Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-798-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-04
Bylos Nr.
II-798-1122/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01088-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. J.
Nukentėjusysis
A. Č.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-798-1122/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01088-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. J.,nukentėjusiajai A. Č.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16462-2022 (ROIK: 22171949047).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16462-2022 (toliau – ir Nutarimas) K. J. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje. Jam paskirta 150 Eur bauda. K. J. nubaustas už tai, kad neužtikrino, jog jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o būtent: 2022 m. kovo 19 d. apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, jam priklausantis „Bordo dogo, prancūzų mastifo“ veislės šuo užpuolė A. Č. ir įkando jai į kairį šoną ties klubu. Tokiu būdu K. J. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kokiu būdu pareiškėjo augintinis pateko į namo laiptinę pro uždarytas buto duris (nors ir atrakintas), taip pat byloje neaišku, kaip pasireiškė pareiškėjo kaltė. Teigia, jog iš pareiškėjui susipažinimui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad buvo nustatyta tik tai, jog 2022 m. kovo 19 d. jis (pareiškėjas) atrakino buto duris, tačiau aplinkybė, jog jis būtų atidaręs duris, nebuvo nustatyta. Nenustatyta ir tai, kad durų spyna būtų sugedusi ar durys be rankenos palenkimo pačios atsidarinėtų dėl kokio nors jų defekto ar kitų priežasčių. Tą dieną jis laikė augintinį už uždarų durų, kas sudarė akivaizdžią kliūti pastarajam patekti į namo laiptinę. Byloje nenustatyta, kaip ir kokiu būdu pareiškėjo buto durys buvo atidarytos, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas durų neatidarinėjo, todėl, kas kaltas dėl durų atidarymo, byloje liko neaišku. Tik išsiaiškinus šią aplinkybę, būtų galima pasakyti, ar pareiškėjo augintis išėjo į namo laiptinę dėl nepakankamos priežiūros ar dėl kitų aplinkybių (pvz., duris galėjo atidaryti bet kuris kitas asmuo iš laiptinės pusės). Be to, nei iš skundžiamo Nutarimo, nei iš bylos medžiagos, negalima nustatyti, kad pareiškėjas suvokė, jog augintinis išeis iš buto į laiptinę ir sieks to ar leis tam atsitikti, atitinkamai jo tyčia nenustatyta. Taip pat negalima teigti, jog laikydamas augintinį už uždarų durų jis (pareiškėjas) lengvabūdiškai tikėjosi išvengti arba galėjo ir turėjo numatyti, kad augintinis išeis pro uždarytas duris, kadangi akivaizdu, kad bet koks augintinis per uždarytas (nors ir neužrakintas) duris niekaip negali išeiti iš jokios patalpos, nes tam, kad durys atsidarytų, reikia fiziškai palenkti durų rankeną. Atitinkamai jo veiksmuose nėra ne tik tyčios, bet ir neatsargumo. Skunde pažymi, kad paneigti galiojančią nekaltumo prezumpciją yra Institucijos, surašiusios protokolą ir pradėjusios administracinio nusižengimo teiseną, pareiga, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turėtų būti vertinami pareiškėjo naudai. Taip pat teigia, kad Nutarime nėra nurodyta bei iš Nutarime nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokia konkrečiai Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtinta teisės norma buvo pažeista (b. l. 2–6).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 874/2022(01) ir kita medžiaga. K. J. dienos metu palikdamas neužrakintas duris neužtikrino, kad gyvūnas neištrūktų iš buto ir nepabėgtų nuo šeimininko pulti laiptinėje esančios kaimynės, pasielgė neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir aplinkiniams dėl neapgalvoto elgesio, nes padarytas administracinis nusižengimas kėlė realų pavojų žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai. Taigi K. J. