- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- R-146-34-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00055-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- Darbo
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Darbo partijai, partijai „Jaunoji Lietuva“, partijai Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partijai, partijai Tvarka ir teisingumas, partijai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Ž. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2011 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. Sp.-196 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją paskirstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos narių vietas tarp kandidatų registruotų kaip patys save išsikėlę.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą vietos gyventojų bendruomenės savivaldą ir rinkimų proporcinę sistemą bei pažeidžia jo, kaip kandidato į Kauno miesto savivaldybę, teisę į kandidatų lygiateisiškumą. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 daliai, kuri vietos gyventojų bendruomenei laiduoja savivaldos teisę, ta apimtimi, kad joks subjektas neturi teisės kištis į teritorijos administracinio vieneto valdymą bei valdymo institucijų sudarymą, kai tuo tarpu iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų gyventojai teritorinio administracinio vieneto, todėl jis, kaip kandidatas, turi teisėtą lūkestį, kad kandidatai bus keliami laikantis konstitucinių normų.
2. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, kuri išskirtinai tik vietos gyventojų bendruomenei garantuoja tiesioginių rinkimų teisę į savivaldybių tarybų narius, tai reiškia inter alia, kad tik vietos gyventojai gali siūlyti kandidatus be tarpininko, kai tuo tarpu politinės partijos atlieka pirminę atranką pagal jų pačių nustatytus principus, todėl jis, kaip kandidatas, turi teisėtą lūkestį, kad konkuruojantys kandidatai bus iškelti tomis pačiomis sąlygomis, kaip jis tiesiogiai vietos gyventojų.
3. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui. Pasirinkus vien proporcinę rinkimų sistemą negalima tokia situacija, kai rinkimuose dalyvauja ne tik asmenys, įrašyti į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų) sudaromus kandidatų sąrašus, bet ir pavieniai asmenys, t. y. negalima tokia situacija, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais, nes taip būtų iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė. Tokia rinkimų tvarka, kai pavieniai asmenys rungiasi su politinių partijų iškeltais kandidatų sąrašais, galimai pažeidžia pasyviąją nuolatinių savivaldybių gyventojų rinkimų teisę, t. y. jų teisę būti išrinktais.
4. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kuri piliečiams laiduoja teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą, tai reiškia inter alia, teisę stoti į tarnybą ir į savivaldybės tarybos narius lygiomis sąlygomis, kai tuo tarpu politinės partijos keliami kandidatai neturi rinkti jų kandidatūras palaikančių vietos gyventojų parašus.
5. Sprendimas prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms dėl viešųjų juridinių asmenų. Pagal Politinių partijų įstatymo 2 straipsnį politinė partija yra viešas juridinis asmuo. Juridinių asmenų teisinį reglamentavimą nusako Civilinis kodeksas. Pagal Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalį viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Tretieji suinteresuoti asmenys : Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos socialdemokratų partija savo steigimo dokumente – įstatuose, nėra numatę veiklos ir tikslų kelti kandidatus rinkimuose į savivaldybių tarybų narius.
6. Sprendimas prieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymui, kai skundai dėl rinkimų metu pastebėtų pažeidimų, turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymu apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d. nutarimas). Sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skiriamos dvi viešosios valdžios sistemos: valstybės valdymas ir vietos savivalda. Savivaldybė yra įstatymo numatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenė, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Konstitucinis Teismas 1998 m. vasario 18 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vietos savivalda įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms, inter alia ir kitiems subjektams - asociacijoms, politinėms partijoms. Savivaldybių sistema yra decentralizuota. Teisės politinėms partijoms teikti registracijai kandidatus suteikimas prieštarautų konstituciniams savivaldos principams, kadangi tokiu būdų būtų išreikšta ne vietos bendruomenės, o galimai kitų savivaldybės bendruomenių atstovų valia, o tai būtų grubus kišimasis į teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarką ir savaveiksmiškumą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta expressis verbis subjektinė rinkimų teisė kaip rinkimų institutas susideda iš trijų teisių: teisė balsuoti, teisė siūlyti ir kelti (teikti registracijai; siūlyti) kandidatus ir teisė kandidatuoti. Tokia rinkimų teisės teisinė samprata įtvirtinta daugelyje demokratinių valstybių. Rinkimai negalėtų vykti, jeigu nebūtų teisės kelti (siūlyti; registruoti) kandidatus. Todėl darytina išvada, kad kandidatų siūlymas priklauso tik vietos gyventojams ir jie šią teisę įgyvendina tiesiogiai. Atsakovas įregistruodamas politinių partijų atrinktus kandidatus pažeidė šį rinkimų principą.
