Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mokslinės-gamybinės akcinės bendrovės „PRECIZIKA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Solet Technics prisidėjimą prie apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIB Trakai“ ieškinį atsakovei mokslinei-gamybinei akcinei bendrovei „PRECIZIKA“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Solet Technics ir Diehl AKO Stiftung & Co. KG.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujų rašytinių įrodymų apie Atsakovės ir UAB Solet Technics akcininkus bei Atsakovės 2012 m. rugsėjo 27 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. el. laiškus. Nurodo, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujus ir (ar) tikrovės neatitinkančius teiginius. Apeliacinės instancijos teisme taip pat gautas Ieškovės prašymas priimti naują įrodymą – 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimą apie sutartinės hipotekos duomenų įrašymą Hipotekos registre. Ieškovės teigimu, šis įrodymas yra reikšmingas, nes apeliantė nurodo, kad 126 vnt. Diehl keitiklių yra įkeisti.Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su Ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 314 straipsnį, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad šiais įrodymais Ieškovė papildomai įrodinėja aplinkybes, kurias, ieškovės teigimu, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, apeliantei minėti įrodymai yra žinomi ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai ir išsamiai ištirti bei įvertinti bylos aplinkybes, teisingai išspręsti ginčą, minėtus įrodymus priima.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ieškovės vadovas buvo apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o atsakovės vadovas neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl jam žinomų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas pagrindžiančių įrodymų netyrė, o vadovavosi išimtinai Ieškovės baigiamąja kalba. Atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užtikrintų išsamesnį ir betarpišką su byla susijusių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų ištyrimą.Ieškovė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad Atsakovės vadovui nebuvo jokių kliūčių dalyvauti bylos nagrinėjime, kuris truko du metus. Jis neatvyko nei į vieną teismo posėdį, Atsakovei atstovavo profesionalūs teisininkai. Teisėjų kolegija pritaria šiems argumentams, taip pat pažymi, kad apeliantė konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes Atsakovės vadovas turėtų paaiškinti, apeliantė byloje yra pateikusi visus savo įrodymus, apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė savo argumentus dėl jų vertinimo, todėl apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Dėl ginčo esmės

Ieškovė byloje įrodinėja, kad su Atsakove susitarė dėl Elektrinės projektavimo ir statybos darbų. Pradėjus eksploatuoti Elektrinę, paaiškėjo, kad dėl netinkamai parinktų keitiklių ir kabelių Elektrinė negali veikti visu pajėgumu, kuris buvo numatytas šalių susitarimu. Ieškovės teigimu, jos patirtus nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų privalo atlyginti Atsakovė, nes būtent Atsakovė sprendė, kokias medžiagas naudoti įrengiant Elektrinę.Taigi, byloje iš esmės keliamas Atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovei civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas būtinas sąlygas: Atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), Ieškovei padarytą žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų bei Ieškovei padarytos žalos (CK 6.247 str.).Neteisėti veiksmai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo aspektu reiškia sutarties pažeidimą – iš sutarties kylančių prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.256 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju Ieškovė teigia, kad Elektrinė buvo netinkamai suprojektuota, nes buvo parinkti netinkami keitikliai ir kabeliai. Sprendžiant, ar Atsakovė padarė tokį sutarties pažeidimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar Atsakovei apskritai pagal šalių sudarytą sutartį buvo atsiradusi prievolė suprojektuoti Elektrinę.Pagal CK 6.700 straipsnį, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.703 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad dalį Elektrinės projektavimo ir montavimo darbų atliko trečiasis asmuo UAB Solet Technics (1 t., b. l. 258–352). Tačiau byloje nėra duomenų, kad tokius darbus atliko Atsakovė. Ieškovės teigimu, Atsakovė visus Elektrinės projektavimo ir įrengimo darbus organizavo ir vykdė per susijusius asmenis, įskaitant ir UAB Solet Technics, todėl Atsakovė yra atsakinga kaip generalinė rangovė.Pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.