- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-650-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15228-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Kreditorius
- AB banko SNORAS
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-650-159/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-15228-2011-3)
2012 m. kovo 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeisto daikto savininkų N. K. ir I. K. (I. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16987-144/2011 pagal kreditorės AB banko SNORAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų N. K. ir I. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė AB bankas SNORAS 2011-11-09 kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad kreditorė pagal 2009-10-21 vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-47542 N. K. ir I. K. suteikė 110 000 EUR paskolą. Paskolos sutarties 2.7 punktu susitarta, kad paskola bus sugrąžinta dalimis ir visiškai sugrąžinta 2011-10-20. 2009-11-11 hipotekos lakštu, patvirtintu Klaipėdos m. 1–ojo notarų biuro notaro E. S., notarinio reg. Nr. K1ES-13709, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, įkeistas N. K. ir I. K. priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkai paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, 2010-11-22 nesumokėjo kredito dalies, vėliau kredito ir palūkanų apskritai nebemokėjo. 2011-05-10 raštu Nr. L00654/11 bankas pranešė skolininkams N. K. ir I. K., kad nuo 2011-05-26 vienašališkai nutraukia vartojimo paskolos už užstatą sutartį. Nutraukus paskolos sutartį, pasibaigė pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, todėl kreditorei atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. 2011-11-04 N. K. ir I. K. skolą bankui sudaro: 105 149,22 EUR, iš jų 91 702,80 EUR negrąžinta paskola, 3 501,32 EUR nesumokėtos palūkanos, 9 797,97 EUR nesumokėti delspinigiai už laikų negrąžintą paskolą ir nesumokėtas palūkanas,147,13 EUR komisinis mokestis ir kreditorės sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis. Prašė teismo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto – areštuoti įkeistą daiktą ir įspėti solininkus N. K. ir I. K., kad įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, jiems per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus bankui skolos ir nesumokėjus139 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-21 nutartimi areštavo įkeistą daiktą – 170 kv. m bendro ploto butą Nr. 6 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį N. K. ir I. K.. Įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 45–46).
Skolininkai ir įkeisto daikto savininkai N. K. ir I. K. 2011-12-12 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutartį. Nurodė, kad tikroji paskolos gavėja buvo UAB „Passat“. Šiai įmonei iškelta bankroto byla. Su kreditore buvo susitarta, kad išieškojimas iš skolininkų įkeisto turto bus pradėtas tik užbaigus UAB „Passat“ bankroto procedūras ir tik tuo atveju, jeigu nepakaktų turto įsiskolinimui padengti. Kreditorė elgiasi nesąžiningai, nes neinformavusi skolininkų, anksčiau laiko kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 53–54).
Atsiliepimas
Kreditorės BAB banko SNORAS administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas yra pradėtas, nes baigėsi kredito grąžino terminas, skolininkai sutartu laiku prievolių neįvykdė, negrąžino suteikto kredito palūkanų delspinigių (b. l. 74-79).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-10-21 tarp kreditorės ir skolininkų N. K. I. K. sudaryta vartojimo paskolos už užstatą sutartis Nr. 031-47542 (b. l. 7–14). Jos pagrindu 2009-11-11 įregistruotas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), bei įkeistas daiktas: butas gyvenamajame name Nr. 6 su rūsiu, bendro 170 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis N. K. ir I. K.. Hipotekos lakšto įkeitimu prievolės įvykdymo terminas numatytas 2011-10-20 (b. l. 15–16). Byloje nepateikta duomenų, kad sutartą prievolę skolininkai įvykdė, kreditorius kreipėsi dėl priverstinės skolos išieškojimo.
Vadovaujantis CK 4.192 str. 1 d., jeigu per hipotekos lakšte nurodytą terminą skolininkas įsipareigojimų neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautą pinigų būtų visiškai atlyginta jam priklausanti suma. Šiuo atveju prievolės įvykdymo terminas numatytas 2011-10-20 (b. l. 16). Byloje nepateikta duomenų, kad šis terminas būtų pratęstas. Apeliantai teigia, kad su kreditore buvo susitarę, kad priverstinis skolos išieškojimas bus pradėtas, užbaigus UAB „Passat“ bankroto procedūras. Byloje nepateikta duomenų apie kreditorės ir skolininkų sudarytą rašytinį susitarimą, patvirtinantį prievolės įvykdymo ar priverstinio skolos išieškojimo terminų atidėjimą.
Apeliacinės instancijos tesimas daro išvadą, kad 2011-05-25 skolininkų raštas nesukuria teisinių pasekmių kreditorei, t. y. ji neįpareigota savo teises ir interesus ginti tik užbaigus UAB „Passat“ bankroto procedūras“. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad skolininkų prievolių įvykdymo terminas yra suėjęs, todėl kreditorė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. CK 4.192 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas. Įkeisto daikto areštas yra privaloma šios procedūros dalis, tačiau neatskiriama jos dalis yra ir skolininko bei įkaito davėjo įspėjimas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą – nurodytos teisės normos pagrindu priimta nutartimi hipotekos teisėjas ne tik areštuoja įkeistą daiktą, bet ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti. Įspėjimas, kuris suteikia skolininkui galimybę įvykdyti prievolę ir taip išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, turi būti jam įteiktas, ir tai taip pat yra privaloma sąlyga išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai pradėti.
Atkreiptinas dėmesys, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis konstatuoja, kad buvo pagrindas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, todėl priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Apeliantams išaiškintina, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – šalių bendradarbiavimu, nesąžiningumu ir pan., jie turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, todėl atskirojo skundo motyvai susiję su pagrindinės prievolės vykdymu nenagrinėtini šioje byloje.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisakytina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.