9. Atsakovas, priimdamas registruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų politinių partijų keliamų kandidatų sąrašus, neleistinai išplėtė subjektų ratą, kurie turi rinkimų teisę. Atsakovas registruodamas politinių partijų keliamų kandidatų sąrašus neatsižvelgė į viešųjų juridinių asmenų politinių partijų veiklos tikslus, ar šių asmenų įstatuose numatyta veikla kelti kandidatus į vietos savivaldos tarybas. Atsakovas įregistravo politinių partijų keliamus kandidatus be vietos gyventojų palaikančių kandidatus parašų, kai tuo tarpu pareiškėjas turėjo surinkti juos palaikančių vietos gyventojų parašus. Atsakovas tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisėtą lūkestį stoti į valstybinę tarnybą lygiomis sąlygomis su kitais kandidatais.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 42-44) prašo skundą atmesti.
Nesutikdamas su skundu, atsakovas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 34 straipsnį, 83 straipsnio 2 dalį. Pažymi, jog pareiškėjo argumentai, grindžiami CK nuostatomis, nepriimtini, nes CK nuostatos negali būti taikomos. Remiasi CK 1.1 straipsnio 1, 2 dalimis ir pabrėžia, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kaip ir kitais rinkimų įstatymais, reguliuojami santykiai priskiriami išimtinai viešosios teisės sričiai ir būtent Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34, 83 ir kiti straipsniai nustato kandidatų kėlimo (ir kėlimosi), mandatų dalinimo tvarkas. Todėl susiklosčiusiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos ne CK nuostatos, o kitų įstatymų, kurių reguliavimo sfera priskiriama viešajai teisei – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Politinių partijų įstatymo, nuostatos. Teigia, jog pareiškėjo argumentai, kad situacija, kai politinių partijų iškelti kandidatai rungiasi su save išsikėlusiais kandidatais, pažeidžia proporcinės rinkimų sistemos esmę ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, nėra teisiškai reikšmingi, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, rinkimų teisės teorijos požiūriu, nustatė proporcinę rinkimų sistemą su mažoritarinės sistemos elementais. Tuo tarpu tiek proporcinė rinkimų sistema, tiek mažoritarinė ar mišri rinkimų sistema yra teisėtos rinkimų sistemos. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas šioje byloje neginčija kandidatų registravimo fakto, neprieštarauja, kad buvo registruoti tiek save išsikėlę kandidatai, tiek ir politinių partijų keliami kandidatai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų partija atsiliepimu į skundą (b. l. 37-39) prašo remtis Lietuvos socialdemokratų partijos 2011 m. kovo 16 d. atsiliepimo į pareiškėjos D. Š. 2011 m. kovo 8 d. skundą argumentais visa apimtimi, o pareiškėjo Ž. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad su skundu nesutinka, o Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama Sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų lūkesčių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo 9 d. pateikti pareiškėjų Sauliaus Ranco ir kitos pareiškėjos D. Š. skundai (2011 m. kovo 15 d. nutartimi sujungti į vieną bylą Nr. R-29-11), kurie paremti analogiškais argumentais kaip ir pareiškėjo Ž. Š. skundas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo partija Tvarka ir teisingumas atsiliepimu į skundą (b. l. 47) su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nurodo, kad Sprendimas yra objektyvus ir teisingas, o partija Tvarka ir teisingumas dėl jo pretenzijų neturi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis, 35 straipsnis, 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal priėmimo procedūrą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, Konstituciniam valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, toje apimtyje, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, toje apimtyje, kai asmenims norintiems išsikelti reikalaujama rinkti vietos gyventojų remiančius kandidatą parašus, o tuo tarpu kandidatams, kuriuos kelia viešieji juridiniai asmenys – politinės partijos, nereikia rinkti juos palaikančius vietos gyventojų parašus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui bei 1 straipsnio demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, toje apimtyje, kai viešiesiems juridiniams asmenims – politinėms partijoms, suteikiama teisė kelti kandidatus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 35 straipsniai, toje apimtyje, kai iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų gyventojai teritorinio administracinio vieneto, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir nepalaikė prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Skundas netenkintinas.
Šio ginčo dalykas, apsprendžiantis bylos nagrinėjimo ribas, yra Komisijos Sprendimas, kuriuo nustatyti ir patvirtinti galutiniai 2011 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 84 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Savivaldybės rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą bylos dalyką bei ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, kurių pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas, šioje byloje spręstini klausimai yra išimtinai susiję su atsakovo veiksmais nustatant ir patvirtinant rinkimų rezultatus.
Kaip matyti iš teismui pateikto skundo, pareiškėjas atsakovo veiksmų priimant Sprendimą neteisėtumą grindžia tuo, jog Sprendimas neva prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 119 straipsnio 1 daliai, 119 straipsnio 2 daliai bei tam tikroms Civilinio kodekso nuostatoms.
Konstitucijos 33 straipsnis numato, jog piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Pareiškėjo manymu, jo Konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą, taigi ir iškelti savo kandidatūrą į savivaldybės tarybą, buvo apsunkinta lyginant su kandidatų, realizuojančių šią teisę per partijų sąrašus tuo aspektu, jog politinių partijų keliami kandidatai neturi rinkti jų kandidatūras palaikančių vietos gyventojų parašus.
Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Pareiškėjas įžvelgia Konstitucijos laiduotos savivaldos rinkimų teisės pažeidimą tame, jog iš partijų keliamų kandidatų, priešingai nei iš jo, kaip pavienio save iškėlusio kandidato, nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų gyventojai to teritorinio administracinio vieneto, kuriame iškelia savo kandidatūrą.
Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Pareiškėjas pateikia argumentą, jog jo Konstitucinė tiesioginių rinkimų teisė yra pažeidžiama tuo aspektu, kad politinių partijų ir pavienių kandidatų iškėlimas vyksta nevienodomis sąlygomis (vietos gyventojai gali siūlyti kandidatus be tarpininko, kai tuo tarpu politinės partijos atlieka pirminę atranką pagal jų pačių nustatytus principus ir pan.).
Apibendrinus šiuos ir kitus pareiškėjo argumentus matyti, jog savo teisių pažeidimą pareiškėjas sieja su neva teisės sistemoje ir praktikoje egzistuojančiu nelygiateisiškumu įstatymo numatyta tvarka keliant ir registruojant pavienius ir politinių partijų kandidatus Savivaldybių tarybų rinkimuose, bet ne su faktiniais pažeidimais ar teisės normomis, kurios taikytinos nustatant, patvirtinant ir paskelbiant rinkimų rezultatus.
Teisėjų kolegija, remdamasi Savivaldybių tarybų įstatyme numatytu teisiniu reguliavimu, pažymi, kad rinkimus į savivaldybių tarybas sudaro keli etapai: a) paruošiamasis rinkimų etapas, kurio metu formuojamos rinkimų komisijos, nustatomas renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius, sudaromi rinkėjų sąrašai, keliami ir registruojami kandidatai (šioje rinkimų teisės įgyvendinimo stadijoje nustatoma, ar asmuo, norintis išsikelti ar būti iškeltas kandidatu atitinka Savivaldybės tarybų rinkimų įstatyme nustatytus reikalavimus, o nustačius priešingai – atsiranda pagrindas neregistruoti tokio kandidato), vyksta agitacinė kampanija ir kt.; b) balsavimo etapas ir c) balsų skaičiavimo bei rinkimų rezultatų paskelbimo etapas. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu nustatyti terminai, kuriais yra užbaigiamos ar pradedamos atitinkamos rinkimų proceso stadijos ir etapai, užtikrina rinkimų proceso nuoseklumą. Atitinkamose rinkimų proceso stadijose įstatyme numatytais terminais ir tvarka yra numatyta rinkimuose dalyvaujančių subjektų teisė skųsti rinkimų komisijų priimtus sprendimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį bei teismo posėdyje išdėstytus motyvus pastebi, jog pareiškėjas ginčydamas Sprendimą, priimtą balsų skaičiavimo bei rinkimų rezultatų paskelbimo etape, nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl jo teisės būti išrinktu Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15 pažeidimo. Pareiškėjas nenurodė jokių rinkimų įstatymų pažeidimų, susijusių su kandidatų gautų balsų skaičiumi, nekėlė balsų perskaičiavimo klausimo, nekvestionavo atsakovo atlikto balsų skaičiavimo ar skaičiuojant balsus pritaikytų mandatų dalinimo taisyklių ydingumo, nepateikė jokių kitų faktinių aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos jau įvykusių rinkimų rezultatams (Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 84 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas taip pat nenurodo, jog atsakovas, skundžiamą Sprendimą priėmė ir rinkimų rezultatus patvirtino pažeisdamas kokias nors imperatyvias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas be kita ko skunde teigia, jog Sprendimas prieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymui, kai skundai dėl rinkimų metu pastebėtų pažeidimų, turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikia jokių faktinių ar teisinių argumentų.
Minėta, jog iš esmės visi pareiškėjo skunde nurodomi tariami jo teisių pažeidimai, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, yra kildinami iš atitinkamų atsakovo veiksmų (sprendimų) paruošiamajame rinkimų etape, atliekant kandidatų į savivaldybių tarybas, jų sąrašų registraciją. Kartu pažymėtina, jog byloje nustatyta (tą teismo posėdžio metu patvirtino tiek pareiškėjas, tiek atsakovas), jog pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo veiksmais, įregistruojant kandidatais trečiųjų suinteresuotų asmenų Darbo partijos, partijos „Jaunoji Lietuva“, partijos Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partijos, partijos Tvarka ir teisingumas, partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis atstovus nėra ir nebuvo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo numatyta tvarka apskundęs teismui atitinkamų atsakovo veiksmų (sprendimų). Pastebėtina, jog Savivaldybių tarybų rinkimų eigoje atsakovo priimti sprendimai dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų iškeltų kandidatų sąrašų įregistravimo Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15 nėra užginčyti, todėl yra galiojantys. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, pažymi, jog pareiškėjo nurodoma tariamai pažeista teisė, net ir įrodžius jos pažeidimą, negalėtų būti apginta šioje byloje pareiškėjo pasirinktu teisminės gynybos būdu, t. y. patenkinus jo reikalavimą ir panaikinus Sprendimą dėl rinkimų rezultatų, kadangi pareiškėjo nurodomi tariami teisių pažeidimai yra tiesiogiai kylantys iš tų atsakovo veiksmų (sprendimų), kurių, kaip minėta, pareiškėjas neskundė ir kurie nėra užginčyti. Pažymėtina ir tai, jog teismas nagrinėjamos bylos dėl jau įvykusių rinkimų rezultatų patvirtinimo kontekste spręsdamas, ar anksčiau atsakovo priimtais neužginčytais sprendimais pagrįstai vieni ar kiti kandidatai (jų sąrašai) buvo įregistruoti Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15, akivaizdžiai peržengtų ginčo nagrinėjimo ribas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad naikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. Sp.-196 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti rinkimų į Kauno miesto savivaldybės tarnybą galutiniai rezultatai, skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą paskirstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos narių vietas tarp kandidatų, registruotų kaip patys save išsikėlę.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, pažymi, jog minėtos nuostatos, dėl kurių kelia abejones pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje netaikytinos, todėl nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu,
nusprend ž i a:
Pareiškėjo Ž. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.