Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-953-113/2011

Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00328-2011-2

2011 m. gruodžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-09-01 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

R. B. – pagal BK 284 str. 1 d. (2011-05-24 viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. (2011-06-02 viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (2011-06-02 A. P. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 284 str. 1 d. (2011-06-02 viešosios tvarkos pažeidimas), 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 284 str. 1 d. (2011-05-24 viešosios tvarkos pažeidimas) ir 178 str. 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas 3 metams pataisos namuose;

A. S. – pagal BK 284 str. 1 d. (2011-06-02 viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (2011-06-02 V. P. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-11-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 4 metams pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2011-05-24, apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje – ties pastatu Tilžės g. 19, Šilutės m., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra be priežasties pastūmęs nukentėjusįjį J. L., jį pagriovė ant šaligatvio bei gulinčiam vieną kartą spyrė į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis 2011-05-24, apie 23 val. 30 min., ties pastatu Tilžės g. 19, Šilutės m., atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. pastūmęs nukentėjusįjį J. L., šį pargriovė ant šaligatvio ir gulinčiam spyręs vieną kartą į veido sritį, pagrobė iš rūbų kišenės iškritusį 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6070“ su jame buvusia 10 Lt vertės „TELE2“ papildymo kortele.

R. B. ir A. S. nuteisti už tai, kad jie 2011-06-02, apie 23 val., viešoje vietoje – Stoties g. 5 namo kieme, Šilutės m., matant pašaliniams asmenims, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra A. S. nukentėjusiuosius A. P. ir V. P. iškeikė necenzūriniais žodžiais ir iš namų atsineštu kirviu vieną kartą sudavė V. P. į galvos sritį, padarydamas kirstinę pakaušio žaizdą su pusketerinio, įstrižinio galvos raumenų bei pakauškaulio paviršiniu pakenkimu, o tai V. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuoj po to, kai A. S. užsimojęs kirviu gąsdino kieme buvusią G. A., R. B., paėmęs kieme buvusius akmenis, metė ne mažiau kaip penkis akmenis į nukentėjusįjį A. P., padarydamas jam dešinės plaštakos I piršto distalinės falangos kirstinę žaizdą su pirštakaulio krašto lūžimu, nago pakenkimu, o tai A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei akmenimis sugadino 500 Lt vertės kieme stovėjusio D. A. automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogą ir 200 Lt vertės priekines kairės pusės dureles.

R. B. nuteistas ir už tai, kad jis 2011-06-02, apie 23 val., viešoje vietoje – Stoties g. 5 namo kieme, Šilutės m., matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra ne mažiau kaip penkis kartus metęs kieme buvusius akmenis į nukentėjusįjį A. P., sužalojo jo dešinės rankos sritį, padarydamas dešinės plaštakos I piršto distalinės falangos kirstinę žaizdą su pirštakaulio krašto lūžimu, nago pakenkimu, o tai A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2011-06-02, apie 23 val., viešoje vietoje – Stoties g. 5 namo kieme, Šilutės m., matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra iš namų atsineštu kirviu V. P. sudavė vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas kirstinę pakaušio žaizdą su pusketerinio, įstrižinio galvos raumenų bei pakauškaulio paviršiniu pakenkimu, o tai V. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. B. nuteistas ir už tai, kad jis 2011-06-02, apie 23 val., Stoties g. 5 namo kieme, Šilutės m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadino svetimą turtą, tai yra mesdamas ne mažiau kaip penkis akmenis, sugadino 500 Lt vertės kieme stovėjusio D. A. automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogą ir 200 Lt vertės priekines kairės pusės dureles.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. B. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėja palaiko tokį prašymą, nuteistojo A. S. gynėjas taip pat prašo savo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentus, negali sutikti su šio nuteistojo teiginiu, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad R. B. padarė tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus ir du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, įvertino šių nusikaltimų pobūdį, nuteistojo asmenybę, tai, kad jis neteistas (teisumas išnykęs), bet daug kartų baustas administracine tvarka už šiurkščius, vienus iš pavojingiausių KET pažeidimų (už vairavimą esant neblaiviam, taip pat neturint teisės vairuoti), tik teismas suklydo nurodydamas, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, byloje esanti pažyma apie baustumą (t. 1, b. l. 155–161) kaip tik liudija priešingai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis 2011-06-02 viešosios tvarkos pažeidimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nesunkų A. P. sveikatos sutrikdymą, turto sugadinimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Visi šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės cinizmą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus, padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o loginė jo ankstesnio elgesio pasekmė.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis labai gailisi dėl savo veiksmų, jo veiksmai incidento metu buvo išprovokuoti, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis) numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas vien bendrais pareiškimais dėl kaltės pripažinimo. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad R. B. nagrinėjamoje byloje tik formaliai savo kaltę pripažino visiškai, keitė savo parodymus. Dėl 2011-05-24 padarytų nusikaltimų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kai vyras atsakė neturįs cigarečių, jis pastarąjį pastūmė, šis pargriuvo ant žemės, jis jam spyrė į smakrą, griūnant vyrui ant žemės, jam iš kišenės ant žemės iškrito mobiliojo ryšio telefonas, tą telefoną jis, R. B., paėmė ir nuėjo, pamatęs, kad telefonas yra senas, išmetė (t. 1, b. l. 119, 124–125), apklaustas teisiamojo posėdžio metu R. B. jau aiškino, kad vyrui nespyrė, nematė, kaip šiam iškrito telefonas, pamatęs ant žemės telefoną, pagalvojo, kad tai jo, tik vėliau pastebėjo, kad telefonas ne jo, ir padėjo jį prie namo (t. 2, b. l. 77–78), taip bandydamas paneigti atvirosios vagystės požymius savo veikoje, palengvinti savo atsakomybę. Dėl 2011-06-02 padarytų nusikaltimų R. B. pirmosios apklausos metu teigė iš esmės nieko nepamenantis, nes buvo labai girtas (t. 1, b. l. 121), vėlesnės apklausos metu taip pat teigė neprisimenantis įvykio aplinkybių, tik jau tvirtino prisimenantis, kad konfliktas įvyko dėl to, kad kaimynai jį kieme sumušė, jis buvo pasipiktinęs tokiu elgesiu, todėl galėjo sumušti kaimyną, sugadinti turtą (t. 1, b. l. 125), apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu irgi parodė, kad kaimynas A. P. jį sumušė, jis nuėjo pas A. S., daugiau nieko nepamena (t. 2, b. l. 77–78). R. B. versija dėl jo sumušimo yra išsamiai skundžiamame nuosprendyje aptarta ir motyvuotai atmesta (t. 2, b. l. 103). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo pateiktu įvykio aplinkybių vertinimu. Taigi tokiais parodymais nuteistasis niekuo neprisidėjo prie bylos aplinkybių ištyrimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, tik tikrovės neatitinkančiais parodymais stengėsi sušvelninti savo atsakomybę, bandydamas pagrįsti BK 59 str. 1 d. 6 p. (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą. Visa tai rodo, kad R. B. dėl savo veiksmų neišgyveno, iš tikrųjų jų neigiamai neįvertino, taip pat jis nesistengė sušvelninti nusikaltimų padarinių – neatlygino bent dalies nusikaltimais padarytos žalos, nors nurodo dirbęs Didžiojoje Britanijoje. Tai, kad nuteistasis nurodo turįs neįgalią motiną, kuriai reikalinga jo pagalba bei priežiūra, iki incidento dirbęs Didžiojoje Britanijoje, nesudaro bausmės švelninimo pagrindo.

Įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teismas R. B. už BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus skyrė artimas šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams laisvės atėmimo bausmes (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. sudaro 1 metus 1 mėnesį 15 dienų), už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skyrė žymiai mažesnę negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 178 str. 2 d. sudaro 3 metus 1 mėnesį 15 dienų), už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. sudaro 2 metus 7 mėnesius 15 dienų). Beje, pažymėtina, kad už pastarąjį nusikaltimą vienintelė galima skirti bausmės rūšis sankcijoje yra laisvės atėmimas. Iš to, kas išdėstyta, spręstina, kad teismas nepažeidė BK 54 str. 1 d., 61 str. reikalavimų. Teismas tinkamai taikė ir BK 63 str. nuostatas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę – iš pradžių pagal BK 284 str. 1 d. (2011-06-02 viešosios tvarkos pažeidimas), 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d. paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrino bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., apimdamas švelnesnes bausmes, po to šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. (2011-05-24 viešosios tvarkos pažeidimas) ir 178 str. 2 d., vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 3 metus laisvės atėmimo, kai vien jau BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų, o BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam R. B. paskyrė teisingą, savo rūšimi ir dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl jos švelninti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra teisinio pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad, nors šiuo atveju BK 75 str. 1 d. numatyti reikalavimai dėl nusikaltimų sunkumo, paskirtos bausmės rūšies ir trukmės yra išpildyti, nėra vienos iš būtinųjų bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų – pakankamo pagrindo manyti, jog R. B. bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl ir nėra pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentų

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Bausmės paskirtis BK 41 str. 2 d. apibūdinama per jos skyrimo tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo A. S. klausimą, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, į jo asmenybę, į tai, kad jis nusikaltimus padarė turėdamas teistumą, būdamas teistas už turtinių ir smurtinių nusikaltimų padarymą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, yra baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis 2011-06-02 viešosios tvarkos pažeidimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nesunkų V. P. sveikatos sutrikdymą padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nors nuosprendyje ir nurodė, kad A. S. iš esmės pripažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 102). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistasis A. S. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ta apimtimi, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltu prisipažino ne tik apylinkės teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, savo noru davė iš esmės teisingus ir išsamius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, taip prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, neigiamai įvertino savo poelgį, dėl jo gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų dar ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), pripažįstant A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., dėl abiejų jo padarytų nusikaltimų.

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas A. S. už padarytus nusikaltimus skyrė žymiai didesnes nei BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 284 str. 1 d. sudaro 1 metus 1 mėnesį 15 dienų, o pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 metus 7 mėnesius 15 dienų). Pripažinusi nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, įvertinusi kiekvienos aplinkybės reikšmę, kaip to reikalauja BK 61 str. nuostatos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, A. S. už padarytus nusikaltimus paskyrė neteisingas, savo dydžiais aiškiai per griežtas bausmes, todėl nuosprendis keistinas, A. S. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinant iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo (artimo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui dydžio), o pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirtą bausmę sumažinant iki 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo (artimo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui dydžio). Nuteistajam sumažinus paskirtas bausmes, iš naujo sprendžiamas ir jų bendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-11-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme tokiomis pat proporcijomis, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. S. skirtina laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-09-01 nuosprendį pakeisti.

Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

A. S. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-11-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.