Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. priimtu nutarimu Nr. 95-73 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 11 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. vasario 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvidešimt tris kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 164 straipsnį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.

Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 4 d., pabaiga – 2024 m. vasario 3 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. skundas, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvidešimt tris kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad V. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo ir bausmės atlikimo laikotarpiu tris kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką du kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2018 m. spalio 22 d., galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m. balandžio 25 d. (nuobauda panaikinta prieš terminą), kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pagal „OASys“ metodiką V. V. nustatyta žema – 22 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 12 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas (apsvaigęs nuo alkoholio nužudė savo brolį). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą esant neblaiviam, šiuo metu suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, be to, nuteistasis pataisos įstaigoje baustas už alkoholio vartojimą, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nesupranta tokio elgesio sukeltų padarinių ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis labai sunkų nusikaltimą padarė spontaniškai, impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes, sunkiai geba paaiškinti tokį savo elgesį. Šiuo metu jis apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Pažyma apie vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad nuteistasis privalo išmokėti 19934,94 Eur, išmokėta – 3708,08 Eur.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. V. neatliktos bausmės dalis (4 metai 11 mėnesių 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-73.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-73 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.