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar turtui (nagrinėjamu atveju – kaimynės A. Č.). Institucijos nuomone, Nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, skiriant sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą. Paskirta minimali bauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Tas faktas, kad K. J. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto Nutarimo priėmimą, todėl skunde visos išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Taigi naikinti Nutarimą ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad nebuvo įrodyta jo kaltė. Prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo pakankamai įrodymų, kaip durys atsidarė. Jis užtikrino gyvūno priežiūrą, nors ir atrakinęs šarvo duris, tačiau jas palikęs uždarytas, t. y. sudarydamas barjerą, ir nežino, kaip jos atsidarė. Jo gyvūnas, sveriantis 60 kg, nešokinėja ir savęs nepakelia, jos galėjo būti atidarytos iš kur tik nori. Taigi jis šiuo atveju užtikrino, kad jo gyvūnas nekeltų grėsmės. Tyrimo metu nebuvo net išsiaiškinta, ar tas šuo įkando, ar ne tas, nebuvo paimti dantų matmenys, nesigilinta į durų uždarymą, į pačią spyną, tvarkingos durys ar ne. Teismo medicinos ekspertizė sako, kad sužeidimas padarytas kažkokiu buku daiktu, tačiau jis fakto nematė, liudytojų, mačiusių faktą, nėra irgi, tik nukentėjusioji. Jis užtikrina gyvūno priežiūrą, jis (gyvūnas) gana ramus, su kūdikiu gyvena, ateina ir svečiai, nėra niekada niekam nieko padaręs, niekada neišeidavo, neišbėgdavo, kai kas nors ateina. Tą dieną laukė uošvių atvažiuojant ir maitino kūdikį, o kad nebūtų pertrauktas kūdikio maitinimas, ir atrakino tas duris, kad jie užeitų, o kol maitino kūdikį, išgirdo laiptinėje garsą, išbėgo į laiptinę ir pamatė kaip jo šuo bėga laiptais žemyn, daugiau nieko nebuvo. Jis jam davė komandą „stot“, jis sustojo ir parsivedė namo. Po 5 min paskambino į duris kaimynė ir pasakė, kad jo šuo jai įkando. Jis tuo metu į aplinkybes nesigilino, atsiprašė, pasakė, kad dabar negali išeiti, nes žmona darbe, sutarė susitikti vėliau ir pasikalbėti. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir buvo parašytas pareiškimas. Kitą dieną jis atėjo pas kaimynę į namus ir nesigilindamas, kur kas kam įkando, pasiūlė kompensaciją, vaistus kompensuoti, tačiau ji atsisakė. Pasakė, kad atsiims tą pareiškimą, jei po medikų apžiūros viskas bus gerai. Galiausiai civiline tvarka teismas iš jo priteisė kaimynei 400 Eur žalos atlyginimą. Su teismo sprendimu sutinka, žalą atlygins, tik nesutinka dar už tai valstybei mokėti. Iki įvykio su kaimyne neblogi santykiai buvo. Negali teigti, kad kaimynė turi pagrindo jį dėl ko apkalbėti. Kai buvo susitikęs su kaimyne, ji klausė, ar yra šuo skiepytas, jis atsakė, kad skiepytas. Sužalojimus parodė kaimynė, matė juos savo akimis. Kaimynė pati du šunis turi, tai neaišku, kas ten galėjo įkasti. Jo šuniui nereikia antsnukio, nes nėra agresyviųjų grupėje.

Nukentėjusioji A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimyno šuo yra didelis, visi jo labai bijo. Jų daugiabučio koridoriai labai siauri. Tą šeštadienį, 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. ji nešė kilimėlius purtyti į kiemą, jų durys vienos prie kitų. Kai ji išėjo iš savo buto, atsisuko ir pamatė kaimyno duris praviras, tarp durų šuns veidą, jis suurzgė ir griebė ją už klubo, ji sužviegė tuo metu ir spėjo savo buto duris užsidaryti, kad šuo neįlįstų į kambarį. Tada išlėkė kaimynas iš kambario, parsivedė tą šunį iš lauko pasigavęs. Be antsnukio, be pavadėlio, be nieko. Jos vyras buvo šalia, ji jam pasakė, kad kaimyno šuo įkando, parodė kur. Susitiko su kaimynu po to, jam tuoj pat parodė įkandimą, iš karto po įvykio, praėjo gal kelios minutės, jis viską matė, dar klausė, ar ji žviegė, pasakė, kad šitaip šuo teritoriją saugojo. Kitą dieną ėjo jau kalba apie kompensaciją, jam reikėjo su žmona pasitarti, atėjo apie pietus su baltu lapu, gal kažką pasirašęs buvo, kad pretenzijų ji neturi ar ką kita, nematė, kas ten buvo parašyta. Atėjo su 100 Eur, sako pradžiai tiek. O ji pasakė, kad reikia palaukti, pažiūrėti kokie