padavė M. rankšluostį apsivalyti kraujui, padavė vandens puodelį. M. nieko nekalbėjo. Jis tuomet greitai nubėgo ieškoti pagalbos, nes suprato, kad reikia medikų. Išbėgęs iš gyvenamos patalpos pasakė, kad reikia pagalbos, nes sumuštas žmogus. Tačiau kam jis tai pasakė, neatsimena. Tuomet jis grįžo atgal į 20-2 gyvenamą patalpą, M. sėdėjo ant savo lovos. Tuo metu atėjo sanitaras ir M. palydėjo pas medikus (1 t., b. l. 52-53).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas A. E. parodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, yra paskirtas gyventi į 20-ą būrį 2-ą brigadą. 2020 m. kovo 28 d. ryte po rytinio patikrinimo jis grįžo į savo gyvenamą patalpą 20-2, atsidarė duris ir pamatė ant žemės šalia lovos sėdintį kruvinu veidu nuteistąjį M. Patalpoje tarp lovų vaikščiojo K. ir O. Priėjęs prie jo T. K. pasakė – „nenorėk, kad tau tokios pasekmės būtų“ ir žvilgsniu parodė į M. Jis atsakė, kad nenori ir paklausė, dėl ko šitaip sužalotas M., T. K. atsakė, kad jis pats žino už ką. Jis apsisuko ir išėjo iš gyvenamos patalpos 20-2, nuėjo į med. dalį pasakyti, kad sužeistas nuteistasis. Patalpoje, kiek atsimena, buvo nuteistasis E. K., kuris kaitėsi virdulį. M. pats jam neaiškino, dėl ko jį taip sužalojo, jis jo ir neklausinėjo (1 t., b. l. 58).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad nuo 2019 m. birželio 4 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, yra paskirtas gyventi į 20-ą būrį 2-ą brigadą. 2020 m. kovo 28 d. po rytinio patikrinimo jis nuėjo į Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2 pakeisti pareigūnams rankšluosčių, nes dirba tvarkiniu. Prieš 9.00 val. jis grįžo į savo gyvenamą patalpą 20-2, joje ant žemės pamatė kraujo. Patalpoje nieko nebuvo. Jis tada pasiėmė skudurą ir išplovė patalpą. Jis nesuprato, iš kur tas kraujas jų gyvenamojoje patalpoje. Apie 11.00 val. į gyvenamą patalpą parėjo nuteistasis V. M., ant kurio matėsi sužalojimai. Jis asmeniškai jo neklausė, kas atsitiko, tik išgirdo iš kitų nuteistųjų, kad kažkas V. M. sumušė, tačiau kas jį sumušė, jis nežino (1 t., b. l. 63).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad nuo 2019 metų rugpjūčio pradžios atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, buvo paskirtas gyventi į 1-ą būrį 3-ią brigadą. Nuo 2020 m. sausio mėnesio įsidarbino ir jį perkėlė gyventi į 20-ą būrį. Kada tiksliai gyveno 20-o būrio 2-oje brigadoje, jis neatsimena. 2020 m. kovo mėnesį jis jau gyveno 20-o būrio 2-oje brigadoje. Galėjo būti 2020 m. kovo 28 d., jis tiksliai neatsimena, po rytinio patikrinimo parėjo namo, t. y. į savo gyvenamą patalpą 20-2, joje buvo beveik visi nuteistieji, užsidėjo striukę ir išėjo į lauką gerti kavos, praėjus kokių 15 minučių jis grįžo atgal į savo gyvenamą patalpą 20-2. Kai buvo lauke ir gėrė kavą, jis jokio triukšmo negirdėjo. Grįžęs 20-2 patalpoje pamatė prie nuteistojo V. M. lovos ant žemės kraujo balą, šalia kraujo ant žemės sėdėjo V. M., kuris buvo pasidėjęs galvą ant savo lovos. Patalpoje dar buvo gal 3 ar 4 nuteistieji, tik jis šiuo metu neatsimena, kas tokie, neužfiksavo. Jis neatsimena, ar patalpoje tuo metu buvo nuteistieji M. O. ir T. K.. Prie V. M. kažkas buvo iš jo bendraamžių, kurie jį palydėjo į prausyklą apsiprausti, tačiau, kaip ir sakė, jis neįsidėmėjo, kas tokie buvo. Kas sužalojo V. M., jis nematė, jo nebuvo 20-2 gyvenamojoje patalpoje, taip pat negirdėjo, kas jį sužalojo (1 t., b. l. 73).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G944/2020(02) nurodyta, kad V. M. nustatyta: žaizda dešinio antakio srityje, žaizda dešinėje blauzdoje, žaizda dešinėje rankoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 80-81).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 20-o būrio 2-a gyvenama patalpa (1 t., b. l. 20-26).
Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus specialisto D. R. 2020 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. 42-20665 nurodyta, kad 2020 m. kovo 28 d. pataisos įstaigos Antrojo sektoriaus 20-2 brigadoje metalinių strypų ar kitų neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų nerasta (1 t., b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris mušdamas fizinį asmenį ar kitaip smurtaudamas, nežymiai jį sužalojo.
Kaltinamųjų M. O. ir T. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be kaltinamųjų prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodo nukentėjusiojo V. M. parodymai ikiteisminiame tyrime, jog jis 2020 m. kovo 28 d. apie 9.00 val. po rytinio patikrinimo grįžo į savo savo gyvenamą patalpą, kurioje buvo nuteistasis E. K.. Į gyvenamą patalpą įėjo nuteistasis M. O., kuris jam užrėkė – „(keiksmažodis) prisidirbai“ ir tuo metu pajuto stiprų spyrį į nugarą. Jis nuo to smūgio kniūpsčias nukrito ant žemės, staigia apsivertė ant nugaros ir pamatė, kaip prie jo priėjo nuteistieji M. O. ir T. K., T. K. rankoje laikė metalinį strypą. Jis tuo metu suprato, kad jį muš, tuomet užsidengė veidą rankomis, pajuto, kaip T. K. trenkė jam su metaliniu strypu į rankas ne mažiau aštuonis kartus, į kairę koją trenkė ne mažiau du kartus, į dešinę koją trenkė ne mažiau kaip tris kartus, tuo pačiu metu M. O. su kumščiais trenkė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis kartus. Paskutinius du smūgius su metaliniu strypu T. K. jam sudavė į dešinę galvos pusę, taip praskėlė jam antakį, sutrenkė ausį. Jam pradėjo bėgti kraujas iš praskelto antakio, tuomet jie nustojo jį mušti (1 t., b. l. 46-47); ikiteisminiame tyrime apklausto liudytojo E. K. parodymai, jog jis 2020 m. kovo 28 d. ryte po patikrinimo buvo savo gyvenamojoje patalpoje. Tuo metu lovoje buvo M., kuris žiūrėjo televizorių. Jis ruošėsi sau kavą, kai tuo momentu išgirdo didelį triukšmą. Jis atsisuko ir pamatė ant žemės gulintį kruvintą ir sumuštą M. Šalia M. stovėjo nuteistieji T. K. ir M. O., ar kažkuris iš jų turėjo kažką rankose, jis nepastebėjo, nes jam buvo šokas, jis nesuprato, dėl ko čia įvyko šis konfliktas. T. K. ir M. O. iš gyvenamosios 20-2 patalpos staigiai išėjo, jis priėjo prie M., padavė M. rankšluostį apsivalyti kraujui, padavė vandens puodelį. Jis tuomet greitai nubėgo ieškoti pagalbos, nes suprato, kad reikia medikų. Išbėgęs iš gyvenamos patalpos pasakė, kad reikia pagalbos, nes sumuštas žmogus. Atėjo sanitaras ir M. palydėjo pas medikus (1 t., b. l. 52-53); ikiteisminiame tyrime apklausto liudytojo A. E. parodymai, kad jis 2020 m. kovo 28 d. ryte po rytinio patikrinimo grįžo į savo gyvenamą patalpą 20-2, atsidarė duris ir pamatė ant žemės šalia lovos sėdintį kruvinu veidu nuteistąjį M. Patalpoje tarp lovų vaikščiojo K. ir O. Priėjęs prie jo T. K. pasakė – „nenorėk, kad tau tokios pasekmės būtų“ ir žvilgsniu parodė į M. Jis atsakė, kad nenori ir paklausė, dėl ko šitaip sužalotas M., T. K. atsakė, kad jis pats žino už ką. Jis apsisuko ir išėjo iš gyvenamos patalpos 20-2, nuėjo į med. dalį pasakyti, kad sužeistas nuteistasis. Patalpoje, kiek atsimena, buvo nuteistasis E. K., kuris kaitėsi virdulį (1 t., b. l. 58). Aplinkybes, jog nukentėjusysis buvo sumuštas 2020 m. kovo 28 d. po rytinio patikrinimo, patvirtino liudytojais ikiteisminiame tyrime apklausti S. M. ir K. G., kurie parodė, kad minėtu laiku matė sumuštą nukentėjusįjį, tačiau kas jį sumušė, nematė ir nežino (1 t., b. l. 63, 73). Nukentėjusiojo V. M. sveikatos sužalojimo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G944/2020(02), kurioje nurodyta, kad V. M. nustatyta: žaizda dešinio antakio srityje, žaizda dešinėje blauzdoje, žaizda dešinėje rankoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 80-81).