Šiuo atveju bylos šalys jokios rašytinės rangos sutarties nesudarė. Įstatyme nėra nustatyta, kad rangos sutartis privalo būti sudaryta raštu. Tačiau kilus ginčui, Ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti, kad tokia sutartis buvo sudaryta su Atsakove (CPK 178 str.).CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.Nagrinėjamu atveju Ieškovė Atsakovės kaip generalinės rangovės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus grindžia šalių susirašinėjimu el. laiškais. Ieškovė akcentuoja, kad 2013 m. vasario 21 d. Atsakovė atsiuntė Ieškovei visą planuojamų Elektrinės įsigijimo veiksmų schemą, derino Elektrinės finansavimo klausimus, rūpinosi dokumentų rengimu, o UAB Solet Technics atstovas T. V. veikė kaip Atsakovės įgaliotas asmuo (1 t., b. l. 160–161); pastarasis 2012 m. rugpjūčio 8 d. dokumentus Ieškovei siuntė Atsakovės vadovo prašymu (1 t., b. l. 121); 2013 m. balandžio 18 d. Atsakovė atsiuntė Ieškovei projekto sąmatą, į kurią buvo įtraukti ne tik Atsakovės parduoti moduliai, bet ir keitikliai, montavimo darbai ir kiti darbai (1 t., 119–120). Atsakovė 2014 m. lapkričio 20 d. pateikė Ieškovei galimus Elektrinės taisymo „scenarijus“ (1 t., b. I. 93). Atsakovė 2015 m. balandžio 9 d. pripažino, kad inverteriai yra netinkami (1 t., b. l. 95). Ieškovė taip pat akcentuoja, kad Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB Solet Technics yra susiję juridiniai asmenys, nes jų buveinės yra tuo pačiu adresu Žirmūnų g. 139, Vilnius, abiejų bendrovių interneto tinklalapis yra www.solet.lt, fotoelektrinio modulio aprašyme naudojami abiejų bendrovių logotipai (1 t., b. 1. 181); Bulgarijos įmonės „VEI Consult BG“ Ltd., iš kurios Ieškovei buvo nurodyta pirkti keitiklius, tuometinis vienintelis akcininkas buvo Atsakovės vadovas T. B. (7 t., b. l. 158–159). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, sutiko su Ieškovės pozicija, kad Atsakovė sutartiniuose santykiuose su Ieškove dalyvavo kaip generalinė rangovė, o ne tik kaip fotoelektrinių modulių tiekėja. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai nepritaria ir visų pirma pažymi, kad, nei vienas iš byloje esančių el. laiškų nepatvirtina, kad Atsakovė, kaip teigia Ieškovė, pateikė konkretų pasiūlymą atlikti Elektrinės projektavimo ir visus kitus darbus (montavimo, įrengimo ar pan.), taip pat nepatvirtina, kad Ieškovė priėmė (akceptavo) būtent tokį Atsakovės pasiūlymą. Vertinant kaip įrodymą Atsakovės 2013 m. balandžio 18 d. Ieškovei atsiųstą projekto sąmatą (1 t., 119–120), atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra nurodytas šios sąmatos rengėjas, jos sudarymo data, be to, joje nurodyta inverterių kaina (110 000 Eur) yra beveik tris kartus mažesnė nei Ieškovė sumokėjo už Diehl inverterius pagal dar anksčiau, t. y. 2013 m. kovo 7 d. su „VEI Consult BG“ Ltd. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Šio el. laiško turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėta sąmata yra Atsakovės pasiūlymas Ieškovei, sukuriantis Atsakovei kaip oferentui atitinkamas teisines pasekmes – pareigą akcepto atveju atlikti sąmatoje išvardintus rangos darbus už nurodytą kainą (CK 6.167 str. 1 d.).Byloje nustatyta, kad Ieškovė ir Atsakovė sudarė 2013 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią Atsakovė tiekė Ieškovei saulės modulius Elektrinei įsirengti (1 t., b. l. 16–20). Ieškovė nepaneigė Atsakovės nurodytų aplinkybių, kad Ieškovė neturėjo savo lėšų Elektrinei įsirengti, todėl šį projektą ketino vykdyti iš pasiskolintų pinigų. Akivaizdu, kad Atsakovė yra suinteresuota parduoti savo gaminamus saulės modulius, todėl potencialiam pirkėjui (t. y. Ieškovei) galėjo pati pasiūlyti Elektrinės finansavimo schemą, pagal kurią būtų atsiskaitoma už prekes, t. y. saulės modulius. Pažymėtina ir tai, kad Atsakovės pateiktoje planuojamų veiksmų schemoje yra nurodyti tokie dalyviai: Užsakovas, Tiekėjas, Rangovas ir Finansuotojas. Taigi, pati Atsakovė save toje schemoje įvardijo kaip modulių tiekėją, o ne kaip Elektrinės pastatymo darbų rangovą ar juo labiau generalinį rangovą.Atsakovė byloje nepateikė duomenų, kurie paneigtų Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB Solet Technics bei keitiklius pardavusi įmonė „VEI Consult BG“ Ltd. yra susiję juridiniai asmenys. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vien šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog Atsakovė yra atsakinga už tinkamą Elektrinės suprojektavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad Ieškovė dėl Elektrinei tinkamų keitiklių parinkimo bendravo su trečiuoju asmeniu UAB Solet Technics (3 t., b. l. 98–116). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Atsakovė priėmė projektinį sprendimą montuoti Elektrinėje gamintojo Diehl keitiklius (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Ieškovė pati tiesiogiai sudarinėjo sutartis su Elektrinei įrengti reikalingų medžiagų tiekėjais. Apeliantė paaiškino, kad Ieškovė tuo metu neturėjo finansinių galimybių įsigyti keitiklius tiesiogiai iš gamintojo, kuris reikalavo apmokėti iš karto, todėl Ieškovei buvo pasiūlyta įsigyti keitiklius per Bulgarijos įmonę „VEI Consult BG“ Ltd. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Atsakovė pasiūlė Ieškovei tik finansavimo sprendimą keitikliams įsigyti, nes, kaip minėta, Atsakovė buvo suinteresuota Elektrinės projektu, siekdama parduoti Ieškovei savo gaminamus modulius.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Atsakovė derino su Ieškove darbų trūkumų ištaisymo klausimą, todėl yra atsakinga už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovės 2014 m. lapkričio 20 d. el. laiške, kuriame Ieškovei siūlomi galimi ginčo išsprendimo „scenarijai“ (1 t., b. I. 93), pačios Atsakovės dalyvavimas taisant kokius nors Elektrinės įrangos trūkumus nenumatytas. Atsakovės 2015 m. balandžio 9 d. el. laiške Ieškovei nurodyta, kad rangovas yra UAB Solet Technics, kuri yra atsakinga už problemą, o Atsakovės vadovas gali tik tarpininkauti, nes Ieškovės vadovas nenori bendrauti su UAB Solet Technics (1 t., b. l. 95). Iš bylos duomenų matyti, kad iki tol Ieškovė Elektrinės projektavimo klausimais, t. y. dėl keitiklių parinkimo, susirašinėjo būtent su trečiuoju asmeniu UAB Solet Technics (3 t., b. l. 114–116). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2012 m. rugsėjo 27 d. el. laiškus (9 t., b. l. 60–61) – teigdama, kad šie patvirtina, jog Atsakovė kontroliavo darbų apmokėjimo sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš šių laiškų taip pat matyti, jog Ieškovė rangos sutarties sudarymo klausimais tiesiogiai susirašinėjo su trečiojo asmens UAB Solet Technics atstovu T. V., o Atsakovės vadovas T. B. tik paaiškino Ieškovės vadovui E. Š. dėl UAB Solet Technics nurodytų darbų apmokėjimo sąlygų.Taigi, šie įrodymai, kaip ir kiti minėti įrodymai, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina Atsakovės kaip generalinės rangovės įsipareigojimų Ieškovei tinkamai atlikti Elektrinės projektavimo ar kitokius rangos darbus, įskaitant tinkamų medžiagų parinkimą (CPK 185 str.). Toks procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimas lėmė neteisingą teismo išvadą dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų. Nesant pagrindo kvalifikuoti bylos šalių teisinius santykius kaip kylančius iš sudarytos rangos (generalinės rangos) sutarties arba, kaip dar nurodė Ieškovė, vadovavimo projektui paslaugų teikimo sutarties (šiuo atveju tai iš esmės reikštų tą patį Atsakovės įsipareigojimą tinkamai organizuoti Elektrinės projektavimą ir pastatymą), apskritai negali būti konstatuojamas tokių Atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas įvykdymas. Atsakovės neteisėti veiksmai, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų, be kurios civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Atsakovės padarytus