Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., išnagrinėjusi J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybė, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 6 d. apie 16.20 val. Rodūnio kel. 2, Vilniuje, vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Tokiais savo jis kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad norint pritaikyti ATPK 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, nes tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-1235/2010, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-145-495/2014).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, yra grindžiama policijos pareigūno V. Peliušenkos 2015-12-06 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog minėtą dieną buvo sulaikytas J. K., kuris prisipažino, kad čigonų tabore iš nepažįstamo asmens įsigijo narkotinės medžiagos heroino ir ją iš karto suvartojo (b. l. 4).

Kaip minėta, fakto, kad asmuo vartojo narkotinę medžiagą, konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas vien tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu, ar paties asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio pažeidimo protokolas, sutikimu (prisipažinimu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be paties J. K. paaiškinimo, apskritai nenurodyta nuo kokių konkrečiai medžiagų buvo apsvaigęs J. K., jame tik daroma prielaida, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad J. K. nėra asmuo, turintis specialių žinių, leidžiančių identifikuoti narkotines medžiagas, taip pat policijos pareigūnai nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas ir kokias. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Norint konstatuoti faktą, kad asmuo iš tikrųjų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, turi būti pateikta specialisto išvada. Šioje byloje specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, kad J. K. iš tiesų vartojo narkotines medžiagas, nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (specialisto išvados), patvirtinančių, kad J. K. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. (J. K.) atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.