Nukentėjęs V. M. dėl kaltinamųjų M. O. ir T. K. padaryto jo atžvilgiu nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pastarajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms dėl kaltinamųjų M. O. ir T. K. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu.
Kaltinamojo M. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), atsakomybę sunkina tai, kad M. O. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad T. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. O., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), administracine tvarka nebaustas, teistas, nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 91-93, 95-106), pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 88), reguliariai konsultuojamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatro (1 t., b. l. 90), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1325/2020 nurodyta, kad M. O. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 85), priklausomybės ligų gydymo įskaitai nepriklauso (1 t., b. l. 90).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam M. O. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi nagrinėjamu atveju M. O. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą įkalinimo įstaigoje, neatlikęs nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo atžvilgiu yra taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, skiriant M. O. subendrintą bausmę.
Kaltinamasis T. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), administracine tvarka nebaustas, teistas (1 t., b. l. 127-131, 133-141), 2020 m. lapkričio 26 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (1 t., b. l. 126), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam T. K. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma.
Kadangi T. K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė neviršija trijų metų, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų T. K. paskirtoji bausmė už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą atitiktų.
Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe.
Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas įvykdytas atliekant laisvės atėmimo bausmę, nors anksčiau ne kartą teistas, tačiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2020 m. lapkričio 26 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, nedirba dėl šalyje susiklosčiusios situacijos – paskelbto karantino, registruotas Užimtumo tarnyboje. Vertintina ir tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, įpareigojant T. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose ir neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 6 ir 8 punktai).
Kaltinamajam M. O. byloje nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė įkalinimo įstaigoje, neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo padarytas nusikaltimas – nesunkus, likusi didelė neatlikta bausmės dalis, todėl skirti kaltinamajam M. O. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, netikslinga.
Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam M. O. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, valstybei turėtų būti priteistina 223,66 Eurų suma, dėl kaltinamajam T. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos – 133,21 Eur (2 t., b. l. 47-51, 80-87).
Byloje pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Pastebėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra akcentavęs, jog Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas įtvirtina įtariamojo (kaltinamojo) teisę gintis per savo pasirinktą gynėją (pavyzdžiui, Lagerblom prieš Švediją (peticijos Nr. 26891/95, 2003 m. balandžio 14 d. sprendimas) ir ši teisė yra susijusi su asmens pasitikėjimu išsirinktu advokatu, galimybe jam išdėstyti savo argumentus, suderinti gynybos poziciją, tinkamai suformuluoti asmens interesus ginančius prašymus ir kt.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. O. gynėjas paskirtas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą (būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas), kaltinamajam T. K. – pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą (būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis yra užtikrinti teisines paslaugas asmenims, kuriems tokia pagalba yra būtiniausia ir, kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Valstybė tokią teisinę pagalbą teikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pabrėžia būtinybę užtikrinti valstybės teikiamos teisinės pagalbos efektyvumą, nurodydamas, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra siekiama garantuoti praktiškai panaudojamas ir veiksmingas teises, be kita ko, teisę į gynybą ir teisingą teismą (pavyzdžiui, Artico prieš Italiją (peticijos Nr. 6694/74, 1980 m. gegužės 13 d. sprendimas), todėl atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti kaltinamiesiems gynybą (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktai), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 mėnesių laisvės atėmimo pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 10 m. 3 mėn. 26 d. terminuoto laisvės atėmimo ir M. O. paskirti subendrintą bausmę – 10 m. 7 mėn. 26 d. (dešimties metų septynių mėnesių dvidešimt šešių dienų) terminuotą laisvės atėmimą.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 9 d.
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 6 ir 8 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose, šį įpareigojimą įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šios nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, 223,66 Eur išlaidų dėl M. O. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir 133,21 Eur dėl T. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priteisimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. O. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.