neteisėtus veiksmus (sutarties pažeidimą), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nebeturi esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą, todėl teisėjų kolegija dėl jų vertinimo išsamiai nepasisako. Pažymėtina tik tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog projektinis Elektrinės pajėgumas buvo pasiektas pakeitus tik dalį Diehl keitiklių. Ieškovė šią aplinkybę pati pripažįsta, tačiau kaip žalos atlyginimą prašė priteisti už visus šiuos keitiklius sumokėtą sumą – 300 000 Eur. Be to, Ieškovė prašė priteisti 94 738,75 Eur dydžio išlaidas, patirtas dėl Elektrinės keitiklių ir kabelių pakeitimo tinkamais, kurias grindė PVM sąskaitomis–faktūromis ir sutartimis su kitais rangovais bei paslaugų teikėjais. Tiek Atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo UAB Solet Technics ginčijo šių išlaidų dydį, teigdami, kad ne visos Ieškovės nurodytos išlaidos yra susijusios su Elektrinės keitiklių projektinio sprendinio ištaisymu. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių argumentų, todėl skundžiamu sprendimu priteistas nuostolių dydis kelia pagrįstų abejonių.Pažymėtina ir tai, kad Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kuriuo rėmėsi Atsakovė, nustatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio dėl parduotų daiktų trūkumų senaties termino. Sutiktina su Atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismui kvalifikavus ginčo santykius kaip rangos (generalinės rangos) ir konstatavus Atsakovės atliktų darbų trūkumus, tokiu atveju turėjo būti sprendžiama ir dėl CK 6.667 straipsnio 1 dalies taikymo, pagal kurią reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kadangi teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vertina kaip nepagrįstas ir dėl to naikinamas skundžiamas sprendimas, šalių argumentų dėl ieškinio senaties taikymo išsamesnė analizė nebetikslinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus Atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeistinas pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).Atsakovė prašė priteisti iš Ieškovės 15 184,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal byloje pateiktus dokumentus, šias išlaidas sudaro: 11 767,25 Eur išlaidos už advokatų teisines paslaugas (2 299 Eur už atsiliepimo parengimą; 2 420 Eur už atskirojo skundo, atsiliepimo į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nuomonės dėl eksperto kvietimo į teismo posėdį, dviejų pareiškimų dėl teismo įpareigojimų vykdymo parengimą; 877,25 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje bei kitas teisines paslaugas; 363 Eur už prašymo dėl termino pratęsimo, pareiškimo dėl teismo įpareigojimo įvykdymo parengimą, teismo įpareigojimo įvykdymo koordinavimą; 1 936 Eur už prašymo ir pareiškimo parengimą, pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje; 2 662 Eur, 605 Eur ir 605 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose); 3 232,97 Eur procesinių dokumentų ir jų priedų vertimų išlaidos; 36,30 Eur teismo eksperto T. Deveikio iškvietimo į teismo posėdį išlaidos; 28 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties; 120 Eur išlaidos, susijusio su faktinių aplinkybių konstatavimu. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokatų suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti viršija Rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius priteistinus išlaidų dydžius, todėl atitinkamai mažintinos iki bendros 7 417,33 Eur sumos (CPK 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties buvo atmestas, su šio skundo parengimu ir pateikimu susijusios išlaidos Atsakovei nepriteistinos. Visos kitos išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl Atsakovei iš Ieškovės iš viso priteistina 10 806,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4 819 Eur žyminį mokestį. Patenkinus Atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos taip pat priteistinos iš Ieškovės apeliantės naudai (CPK 93 str. 1 d.).Trečiasis asmuo UAB Solet Technics prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 210,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą; 8 470 Eur vertimo išlaidų ir 2 500 