sužalojimai. Kaimynas šį šunį vedžioja be antsnukio. Laiptinėje žmonėms sunku prasilenkti, o jeigu veda į lauką šunį, ir jeigu yra lauke, tai palaukia, o jeigu ne, tai žiūri pro akutę, ar niekas neišėjo, būtent ar šviesa nedega. Nes po to įvykio baimė atsirado. Galėjo ir kitiems taip atsitikti, tik ne vietoje pasitaikė ji. Policiją išsikvietė, atvažiavo, surašė viską. Paklausė kaimyno, ar jo šuo skiepytas. Nematė dokumentų, kad iš tiesų skiepytas, dėl to gavo 6 skiepus – 5 nuo pasiutligės ir 1 nuo stabligės. Mėnesį laiko žaizdas perrišinėjo. Nebuvo reikalo siūti žaizdas, o kadangi pati medikė, pati susitvarstė žaizdas, todėl greitosios medicinos pagalbos nekvietė, pirmadienį anksti ryte kreipėsi į medikus. Įvykio metu kaimyno durys buvo praviros, tikrai galėjo šuo jas pats atidaryti, gal kai atrakino neužsifiksavo, kad šuo išėjo vienas į laiptinę. Jei vienas išbėgo be pavadėlio, be antsnukio, tokio dydžio, tai buvo neprižiūrėtas.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti skundo atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad įvykio data Nutarime turbūt nukopijuota nuo protokolo, kuriame klaidingai įrašytas laikas 14.42 val. Dėl Nutarime pareiškėjui inkriminuojamo Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto paaiškino, kad šiame Įstatyme buvo pakeitimas, dabar vietoje 4 punkto dabar yra 6. Šiuo atveju 4 neturėtų būti inkriminuojamas, turėtų būti tik 3 ir 6, kuris bendro pobūdžio.

Atstovas nurodė, kad ANK numato atsakomybę asmeniui tiek už tyčinį nusižengimą, tiek ir už nusižengimą, padarytą dėl neatsargumo. Asmuo šiuo atveju traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kad neužtikrino, jog jo gyvūnas kitam asmeniui nepadarytų žalos sveikatai. Tai buvo įrodyta ir būtent specialisto pažyma, nors čia ir yra rašoma, kad buku daiktu padaryta, bet atitinka aprašymą dėl žalos padarymo, būtent dėl įkandimo. Specialistas nurodė tik, kad tikėtina, jog tai padaryta gyvūno ir tai buvo įkandimas. Per visą procesą pareiškėjas irgi nepasisakė, kad jo kaimynė galėjo jį apkalbėti ir turėti tokį tikslą pasipelnyti iš jo, todėl netikėti ja irgi nėra pagrindo. Pats neneigė, kad gyvūnas buvo išbėgęs į laiptinę, tai reiškia, kad neužtikrino saugumo visiškai kitų asmenų, užrakindamas arba uždarydamas duris. Įstatymai numato tik pareigą užtikrinti apsaugą, tačiau kokiais būdais, įstatymų leidėjas nenumato, konkrečiai kokiai veislei. Gyvūnų įstatymai net nenumato, kad atsakomybė būtinai savininkui, net laikytojui. Taigi šiuo atveju pareiškėjas buvo vienintelis laikytojas to gyvūno, todėl privalėjo užtikrinti, kad gyvūnas ar savarankiškai, ar kitų pagalba nepabėgtų ir nepadarytų žalos. Nutarime būtent ir buvo nurodytas teisės aktas, kuris buvo pažeistas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 punktas ir per klaidą 4 punktas. Perteklinis būtų įrodymų rinkimas, kokia spyna buvo, ar galėjo šuo atidaryti duris, ar negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu K. J. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad neužtikrino, jog jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o būtent: 2022 m. kovo 19 d. apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, jam priklausantis „Bordo dogo, prancūzų mastifo“ veislės šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiajai A. Č. į kairį šoną ties klubu.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d., Žin., 2012, Nr. 122-6126) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų laikytojai taip pat privalo šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus (Įstatymo 20 str. 2 d. 4 p.). Be to, jie privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Įstatymo 20 str. 2 d. 6 p.). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytoju yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 punktą gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjo K. J., nukentėjusiosios A. Č. paaiškinimus, daro išvadą, kad institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nurodydamas, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta, kokiu būdu jo augintinis pateko į namo laiptinę pro uždarytas buto duris (nors ir atrakintas), taip pat byloje neaišku, kaip pasireiškė jo kaltė, kadangi jis sudarė augintiniui barjerą – uždarytas duris, taigi užtikrino jo priežiūrą ir kitų saugumą, tačiau teismo posėdžio metu kėlęs abejones apskritai, ar jo augintinis sužalojo nukentėjusiąją, kadangi pats įkandimo fakto nematė, buvo nenuoseklus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo, kuris vėliau buvo nutrauktas, dėl aptariamo įvykio metu, K. J. parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. jis buvo namuose su savo kūdikiu, žmonos nebuvo namuose. Kadangi kūdikį ruošėsi maitinti tyrele, kurią pašildė, ir laukė savo uošvių, kurie turėjo netrukus atvažiuoti, todėl tiesiog atrakino buto duris, kad nesutrikdytų kūdikio maitinimo proceso. Durys buvo uždarytos. Po kiek laiko, maitinant kūdikį, išgirdo kažkokį triukšmą laiptinėje, todėl nuėjo pasižiūrėti. Pamatė, kad jo buto durys (duomenys neskelbtini) laiptinės aukšte buvo praviros, nors jas uždarė. Šuo tuo laiku lipo laiptais žemyn. Jis šunį pasikvietė namo. Net neįtarė, kad jo šuo galėjo kam nors įkąsti. Jis nematė, ar jo šuo pats atsidarė neužrakintas buto duris, ar jas atidarė kas nors kitas, ar jos pačios atsidarė. Anksčiau nėra buvę, kad šuo pats atsidarytų duris, neliesdavo rankenos. Buto durys tvirtos, šarvinės. Po maždaug 5 minučių jam į mobilųjį telefoną paskambino kaimynė A. Č., kuri pasakė, kad jo šuo jai įkando į šoną. Jis išėjo į laiptinę ir ji laiptinėje jam pasakė, kad jai jo šuo įkando ir parodė savo šoną, kuriame buvo žymė, panašu, kad ten buvo daugiau įbrėžimas ir mėlynė, bet jokio kraujo, jokios dantų žymės nebuvo. Jis atsiprašė už savo šuns elgesį, sakė, kad jam pačiam šokas, galbūt kažkaip galėtų kompensuoti žalą dėl patirto išgąsčio ir dėl įkandimo. Siūlė ir pinigų, ir vaistais. Jam A. Č. sakė, kad vaistų ir pati turi, nes yra medikė. Pokalbis taip ir baigėsi, o po pusvalandžio paskambino kaimynės sutuoktinis, kuris paklausė, ar jis neketina pasiūlyti kompensacijos. Pasakė jam, kad atsiprašo dėl šuns, kad pats siūlė kažkokią kompensaciją už gydymo išlaidas: siūlė 100 Eur ir, jei reikės, kompensuoti vaistus. Po pokalbio, tą patį vakarą atvyko policija, kuri fiksavo įvykį. Kitą dieną jis susitiko su kaimynais Č., dar kartą atsiprašinėjo dėl įvykio, vėl siūlė kompensaciją ir pinigais, ir vaistais, jie atsisakė, sakė, kad atsiims pareiškimą, jeigu viskas bus gerai po medicininės apžiūros (b. l. 20–22).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. J. taip pat patvirtino, kad tą dieną laukė uošvių atvažiuojant ir maitino kūdikį, o kad nebūtų pertrauktas kūdikio maitinimas, ir atrakino tas duris, kad jie užeitų, o kol maitino kūdikį, išgirdo laiptinėje garsą, išbėgo į laiptinę ir pamatė kaip jo šuo bėga laiptais žemyn, daugiau nieko nebuvo. Jis jam davė komandą „stot“, jis sustojo ir parsivedė namo. Po 5 min paskambino į duris kaimynė ir pasakė, kad jo šuo jai įkando. Jis tuo metu į aplinkybes nesigilino, atsiprašė, pasakė, kad dabar negali išeiti, nes žmona darbe, sutarė susitikti vėliau ir pasikalbėti. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir buvo parašytas pareiškimas. Kitą dieną jis atėjo pas kaimynę į namus ir nesigilindamas, kur kas kam įkando, pasiūlė kompensaciją, vaistus kompensuoti, tačiau ji atsisakė. Pasakė, kad atsiims tą pareiškimą, jei po medikų apžiūros viskas bus gerai. Galiausiai civiline tvarka teismas iš jo priteisė kaimynei 400 Eur žalos atlyginimą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Č., tiek teisme nurodė, kad 2022 m. kovo 19 d. (šeštadienį) apie 14.05 val. ketino išeiti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į lauką išpurtyti vonios kilimėlius. Ji atidarė savo buto duris, įžengė į laiptinę ir tuo metu atsidarė šalia esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys, pro kurias išėjo kaimyno