Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant nukentėjusiajam J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal A. K. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Verkių policijos nuovados (Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių PN) nutarimo panaikinimo, nukentėjusysis J. G. (J. G.), ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių PN tyrėjas 2008-02-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. už Vilniaus miesto tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. Nr.1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13, 17, 18, 19 punktų pažeidimą. Protokole nurodyta, kad A. K. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje laiko šunį, kuris neturi šuns registracijos pažymėjimo ir kuris 2008-02-09 23.30 val. lakstė viešoje vietoje palaidas be antsnukio, be pavadėlio, sukandžiojo J. G. šunį, tuo padarydamas turtinę žalą. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 110 straipsnio 1 ir 5 dalyse (b. l. 30-31).

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių PN įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-02-20 priėmė nutarimą Nr. N044592 patraukti A. K. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 5 d. bei skirti jai 600 litų baudą (b. l. 68).

A. K. padavė skundą teismui, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad byla išnagrinėta nesurinkus pakankamai įrodymų ir tinkamai jų neištyrus, o tai lėmė neteisingą veikos kvalifikavimą. A. K. neprisipažino, kad jos šuo sukandžiojo J. G. šunį, paaiškinime ji tik sutiko, kad šuo buvo nutrūkęs. Gulbinėlių gatvė iš esmės yra miške, kuriame nuolat laksto palaidi šunys bei žvėrys. Todėl J. G. šunį galėjo sukandžioti bet kuris valkataujantis šuo ar žvėris. Atkreipė dėmesį, kad J. G. yra medžiotojas, o jam priklausantis šuo Vakarų Sibiro laika yra medžioklinis šuo, todėl šuo galėjo būti sužalotas ir medžioklėje, o vėliau, dėl asmeninių interesų, nesąžiningai apkaltino ją, A. K.. Pažymi, kad skundžiamas nutarimas priimtas 2008-02-09, o šuo pagal nukentėjusiojo pateiktą išrašą iš ligos istorijos į veterinarijos gydyklą buvo pristatytas tik 2008-02-11. Todėl neaišku, kada šuo apskritai buvo sužalotas. Tai, kad šuo nebuvo sužalotas nutarime nurodytą dieną, patvirtina ir išraše iš ligos istorijos nurodyta informacija, kad šuo turėjo senas kąstines žaizdas, dalis raumenų nekrozuoti, o to negali atsitikti per dvi dienas. Todėl nėra įrodymų, kad A. K. šuo sukandžiojo J. G. šunį, kad J. G. šuo apskritai buvo sukandžiotas nutarime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis. Todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

Į teismo posėdį A. K. neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, siunčiant jai teismo šaukimą, kuris įteiktas A. K. sūnui (b. l. 92). Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant A. K..

Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. buvo surašytas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji laiko šunį, kuris neturi šuns registracijos pažymėjimo ir kuris 2008-02-09 apie 23.30 val. palaidas lakstydamas viešoje vietoje be antsnukio ir pavadėlio apkandžiojo J. G. šunį, tuo padarydamas turtinę žalą.

Toks ATP protokole pareikštas kaltinimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl byloje tiriama, ar yra pakankamai objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. šuo yra neregistruotas ir kad A. K. šuo 2008-02-09 apie 23.30 val. palaidas lakstydamas viešoje vietoje be antsnukio ir pavadėlio apkandžiojo J. G. šunį

Reikalavimai turėti gyvūno registracijos pažymėjimą, užtikrinti gyvūnų tinkamą priežiūrą yra nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr.1-1283 patvirtintose Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių (skelbtos dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ 2006-08-05, Nr.177 ir 2006-08-12, Nr.183) 13 punkte nurodyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų. 17 punkte nurodoma, kad gyvūno (šuns, katės) savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimą, 18 punkte nurodoma, kad viešose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m, 19 punkte nurodoma, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros.

A. K. 2008-02-19 rašytiniame paaiškinime (b. l. 73) pripažįsta, kad laiko šunį, kuris neįregistruotas, o taip pat pripažįsta, kad būna atvejų, kai šuo nutrūksta nuo grandinės ir pabėga, kaimynai skundėsi, kad šuo kandžioja kaimynų šunis, dėl to ji atsiprašė.