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Pastarosios išlaidos, nors ir nėra detalizuotos, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatės parengtų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį ir jos dalyvavimą teismo posėdžiuose atstovaujant trečiajam asmeniui, šių išlaidų dydis laikytinas teisingu (CPK 98 str. 2 d.). Dėl 8 470 Eur vertimų išlaidų pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB Solet Technics šią sumą sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo UAB Solet Technics pateikė teismui prašymą grąžinti dalį šių pinigų (3 025,25 Eur), nes už vertimo paslaugas buvo sumokėta tik 5 434,75 Eur. Todėl trečiajam asmeniui priteistina atitinkama dalis šių išlaidų, t. y. 5 434,75 Eur. Dėl likusios nepanaudotos 3 025,25 Eur sumos grąžinimo sprendžia teismas, į kurio depozitinę sąskaitą buvo įmokėti pinigai (šiuo atveju – Vilniaus apygardos teismas). Kitos trečiojo asmens UAB Solet Technics išlaidos yra pagrįstos, todėl šiam trečiajam asmeniui iš viso priteistina 8 145,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pagal byloje pateiktus dokumentus, trečiasis asmuo Diehl AKO Stiftung & Co. KG patyrė 9 359,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas ir procesinių dokumentų vertimus (atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo yra užsienio subjektas). Šių išlaidų dydis neatitinka Rekomendacijų, todėl mažintinas iki 4 544,58 Eur.Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys byloje dalyvavo Atsakovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos nurodyta apimtimi šiems asmenims priteistinos iš Ieškovės, t. y. UAB Solet Technics naudai – 8 145,25 Eur, Diehl AKO Stiftung & Co. KG naudai – 4 544,58 Eur.Ieškovė, patikslinusi ieškinį, sumažino savo reikalavimų sumą, todėl teismas pagrįstai grąžino Ieškovei dalį žyminio mokesčio – 199,49 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Panaikinus skundžiamą sprendimą, pagrindas grąžinti Ieškovei už ieškinį permokėtą žyminį mokestį išlieka, todėl apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą Ieškovei taip pat grąžintina 199,49 Eur žyminio mokesčio dalis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šioje byloje pritaikyto laikinosios apsaugos priemonės – Atsakovės turto areštas, neviršijant 539 574,93 Eur sumos. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą. Ieškovei kelis kartus patikslinus ieškinį (sumažinus reikalavimų sumą), pirmosios instancijos teismas atitinkamai 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimis pakeitė laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. turto arešto mastą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikytas ir 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2017 m. kovo 9 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – Atsakovės turto areštą, neviršijant 512 521 Eur sumos (CPK 150 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei mokslinei-gamybinei akcinei bendrovei „PRECIZIKA“ (įmonės kodas 122663561) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIB Trakai“ (įmonės kodas 302481368) 10 806,60 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 4 819 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Solet Technics (įmonės kodas 302627809) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIB Trakai“ (įmonės kodas 302481368) 8 145,25 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Diehl AKO Stiftung & Co. KG (Vokietijoje registruotos įmonės kodas HRA552) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIB Trakai“ (įmonės kodas 302481368) 4 544,58 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SIB Trakai“ (įmonės kodas 302481368) 199,49 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 49 ct) žyminio mokesčio dalį iš valstybės biudžeto.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikytas ir 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2017 m. kovo 9 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės mokslinės-gamybinės akcinės bendrovės „PRECIZIKA“ (įmonės kodas 122663561, buveinės adresas Žirmūnų g. 139, Vilnius) turto areštą, neviršijant 512 521 Eur sumos.

Sprendimo kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.