- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1-388-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00526-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, našlė, dirbanti AB (duomenys neskelbtini) darbininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji V. G. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), apklausiama liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, tyčia davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39048-17 medžiagoje dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. V. rankomis sugriebė jai už krūtų ir tampė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji V. G. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. ji gyveno su sugyventiniu K. V. pastarojo bute (duomenys neskelbtini). 2017-08-01 vakare jie abu buvo namuose, pas juos buvo svečių, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kai svečiai išėjo, kilo žodinis konfliktas su sugyventiniu K. V.. Dėl to ji paskambino į policiją ir pranešė apie konfliktą. Atvyko policijos pareigūnai ir ją apklausė. Prieš apklausą policijos tyrėjas įspėjo dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį, tačiau tuo metu ji buvo labai supykusi ant sugyventinio ir todėl davė melagingus parodymus apie tai, kad K. V. sukėlė jai fizinį skausmą, tampydamas už krūtų. Iš tiesų taip nebuvo ir todėl vėliau, kai 2017-08-29 vyko jos akistata su K. V., ji, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, pakeitė parodymus ir papasakojo tiesą, kad sugyventinis K. V. tampė ją, sugriebęs už marškinėlių, bet dėl to jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji kaltę taip pat pripažino ir analogiškai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (b. l. 24–25).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios V. G. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, teisme ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-08 buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39048-17, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas policijoje 2017-08-02 gavus V. G. protokolą-pareiškimą, kad 2017-08-01 sugyventinis K. V. ją tampė, suėmęs už krūtų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, taip pat ją pastūmė ir ji susižalojo kaktą. 2017-08-02 apklausta liudytoja V. G. nurodė būtent tokias įvykio aplinkybes. Tačiau 2017-08-29 atliekant akistatą su K. V., V. G. parodymus pakeitė ir nurodė, kad sugyventinis savo veiksmais nesukėlė jai fizinio skausmo, jis tik tampė jos marškinėlius. Esant nurodytoms aplinkybėms, padaryta išvada, kad V. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai (b. l. 1).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2017-09-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad K. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39048-17 buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (b. l. 6–7).
Iš V. G. 2017-08-02 protokolo-pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į policiją nurodydama, jog 2017-08-01 apie 23.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. V. sugriebė ją už krūtų ir tampė, dėl to ji jautė fizinį skausmą (b. l. 8–10).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39048-17 nurodyta, kad pradedamas tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad V. G. pranešė, jog sugyventinis K. V. ją tampė už krūtų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 12–13).
Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas patvirtina, kad 2017-08-02 V. G. buvo išaiškinta atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 14).
Iš 2017-08-02 liudytojo apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39048-17 matyti, kad V. G., apklausiama liudytoja, davė parodymus, kad 2017-08-01 apie 23.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. V. rankomis sugriebė jai už krūtų ir tampė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 15–17).
Iš 2017-08-09 akistatos protokolo (akistata daryta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39048-17) matyti, kad V. G. akistatoje su K. V. metu pakeitė savo 2017-08-02 duotus parodymus ir nurodė, kad sugyventinis K. V. buvo suėmęs jai už marškinėlių ties krūtine, bet už kūno suėmęs nebuvo, ji fizinio skausmo nejautė, nurodė, kad anksčiau davė netikslius parodymus, nes buvo neblaivi (b. l. 18-20).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamosios V. G. kaltei pagrįsti. Kaltinamosios paaiškinimais, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39048-17, V. G., apklausiama kaip liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, tyčia melagingai liudijo, kad jos sugyventinis K. V. tampė ją už krūtų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamoji V. G. pripažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad V. G. nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios V. G. sūnus A. G. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 50). A. G. nurodė, kad kaltinamoji gyvena su savo vaikais, jais rūpinasi, dirba, jų šeima draugiška, jie daug bendrauja tarpusavyje ir jis gali laiduoti, kad jo motina daugiau nenusikals.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl galimybės taikyti laidavimo institutą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, kaltinamosios nusikalstamą sumanymą duoti melagingus parodymus nulėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, nes kaltinamoji buvo apklausta kaip liudytoja tuoj po konflikto su sugyventiniu ir būdama neblaivi, pagauta pykčio, ji tyčia apkalbėjo sugyventinį. Kaltinamosios veiksmais jokia turtinė žala nebuvo padaryta. V. G. nusikalto pirmą kartą, nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 33, 34). Psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (b. l. 37). Nuo 1993 m. iki šiol dirba AB (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Našlė, augina mažametį vaiką, kiti du vaikai jau pilnamečiai. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau vien baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajai pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nagrinėjamoje byloje prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė kaltinamosios pilnametis sūnus A. G., kuris yra neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirbantis. A. G. ir kaltinamoji gyvena tame pačiame bute, jų santykiai artimi, šilti. Įvertinus aptartas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog A. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmeninės savybės, gyvenimo būdas bei tarpusavio santykiai su kaltinamąja leis daryti jai teigiamą įtaką.
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra visos įstatymo – BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąją V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, perduodant ją laiduotojo A. G. atsakomybei. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, laidavimas skirtinas be užstato, nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nuosprendžiu nutrauktina (Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamajai 2017-09-18 tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26–27), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 303 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. G., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti V. G. laiduotojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), atsakomybei.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Išaiškinti V. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei asmuo laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Laiduotojui A. G. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.