Toks A. K. paaiškinimas patvirtina Taisyklių 17 punkto reikalavimo turėti gyvūno registracijos pažymėjimą pažeidimą. Skundžiamame nutarime ir ATP protokole šis taisyklių punktas nurodytas. Už tokį pažeidimą atsakomybę numato LR ATPK 110 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Dėl kito A. K. inkriminuojamo pažeidimo byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galimai vienareikšmiškai teigti, kad A. K. šuo 2008-02-09 apie 23.30 val. lakstė viešoje vietoje palaidas be antsnukio, be pavadėlio ir sukandžiojo J. G. šunį.

Kaip jau minėta, rašytiniame paaiškinime A. K. konkrečiai dėl 2008-02-09 įvykių nieko nepaaiškino, ji tik pripažino, jog būna atvejų, kai jos šuo nutrūksta nuo grandinės ir pabėga (b. l. 73). Skunde teismui ji neigia, kad tai jos šuo 2008-02-09 apkandžiojo J. G. šunį.

Tiesioginių įrodymų, kad tai A. K. šuo 2008-02-09 apie 23.30 val. apkandžiojo J. G. šunį byloje nėra, o skundžiamas nutarimas priimtas remiantis tik nukentėjusiojo J. G. paaiškinimais, kuris pats tiesiogiai įvykio nematė. Iš nukentėjusiojo J. G. parodymų teisme matyti, kad vienintelė liudytoja, mačiusi, koks šuo apkandžiojo J. G. priklausantį šunį 2008-02-09 apie 23.30 val., yra M. G., nukentėjusiojo J. G. motina. Nukentėjęs teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. vasario 9 d., šeštadienį, jis dirbo, namuose buvo tik jo motina M. G., kuri jam ir papasakojo, kad apie 23.30 val. į kiemą atbėgę A. K. du šunys apkandžiojo prie namų pririštą šunį laiką. Iš darbo J. G. grįžo sekmadienį po pietų, todėl šunį į veterinarijos kliniką nuvežė tik pirmadienį. Sekmadienį jis su motina M. G. buvo nuėję pas kaimynę A. K., tačiau su jais pasikalbėti išėjo tik A. K. sūnus. A. K. sūnus prisipažino, kad šeštadienį naktį šunys buvo paleisti, ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Motina kieme matė A. K. šunis ir patvirtino, kad tai tie patys šunys, kurie apkandžiojo laiką. J. G. taip pat parodė, kad A. K. šunys palaidi laksto ne pirmą kartą ir sudraskė ne vieną kaimynų šunį. A. K. šunys panašūs į mastifų veislės šunis, tačiau nėra grynaveisliai. Tačiau tokie J. G. parodymai nepasitvirtina jokiais įrodymais, priešingai, byloje surinkti įrodymai šiuo klausimu yra prieštaringi.

J. G. 2008-02-13 pareiškime policijai nurodė, kad jo šunį 2008-02-09 apie 23.30 val. apkandžiojo A. K. šuo (b. l. 69). Taip pat ir ATP protokole ir nutarime užfiksuota, kad A. K. šuo 2008-02-09 apie 23.30 val. lakstė palaidas ir apkandžiojo J. G. šunį. Tuo tarpu teisme J. G. parodė, kad jo šunį kandžiojo du A. K. šunys. Liudytojas J. L. teismo posėdyje taip pat parodė, kad J. G. lyg tai jam kalbėjęs apie du šunis, nors rašytinėje medžiagoje ši aplinkybė niekur neužfiksuota. Tai tik rodo, kad pats J. G. tiksliai nežino apie 2008-02-09 įvykio detales.

M. G. buvo šaukiama į teismą liudytoja, tačiau J. G. pateikė teismui įrodymus, kad M. G. sunkiai serga, todėl atvykti į teismo posėdį negali (b. l. 81, 93-94). Policija, nagrinėjusi šią bylą, M. G. neapklausė, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra M. G. rašytinio paaiškinimo. Nors bylą nagrinėjęs pareigūnas J. L. 2008-02-15 tarnybiniame pranešime ir nurodė, kad dėl gauto pareiškimo bendravo su J. G., kuris patikslino, kad 2008-02-09 įvykį matė jo mama M. G., o pastaroji pareiškime išdėstytus faktus patvirtina (b. l. 75), tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. L. parodė, kad dėl įvykio bendravo tik su J. G., su M. G. nebendravo. Taigi įrašas tarnybiniame pranešime, kad M. G. pažeidimo faktą patvirtino, yra paneigtas liudytojo parodymais teisme. J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad motinos sveikata bloga buvo ir 2008 metais, ir tuo metu, kai buvo apkandžiotas šuo, todėl motina nerašė policijai paaiškinimų ir pareigūnai jos neapklausė, tačiau tokie paaiškinimai nepagrįsti. Kaip matyti iš J. G. parodymų, jis kartu su motina kitą dieną ėjo pas A. K. aiškintis dėl šuns sužalojimo, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad A. G. negalėjo parašyti paaiškinimo dėl įvykio ar kad jos negalėjo apklausti bylą tyręs pareigūnas, nors kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, įrodymai byloje pradėti rinkti praėjus tik keletui dienų nuo įvykio, t. y. 2008-02-15 bylą tyręs pareigūnas J. L. rašė tarnybinį pranešimą, kad dėl įvykio bendravo su nukentėjusiuoju (b. l. 75), 2008-02-19 paėmė paaiškinimą iš A. K.. Tuo tarpu pagal pateiktus medicininius dokumentus M. G. sveikata smarkiai pablogėjo tik 2009 m. vasarą. Nors įrodymus gali rinkti ir teismas, tačiau nagrinėjamu atveju to neįmanoma padaryti (neįmanoma apklausti M. G.) dėl M. G. ligos.

J. G. teiginiai, kad A. K. sūnus pripažino kaltę ir žadėjo atlyginti padarytą žalą, taip pat neįrodo, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvo padarytas pažeidimas.

Tiek nukentėjusiojo teiginiai, tiek liudytojo J. L. parodymai, kad kaimynai skundžiasi dėl A. K. šunų, nėra pakankami įrodymai, kad būtent A. K. šuo 2008-02-09 apkandžiojo J. G. šunį. O iš pateikto medicininio dokumento negalima nustatyti, kad J. G. šuo buvo sužalotas 2008-02-09 (b. l. 74), nes šiame medicininiame dokumente nurodoma apie senas kastines žaizdas.

Teismui taip pat yra žinoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje 2008-11-04 priėmė sprendimą už akių, kuriuo J. G. ieškinį atsakovei A. K. dėl materialinės žalos atlyginimo priteisė. Priimdamas tokį sprendimą teismas rėmėsi tuo, kad Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių PN 2008-02-20 nutarimas Nr. 044592 dėl administracinės nuobaudos A. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 5 d., padarymą skyrimo yra nepanaikintas ir galiojantis. Teismas priimdamas sprendimą atmetė A. K. prašymą stabdyti bylą, kol bus išnagrinėtas skundas dėl 2008-02-20 priimto nutarimo teisėtumo. Tuo tarpu A. K. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti tik 2009-06-01, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-30 nutartimi atnaujino A. K. terminą skundui dėl nutarimo paduoti. Todėl teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymus dėl pažeidimo sudėties tiria iš esmės ir negali vadovautis minėtu teismo sprendimu.

Teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, o kaltė negali būti pripažinta remiantis abejones keliančiais ir netiesioginiais įrodymais. Teismo išvados dėl asmens veikoje esančios pažeidimo sudėties turi būti pagrįstos tik objektyviais ir neginčytinais įrodymais. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo pašalintos abejonės dėl A. K. inkriminuojamo LR ATPK 110 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymo, todėl visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kadangi byloje neįrodyta, kad tai A. K. šuo 2008-02-09 apie 23.30 val. apkandžiojo J. G. šunį, nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad byloje įrodytas tik A. K. Taisyklių 17 punkto reikalavimų pažeidimas, t. y. kad ji laiko šunį, neturėdama šuns registracijos pažymėjimo, o už šį pažeidimą ji gali būti traukiama pagal LR ATPK 110 str. 1 d. Toks A. K. padarytas pažeidimas buvo nurodytas ir ATP protokole (nutarime visi ATP protokole pareikšti kaltinimai kvalifikuoti tik pagal LR ATPK 110 str. 5 d.), todėl teismas perkvalifikuodamas A. K. veiką, jos teisių nepažeidžia, tuo labiau jos padėties neapsunkina, nes LR ATPK 110 str. 1 d sankcija yra žymiai švelnesnė negu LR ATPK 110 str. 5 d. sankcija. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į tai, kad A. K. pripažįsta, jog laiko šunį, neturėdama jo registracijos pažymėjimo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už šį pažeidimą A. K. skirtina 50 litų bauda,

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių PN 2008-02-20 nutarimą Nr. N044592, kuriuo A. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskirta 600 litų bauda, panaikinti.

Pripažinti, kad A. K. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 1 d., už šį pažeidimą skirti A. K. 50 (penkiasdešimt) litų baudą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.