šuo. Ji iš karto apsisuko ir ketino eiti atgal į butą, nes bijo šio šuns, ir tuo metu iš karto buvo užpulta to šuns. Kai ji išeidinėjo iš savo buto, matė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys tuo metu atsidarė ir tas šuo pro tas duris kaip tik išėjo. Šuo iš galo kando jai į kairį šoną ties klubu. Šuo įsikando jai į kairįjį šoną, jos nepaleido, tuo metu ji, patyrusi didelį šoką ir skausmą, atbula traukėsi atgal į savo butą ir trankydama savo buto durimis šuns galvą, išsilaisvino. Jai buvo padarytas rimtas sužalojimas. Iš karto po įvykio buvo bendrauta su buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir šuns savininku K. J., kuris apie įvykį paaiškino, kad jis laukė svečių ir buvo palikęs neužrakintas savo buto duris ir jo šuo pats atsidaręs duris be priežiūros išėjo į bendrą namo laiptinę, o įkando todėl, kad jo šuo taip gynė savo teritoriją. Buvo iškviesta policija, surašytas pareiškimas. Šuns šeimininkas po įvykio pasiūlė atlyginti jai žalą – 100 Eur, kas yra neadekvatu, todėl atsisakė to, kadangi mano, jog šuo sukėlė rimtą pavojų jos sveikatai ir gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu jai padaryta didelė moralinė žala. Po įvykio teko kreiptis į šeimos gydytoją, buvo paskiepyta. Į ligoninę nesikreipė, GMP atsisakė, pati medikė, susitvarstė žaizdas. Šuns šeimininkas K. J. ne kartą vedžiojo savo šunį be antsnukio, nors ir vedamas su pavadėliu, puldinėja žmones, visi namo gyventojai įbauginti, šuo didelis, sveria apie 80 kg, kelia pavojų aplinkiniams. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusiosios sutuoktinis T. Č. nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 20–22).

Policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenys patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro telefonu 2022 m. kovo 19 d. 14.37 val. pranešėjas T. Č. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prieš kelias minutes jo žmoną užpuolė ir įkando kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) šuo. Šuo yra didelis ir tinkamai neauklėjamas. Tokie puolimai pasikartoja, kaimynas nereaguoja, todėl rašys pareiškimą. Nuo GMP atsisakė (b. l. 24).

D. D. 2022 m. kovo 24 d. pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje įvyko incidentas, kurio metu buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų šuo įkando buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai. Kaip kaimynė, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), nori atkreipti dėmesį į šeimininkų elgesį vedžiojant šunį. Šuo yra didelis ir agresyvus, bet vedžiojamas be antsnukio, vedamas ilgu pavadžiu, kas kaimynams kelia nuolatinį stresą ir baimę susitikti. Pas ją atvažiuoja šeima su vaikais ir jai būna neramu dėl pavojaus jų sveikatai. Į pastabas ir prašymus uždėti šuniui antsnukį arogantiškas kaimynas nereaguoja (b. l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 874/2022 (01) nurodyta, kad A. Č. nustatyti du odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti kietu-buku daiktu (daiktais), apie 2-3 parų laikotarpyje iki kūno apžiūros. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. kovo 19 d. įkandus šuniui. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 23).

Galiausiai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį K. J. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukus nesant nurodytos nusikalstamos veikos sudėties (specialistui nustačius tik nežymų sveikatos sutrikdymą, kai BK 139 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neatsargų nesunkų sveikatos sutrikdymą) (b. l. 20–22), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas 2022 m. birželio 23 d. surašė K. J. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-1646-2022, nurodant, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojui K. J. priklausantis „Bordo dogo, prancūzų mastifo“ veislės šuo užpuolė ir įkando A. Č. į kairį šoną ties klubu, tokiu būdu K. J. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje (b. l. 15).

Tokiu būdu, įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas K. J. pagrįstai skundžiamu Nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, kadangi 2022 m. kovo 19 d. apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje nukentėjusiąją A. Č. užpuolė ir jai įkando K. J. netinkamai prižiūrimas šuo, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryta žala sveikatai. Ginčo dėl to, kad K. J. buvo ir tebėra aptariamo „Bordo dogo, prancūzų mastifo“ veislės šuns savininkas (laikytojas), nėra. Tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, kaip konkrečiai atsidarė K. J. buto durys ir šuo pateko į namo bendro naudojimo patalpas – laiptinę, ar durų spyna buvo sugedusi, ar durys be rankenos palenkimo pačios atsidarinėjo dėl kokio nors jų defekto ar kitų priežasčių ir pan., nešalina pareiškėjo atsakomybės už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos kito asmens sveikatai, sukeltos jo augintinio. Vien tai, kad pareiškėjas K. J. atrakino savo buto duris (ką pats ir patvirtino) ir paliko gyvūną be priežiūros, netgi neatidaręs pats durų fiziškai, laikytina netinkamu pareigos užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, laikymusi. Vien durų uždarymas, jas atrakinus, kaip parodė šis atvejis, nebuvo pakankama kliūtis (augintinio priežiūra), nesvarbu, dėl kokių priežasčių tos durys atsidarė – pats šuo, kiti asmenys ar kitu būdu. Dėl to atsakomybė tenka tik gyvūno savininkui (laikytojui).

Atitinkamai iš to darytina išvada, kad pareiškėjas K. J., dienos metu palikdamas neužrakintas buto duris ir neužtikrindamas, kad gyvūnas neištrūktų iš buto bei nesukeltų grėsmės ir žalos kitų žmonių, gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, pasielgė itin neatsargiai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad gali kilti nurodyti padariniai. Pareiškėjo teiginiai, jog akivaizdu, kad bet koks augintinis per uždarytas (nors ir neužrakintas) duris niekaip negali išeiti iš jokios patalpos, nes tam, kad durys atsidarytų, reikia fiziškai palenkti durų rankeną, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Šiuo atveju būdamas gyvūno (nurodytos veislės šuns) savininku (laikytoju), pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti, kad jo augintinis negali būti visada prognozuojamas, o tai, kad niekada iki šiol nebuvo atsidaręs durų ir išsprukęs vienas į laiptinę, nereiškia, jog niekada to ateityje nedarys. Taigi sutiktina su institucija, kad K. J. galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir aplinkiniams dėl neapgalvoto elgesio, nes padarytas administracinis nusižengimas kėlė realų pavojų žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

Atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu institucijos atstovo bei nukentėjusiosios paaiškinimus, kad aprašant nusižengimą buvo padaryta techninė klaida, teismas skundžiamame Nutarime grafoje „Pažeidimo esmė“ tikslina nurodytą administracinio nusižengimo padarymo laiką, vietoje 14.42 val., nurodant 14.05 val. Be to, sutikdamas su institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktu paaiškinimu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju Nutarime netiksliai buvo nurodytas ir pareiškėjui inkriminuotas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kadangi šiuo atveju pareiškėjo veiksmai nebuvo susiję su Įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnų reikalavimų leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus, nevykdymu. Atitinkamai šis punktas šalintinas iš Nutarimo.

Nepaisant to, nurodyti netikslumai nesudaro pagrindo iš esmės keisti ar naikinti skundžiamą Nutarimą, kadangi bylos įrodymai patvirtina, kad K. J. neužtikrino, jog jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, kadangi jo laikomas šuo užpuolė nukentėjusiąją A. Č. ir įkando jai, sukeldamas jos sveikatai žalą, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus įrodymus, laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn (ANK IV skyrius), šiuo atveju nenustatyta. Vien tai, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja K. J. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Nutarimą.

Teismo vertinimu, ir K. J. paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda, atitinkanti ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą, yra tinkamai individualizuota bei proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pareiškėjo asmenybei (dirbantis, neteistas, per penkerius metus administracine tvarka baustas 4 kartus, daugiausiai už nustatyto (leistino) greičio viršijimą, baudos sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 34 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi K. J. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo K. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16462-2022 (ROIK: 22171949047) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė